Teisininko komentaras

Skaitytoja klausia: ligoninėje pacientui 2 kartus buvo netinkamai atlikta to paties sąnario operacija, kaip galima prisiteisti žalos atlyginimą?
Teisininkas Vytautas  Korsakas atsako:
Pacientui padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.  Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios turi būti prieinamos, saugios ir veiksmingos.  Asmuo, kuris naudojosi sveikatos priežiūros įstaigos paslaugomis ir mano, kad dėl netinkamo gydymo patyrė turtinės ir neturtinės žalos, pirmiausia privalo pateikti raštišką skundą tai sveikatos priežiūros įstaigai.  Svarbu tai, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.  Jei sveikatos priežiūros įstaigos vadovas atsisako atlyginti žalą, pacientas įgyja teisę pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.  Gavus minėtos komisijos sprendimą, jei žala nėra atlyginama geranoriškai, galima kreiptis į teismą.
Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga yra apsidraudusi savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Pacientas, pareikšdamas ieškinį gydymo įstaigai, turi įrodyti, kad buvo nekvalifikuotai ir nerūpestingai teiktos paslaugos, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos.  Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad medikų kaltė, sprendžiant atsakomybės klausimą, yra preziumuojama, todėl medikų kaltės įrodinėti nereikia (LAT 2008-10-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-478/2008, kurioje atsakovas buvo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos).
Aukščiausiasis teismas nurodė, kad teismai turi įvertinti tai, ar gydymo įstaiga ir jos darbuotojai konkrečioje situacijoje dėjo maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas, remdamiesi profesine kvalifikacija.
Tačiau gydytojų galimybės taip pat nėra beribės.  Viena kaunietė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Kauno medicinos universiteto klinikų jai 46 378 Lt turtinei žalai ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, mažamečiam sūnui 800 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei sūnui po minimalų mėnesinį atlyginimą kas mėnesį iki mirties, nes esą dėl netinkamų akušerio ir kitų medikų veiksmų jos gimusiam sūnui buvo nustatytas cerebrinis paralyžius.  Teigė, kad apie sunkią vaiko būklę atsakovo darbuotojai ieškovei pranešė labai šiurkščiai, tiesiogiai nurodydami, kad ieškovės sūnus bus neįgalus.  
Teismai ieškinį atmetė, nurodydami, kad ieškovės sūnaus susirgimą cerebriniu paralyžiumi lėmė ne gydytojų veiksmai, o liga – simptominė generalizuota epilepsija (Westo sindromas), kurios atsiradimo priežastys nenustatytos. Ieškovei ir jos sūnui suteiktos gydymo paslaugos buvo tinkamos.
Aukščiausiasis Teismas žemesnės instancijos teismų sprendimus paliko galioti, konstatavęs: „kita vertus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia suabsoliutinti gydytojo profesinės atsakomybės, o joje galiojantis principas „iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma“ reikalauja įvertinti, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikė gydytojui, todėl jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas (2009-10-13 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-408/2009).