Šventosios jūrų uosto statybos sulaukia ne tik visuomenės dėmesio, bet ir klausimų dėl investicijų pagrįstumo, būsimos ekonominės grąžos bei uosto strateginės reikšmės. Viešajai įstaigai „Tėvynės konduktoriai“ paprašius pateikti informaciją apie uosto projektą, kilo diskusija, ar tokie prašymai negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Šventosios jūrų uosto direktorius Mindaugas Skritulskas, atsakydamas į „Palangos tilto“ klausimus, pabrėžė, kad uosto svarba valstybei negali būti vertinama vien finansiniais rodikliais. Jis taip pat atkreipė dėmesį į, jo vertinimu, padažnėjusius bandymus diskredituoti uosto statybas.
„Strateginių objektų nauda nematuojama vien tiesiogine investicijų grąža“
Pasak M. Skritulsko, Šventosios jūrų uostas nėra vien pramoginių laivų ar žvejybos infrastruktūros projektas. Jo reikšmė gerokai platesnė – nuo valstybės pakrantės ir strateginių objektų apsaugos iki atsinaujinančios energetikos plėtros.
„Paprastai svarbių valstybei strateginių objektų nauda nematuojama finansinių investicijų tiesiogine naudos graža. Tokie objektai dažnai kuria netiesioginę pridėtinę vertę. Neabejotina, kad Šventosios jūrų uostas, kuris skirtas, ne tik pramoginiams ar žvejybiniams laivams, bet ir reikšmingas - valstybės pakrantės, strateginių objektų apsaugai, atsinaujinančiai energetikai, būtent toks ir yra“, – teigė uosto direktorius.
Jo nuomone, viešosios įstaigos „Tėvynės konduktoriai“ keliami klausimai gali formuoti abejones dėl paties uosto reikalingumo.
„Susidaro įspūdis, kad VšĮ "Tėvynės konduktoriai” klausimais siekiama kelti abejones, ar investicijos į Šventosios uostą tiesiogiai atsipirks, ar šis objektas yra reikalingas?“ – svarstė M. Skritulskas.
Direktorius priminė, kad panašių diskusijų Lietuvoje būta ir statant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kurio ekonominis pagrįstumas taip pat buvo viešai ginčijamas.
„Reikia prisiminti, kad panašiai buvo siekiama sumenkinti ir diskretuoti visuomenės akyse ir suskystintų dujų terminalo statybas Klaipėdoje“, – sakė jis.
Kelia klausimų dėl informacijos prašančios organizacijos
M. Skritulskas taip pat išreiškė abejones dėl organizacijos, kuri domisi Šventosios uosto projektu, tikslų.
„VšĮ "Tėvynės konduktoriai nuoširdumu, jų kilniais tikslais verčia abejoti tas faktas, kad šį įstaiga siejama su asmenimis, minimais VSD ataskaitose. Šiuos asmenis įvardinant, kaip kryptingai veikiančius prieš Lietuvos interesus“, – teigė uosto direktorius.
Tai yra M. Skritulsko išsakyta pozicija. Konkrečių asmenų sąsajos su organizacija ir jų veiklos vertinimai turėtų būti pagrįsti atitinkamais Valstybės saugumo departamento dokumentais.
Paklaustas, ar prašoma informacija galėtų būti naudinga Lietuvai priešiškų valstybių žvalgybos tarnyboms, uosto vadovas atkreipė dėmesį į dabartinę geopolitinę situaciją.
„Jokia paslaptis, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste priešiškų valstybių žvalgybos yra kaip niekada aktyvios. Informacijos sklaida, siekiant manipuliatyviai paveikti visuomenę - vienas iš jų veiklos tikslų. Tai jie daro per savo įtakos agentus“, – sakė M. Skritulskas.
Vis dėlto direktorius nepateikė konkrečių duomenų, kad būtent šis informacijos prašymas būtų susijęs su užsienio žvalgybos veikla.
Prasidėjus statyboms – daugiau kritikos socialiniuose tinkluose
Šventosios uosto vadovas atskleidė, kad administracija anksčiau nėra sulaukusi analogiškų informacijos prašymų iš kitų organizacijų ar pavienių asmenų.
Tačiau, jo pastebėjimu, pradėjus uosto statybos darbus socialiniuose tinkluose padaugėjo kritiškų pasisakymų, kuriais abejojama tiek projekto reikalingumu, tiek pasirinktais inžineriniais sprendimais.
„Tokių klausimų nėra sulaukusi, tačiau galima pastebėti, kad tik pradėjus uosto statybą socialiniuose tinkluose pastebimai padažnėjo uosto diskreditavimo apraiškų dėl pačios uosto statybos idėjos“, – sakė direktorius.
Jis neslėpė ironijos dėl kai kurių komentatorių, kurie, jo vertinimu, imasi spręsti sudėtingus uosto statybos klausimus neturėdami reikiamos kompetencijos.
„Atsirado net “žinovų”, kurie žino kaip statyti uostą geriau už visus “diplomuotus” inžinierius, projektuotojus ir mokslininkus kartu sudėjus“, – pastebėjo M. Skritulskas.
„Nacionalinis saugumas svarbesnis už teisę reikalauti informacijos“
Diskusijoje dėl Šventosios uosto projekto iškilo ir platesnis klausimas – kur turėtų būti brėžiama riba tarp visuomenės teisės žinoti, kaip naudojamos viešosios lėšos, ir būtinybės apsaugoti nacionaliniam saugumui reikšmingą infrastruktūrą.
M. Skritulsko nuomone, tais atvejais, kai informacijos atskleidimas gali sukelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui, pirmenybė turėtų būti teikiama saugumo interesams.
„Nacionalinis saugumo reikšmė yra kur kas svarbesnė, nei teisė reikalauti atskleisti informaciją, kuri ateityje gali kelti pavojų tai pačiai visuomenei“, – pabrėžė Šventosios jūrų uosto direktorius.
Kartu svarbu pažymėti, kad informacijos apie viešosiomis lėšomis finansuojamus projektus teikimas ir galimi jos ribojimai turi būti grindžiami galiojančiais teisės aktais bei konkrečiai nustatytomis rizikomis.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.