Laikraščio skaitytoja klausia: ar galima prisiteisti žalą iš žalą padariusio ir mirusio žmogaus?
Teisininkas Vytautas Korsakas atsako: palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet, esant paveldėjimui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo ar priimti palikimo iš dalies. Paveldėtojas priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga atlyginti mirusiojo asmens padarytą žalą, nes ji yra turtinė prievolė (CK 5.1 str. 2 d.). Tokios nuostatos taip pat laikomasi kasacinio teismo praktikoje, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (LAT 2009-04-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-151/2009).
Įpėdiniui, priėmusiam palikimą, pereina palikėjo civilinės atsakomybės prievolė, jam pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines (nesutartines, žalos atlyginimo) prievoles.
Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Būtent toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties.
Kai yra keli įpėdiniai, jie už palikėjo skolas atsako solidariai, tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai.
Kartais kyla klausimų, kas turi būti nurodytas atsakovu, jei žalą padaręs asmuo mirė ir nežinoma kas paveldės turtą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vakarai“ kreipėsi ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo iš mirusio buto savininko, nes buvo neaišku, kas bus paveldėtojai. Klaipėdos m. apylinkės teismas 2011-04-26 nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nes skolininkas miręs, tačiau atskirąjį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2011-08-25 nutartimi Nr. 2S-1303-265/2011 pasisakė, kad „ieškovė, nežinodama skolininko (atsakovo) palikimą priėmusių įpėdinių, turėjo teisę atsakovu patraukti mirusį asmenį, pirmosios instancijos teismas tokiu atveju privalo įvertinti teisių perėmimo galimybę ir iškeltą civilinę bylą sustabdyti“.
Tačiau, kaip esu minėjęs, svarbu nepamiršti, kad palikėjo kreditoriai, nukentėję asmenys turi teisę ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
Teisininko komentaras

Laikraščio skaitytoja klausia: ar galima prisiteisti žalą iš žalą padariusio ir mirusio žmogaus?
Taip pat skaitykite
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.