Teisininko komentaras

Laikraščio skaitytojas klausia: kai kurie kaimynai yra atsijungę radiatorius nuo centrinio šildymo, ar reikėtų mokėti už šildymą, jei faktiškai būtų nupjauti radiatoriai, o šilumos tiekėjas informuotas apie tai, kad šilumos energija bute nebebus vartojama?
Teisininkas Vytautas Korsakas atsako: Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad vartotojo valia yra atsisakyti centrinio šildymo, bet tai turi būti atliekama tik teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Šilumos energijos vartojimo sutartis gali būti teisėtai nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkius daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą ar bute esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti (LAT 2005-03-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2005).
Norintis nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti daugiabučiame name esančio buto šilumos ir karšto vandens tiekimą nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, vartotojas privalo įrodyti, kad, įgyvendindamas savo teises, jis nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams (LAT 2004-02-09 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-94/2004).
Pavyzdžiui, ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš gyventojo 5 373,99 litų įsiskolinimą už šilumos energiją ir 349,23 litų delspinigių. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad 2001-2006 m. laikotarpiu atsakovo butui tiekė šilumos energiją, bet nuo 2001 m. atsakovas už tai nemokėjo, nes nuo 2001 m. jis atjungė buto radiatorius nuo bendros šildymo sistemos, apie tai informuodamas ieškovą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šilumos tiekėjo ieškinį tenkino.  Bylą išnagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas 2007-10-24 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-359/2007 pažymėjo, kad „atsakovas, atjungdamas buto radiatorius nuo bendros šildymo sistemos, nesilaikė teisės aktų nustatytos tokio atjungimo tvarkos ir taip piktnaudžiavo savo teise, todėl nepagrįstai ieškovui (šilumos tiekėjui) nuo 2001 m. nemokėjo pinigų už šilumos energijos tiekimą. Taigi atsirado pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir šiuo atveju žemesnių instancijų teismai pagrįstai sprendė, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą“. Aukščiausiasis teismas žemesnės instancijos teismų priimtus sprendimus paliko galioti, tuo iš radiatorius nusipjovusio gyventojo buvo priteista ieškovui bendrovei „Vilniaus energija“ 5 373,99 Lt skolos už šildymą, 349,23 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidos.
Taigi, pagal minėtą teismų praktiką, net ir fiziškai nupjovus radiatorius bei bute nevartojant šilumos energijos (jei tai daroma be projektų, sutikimų ir leidimų), tektų mokėti už šildymą.