Teisininko komentaras

Laikraščio skaitytojas klausia: esu išsituokęs, teismas dukros gyvenamąją vietą nustatė su mama.  Ar gali buvusi sutuoktinė, neturėdama vaiko tėvo sutikimo, išsivežti vaiką gyventi į užsienį?
Teisininkas Vytautas Korsakas atsako:
Jei mama išsiveža vaiką į užsienį, turėdama tikslą įsikurti, dirbti (nors ir vieneriems metams), yra būtinas tėvo sutikimas išvežti vaiką, nepaisant to, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą yra nustatęs su motina.  
Situacija sudėtinga. Pagal Mastrichto sutartį, kiekvienas bet kurios ES valstybės narės pilietis kartu yra ir ES pilietis. Nepaisant to, ES pilietė, net ir turėdama teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina, esant judėjimo laisvei, neturi teisės išvažiuoti gyventi su vaiku į kitą valstybę, jei neturi vaiko tėvo sutikimo. Vaiką išvežus neturint tėvo sutikimo, vaiko išvežimas laikomas neteisėtu. Konstatuojamas vaiko pagrobimas.
Mamai išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą bei prašyti taikyti 1980 m. Hagos konvenciją „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“. Minėta Konvencija siekiama, kad neteisėtai kitoje valstybėje laikomas vaikas būtų kuo sparčiau grąžintas į valstybę, iš kurios buvo išvežtas.  
Negerai tai, kad dažnai, esą rūpindamiesi vaiku, tėvai pradeda piktnaudžiauti savo teisėmis ir suvedinėti tarpusavio sąskaitas.  
Pavyzdžiui, Utenos r. gyventoja V.T. 2007 m. rugsėjo 18 d. Londone, pagimdė sūnų. Berniuko tėvas – Rumunijos pilietis, su kuriuo lietuvė nebuvo susituokusi. Vaikui buvo suteikta Lietuvos pilietybė.  Po vaiko gimimo pora ėmė nesutarti. Daugiausia nesutarimų kilo dėl sunkios finansinės padėties, varganos buities ir vaiko tėvo visiško nenoro dirbti. Pagrindinės šeimos pajamos buvo tik lietuvės Londone gaunamos motinystės išmokos. Lietuvės sugyventinis, Rumunijos pilietis, darbo neturėjo ir neieškojo, o visiems reikėjo gyventi 14 kv. m kambaryje. Lietuvei su vaiku grįžus gyventi į Lietuvą pas tėvus, Rumunijos pilietis pranešė apie vaiko pagrobimą Forest Gate vietos policijai ir pateikė prašymą dėl vaiko grąžinimo Jungtinės Karalystės centrinei įstaigai, o 2009 m. sausio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išduoti leidimą grąžinti jo sūnų į Jungtinę Karalystę (byla Nr. N2-2189-520/2009). Nenorėdama grąžinti vaiko, lietuvė nurodė, kad ji savo bei vaiko gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, kad ją išlaiko tėvai bei brolis. Moteriškė teigė, kad su sugyventiniu nuolat konfliktuodavo, todėl gyvenimas kartu yra neįmanomas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai patvirtino, kad vaiko tėvas apskritai nelabai suvokia, koks turėtų būti pilnavertis bendravimas su vaiku. Po ilgų teisminių procesų vaikas nebuvo grąžintas atgal į Londoną.  
Į panašią situaciją papuolė ir Akmenės r. gyventoja D. V., kuri susituokė ir Londone gyveno su Albanijos piliečiu. Albanijos pilietis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu grąžinti jo dukrą į Jungtinę Karalystę. Albanas nurodė, kad 2012 m. kovo 24 d. tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės įvyko konfliktas, kurio metu pareiškėjas sudavė ranka savo sutuoktinei lietuvei, kuri po konflikto 2012 m. balandžio 5 d. išsivežė dukrą į Lietuvą be pareiškėjo žinios ar sutikimo. Lietuvė, mindama teismų slenksčius, teigė, kad albanas prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą mažametės dukters akivaizdoje. Tam, kad sutuoktinė nesikreiptų į policiją, vyras ją persekiodavo, tikrindavo darbe, rašė žinutes, pasikvietė bendrame sutuoktinių bute kartu apsigyventi savo brolį. Tėvas, anot moters, niekada faktiškai nesirūpino dukra, neskirdavo lėšų dukrai išlaikyti.  
Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs Jungtinės Karalystės klinikos Skubios chirurgijos skyriaus 2012 m. kovo 26 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl pareiškėjo panaudotų smurtinių veiksmų lietuvei buvo prakirstas ir kraujavo kairysis antakis ties smilkiniu, nubrozdinta nosis bei ant kairės akies matėsi mėlynė, negrąžino dukters tėvui (byla Nr. 2-753/2013).