Susirūpinti kopagūbriais reikia jau dabar

Pajūrio kopagūbriai ne tik pagražina kraštovaizdį, bet ir susilpnina vakarinius vėjus.
Grėsmė jų išlikimui buvo iškilusi 1986 m. po tanklaivio avarijos. Su galinga technika iš centrinio pliažo buvo vežamas 85 cm sluoksnis smėlio, o spaudoje giriamasi, kiek smėlio išvežama. Nuėjęs pasibaisėjau ir skubiai parašiau „Tiesai“, kad smėlis ir pats apsivalo, o jo išvežimas keltų grėsmę kopagūbrių išlikimui. Smėlio išvežimas iš karto buvo sustabdytas, o pavasarį užkaitinus saulei pliažas tapo švarus.
Tačiau kopagūbris kasmet žemėja dėl nuo viršaus negrįžtamai į užkopę nupustomo smėlio. Žabtvorių viršuje pinti dėl augančių ten krūmų nėra galimybės. Pinamos žabtvorės ir apačioje ne visada patikimos, nes mažos bangelės iš apačios ardo kopagūbrį ir griauna žabtvores, kurias atnaujinti nemažai kainuoja. Privežtas smėlis irgi ne visai išsprendžia problemą, nes esant stipriam vėjui vis tiek pliaže susidaro bangelės, dalis smėlio negrįžtamai nuslenka į jūrą.
Sinoptikas N. Šulija yra sakęs, jog šiltėjant klimatui, kopagūbriai vargu ar išliks. Todėl tuo susirūpinti reikia jau dabar. Mėginimai privežti šakų nepasiteisino. Jei būna audros, jos sumetamos į jūrą, ir pavasarį padaugėja darbų valant pliažus.
2005 m. aš pasiūliau kopagūbrių viršuje ir apačioje pasodinti eilutes kalnapušių, apačioje susodinti giliau, kad nepalįstų bangelės. 2005.05.27 Savivaldybė pažadėjo eksperimento tvarka tą padaryti. Deja, to ir šiandien nėra. Savivaldybei daug kartų priminiau apie kasmetinį kopagūbrių nykimą, tačiau į tai nereaguojama.
Sunykus kopagūbriams ne tik sustiprėtų vakariniai vėjai, bet susidarytų galimybė užtvindyti kai kurias miesto dalis, ypač audrų metu.