Šventosios Respublikoje užsigavėta ir blynais, ir šiupiniu

Užgavėnių vakarą Šventojoje prie numarinto kultūros centro „Eldija“ virte virė gyvenimas: aplink ant laužo savo baigties laukiančiąją puošniąją iš Brigmanų sodybos kilusią Morę būriavosi Šventosios seniūnijos bendruomenės sukviesti kaukėti ir tiesiog šventiškai nusiteikę maži žmogučiai ir dideli žmonės, nešini lauknešėliais su Užgavėnių vaišėmis ir net keptuvėmis, kuriose čia pat, lauke, pastatytose ant ugnies trys įkaitusios gaspadinės kepė blynus.

Kol aplink Morę ratelius ėjo persirengėliai, įtraukdami į linksmybes juos stebėti mėginusius drovesnius bendruomenės narius, prie Vasario 16-ąją įkurtos Šventosios Respublikos valiutos keityklos išsirikiavo eilutė Respublikos gyventojų ir jos svečių. Valiuta tądien pirmąkart buvo paleista apyvarton. O prieš ją išspausdinant būta rimto balsavimo, kaip valiutą pavadinti. Absoliučią balsų daugumą, aplenkęs Šventį, Kuršį, Luotą, Letą, Žvynaudą, Švetą ir Jūrį, surinko pavadinimas „Žvynas”. „Išspausti” kelių nominalų banknotai su Šventosios Respublikos herbu. Trijų žvynų banknotą puošia Žvejo dukrų skulptūros bei Šventosios uosto senojo molo nuotraukos...

Beje, Šventosios Respublikos valiutos jos gyventojai padovanojo ir Palangos merui Šarūnui Vaitkui, kai Pelenų dieną bendruomenės atstovai rinkosi pas jį į pasitarimą.

Valiutos keityklai vadovavęs po kauke sunkiai atpažįstamas Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Valdis Skudikis vos spėjo suktis: norinčių išsikeisti valiutą santykiu 1:1 (nesvarbu – ar 1 litas, ar euras, ar doleris, ar svaras) buvo daug. Tik įsigiję žvynų, šventojiškiai skubėjo už juos įsigyti ir čia pat kepamų ar iš namų atsineštų blynų – mielinių, miltinių, bulvinių, su uogiene, su daržovėmis, – ir žuvies, ir visokiausių pyragų. Stalo puošmena – šventei vadovavusio Jūrininko pagal visas senąsias tradicijas – su kiaulės knyslėmis bei ausimis – pagamintas šiupinys. Bet ir neturėjusieji valiutos nuskriausti nebuvo: gaspadinės – dosnios, vaišino ir ne už žvynus.

Užsigavėję ir karšta arbata Užgavėnių vakarienę užsigėrę Šventosios Respublikos piliečiai skubėjo rašyti Konstitucijos, kurios pirmasis punktas skelbia: „Šventosios žmogus yra šventojiškis”. Ir čia pat punktas papildytas ne mažiau svarbiu papunkčiu: „Šventojiškis – šventas žmogus”. Iki Užgavėnių vakaronės pabaigos į Konstitucijos projektą atgulė tokie punktai: „Laisvė zuikiams!”, „Leisti praustis kasdien tiems, kas tingi kasytis”, „Jei atvažiavai kartą į Šventąją, turi atvažiuoti dar bent 100 kartų”, „Mylėk Šventąją kaip save patį”, „Šventojoj – kiekviena diena šventė”, „Šventojiškiai, būkime vieningi!”.

Nusileidus sutemoms, atėjo metas Morės pakasynoms: skambant graudžiai giesmei, pamažėl įsiliepsnojo laužas, ant kurio ir supleškėjo Morė. Verkiančių nebuvo: su paskutinėmis kibirkštimis išsisklaidė ir paskutiniai žiemos likučiai, o išvarę ją šventojiškiai toliau šoko bei dainavo prie laužo, kviesdami ir pavasarį, ir vasarą.

Pačios bendruomenės surengta šventė buvo tokia smagi, kad paskutinysis įrašas Šventosios Respublikos projekte skelbia: „Š.Š.Š. – šventojiškiai, švęskime šventes!!!”