Susirenkame mūsų miesto viešojoje bibliotekoje kiekvieną paskutinio mėnesio ketvirtadienį. Esame dėkingi jos vadovams, kad leidžia jaukioje aplinkoje pasidalinti praeities dienų išgyvenimais, bėgančios dabarties rūpesčiais ir ateities nenuspėjama tikrove.
Be pykčio, su dideliu dėmesiu dalijamės mintimis, kalbamės, diskutuojame, ieškome daugiau gerumo, nuoširdumo ir meilės.
Galbūt dėl to šį kartą mūsų dėmesyje vyravo labai jautri tema. Prisipažinsiu, kad pokalbio mintį padiktavo pats gyvenimas – artėjanti Motinos diena. Ši tema visus jaudina iki sielos gelmių – kiekvienas daug ką gali pasakyti apie savo motiną. Todėl šios popietės diskusijoje vyravo minties srautai jai skirti. Pirmiausia, visi pasakojo apie savo motinas, išryškindami savo gražiausius prisiminimus. Jautėsi nuoširdumas, sušildytas atvirumo. Buvo malonu visus išgirsti, nors tos mintys ir džiugino, ir skaudino. Kalbantis iškilo vienas klausimas: kada ateina gėris? O atsakymas toks: gerumą gimdo meilė. Mylėkime ir būsime mylimi.
Antroji pokalbio pusė buvo papuošta poetinės išminties žiedais. Kiekvienas – visi susibūrimo dalyviai – skaitė savo pamąstymus apie motinas. Žavėjomės eiliavimo įvairove, taikliais apibendrinimais, ryškiais peizažo vaizdais, o, svarbiausia – motinos meilės išraiška. Tai ne tik jaudino, bet ir žadino dėkingumo jausmus. Visi kartu sakėme: „Ačiū, Motinėle.“
Nepamiršome ir mūsų popietės moterų – motinų. Joms irgi buvo skirta daug šiltų žodžių ir nuoširdaus dėkingumo. Nes jos su didžiule meile augino savo vaikus. Ir ne tik savo. Jų meilė ir džiaugsmas – dar didesnis anūkams. Jomis žavėjosi ir mūsų, vyrų, pulkelis. Ir palinkėjome joms stiprybės ir džiaugsmo kiekvieną dieną.
Ir dar noriu pasakyti vieną pastebėjimą: labiausiai motinas jaudina tos gyvenimo akimirkos, kai vaikai palieka gimtuosius namus ir išvyksta laimės ieškoti.
Apie tai – dar kelios mano eilutės.
Prisimenu motulės veidą –
Prie kiemo vartų stovi Ji
Pro juos į kelią Ji išleido
Visus, kad buvo artimi
Dabar pro langą žiūri, rymo
Kartodama maldos žodžius
Skaudu jai būna, kai nežino,
Ar skausmas aplenkia vaikus?
Jonas Brazdžionis
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.