Teisininko komentaras

Laikraščio skaitytojas klausia: neturėdamas kitame mieste gyvenančio bendraturčio sutikimo ir statybos leidimo atlikau gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbus. Ar galima įteisinti savavališką statybą, jei bendraturtis neduoda sutikimo gauti statybos leidimą.
Teisininkas Vytautas Korsakas atsako: kilus ginčui dėl teisės įteisinti savavališką statybą be bendraturčio sutikimo, statytojas yra priverstas kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti asmens teisę įteisinti savavališką statybą ir be bendraturčių sutikimo gauti statybos leidimą rekonstrukcijos darbams atlikti pagal parengtą projektą. Įstatymas nedraudžia išduoti architektūrinius reikalavimus ir neturint bendraturčio sutikimo, nes vien projekto rengimas niekieno teisių nepažeidžia.
Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti, todėl bendraturčiui reikia pateikti projektą, kuriame išsamiai būtų nurodyta, kokius darbus norima atlikti.
Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti statybos darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų.
Teismai suformavo praktiką, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt.
Dažnai bendraturčiai reikalauja, kad būtų atkurta prieš savavališkų darbų atlikimą buvusi padėtis, tačiau teismai dažnai pasisako, kad tokie reikalavimai yra nepagrįsti.
Teismai paprastai atsižvelgia ir į tai, kiek laiko bendraturčiui savavališka statyba netrukdė, t.y. kiek laiko statytojui nebuvo reiškiama jokių pretenzijų.
Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą statyti, teismas tokį jo atsisakymą pripažįsta trukdymu kitam bendraturčiui gauti statybos leidimą (LAT 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003).
Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė, o neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (LAT 2008-01-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009-03-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-132/2009).
Įdomią praktiką suformavo Aukščiausiasis teismas 2012-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012, nurodydamas, kad statybos atitikties normatyviniams techniniams dokumentams tikrinamos yra valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva, dėl to bendraturčiai savo poziciją, kad nesutinka su numatomais statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdami, kokios jų teisės ir teisėti interesai, o ne viešosios teisės normos būtų pažeistos atliekant numatomus statybos darbus.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad norint įteisinti savavališką statybą, prieš gaunant statybą leidžiantį dokumentą, reikės sumokėti Statybos įstatyme nustatyto dydžio įmoką.