Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Miestas

Tragišką istoriją išgyvenęs klaipėdietis sveiksta Palangoje

Tragišką istoriją išgyvenęs klaipėdietis sveiksta Palangoje

Aštuonias dienas Afrikoje dėl savo gyvybės kovojęs klaipėdietis Anatolijus Batasciukas šiomis dienomis sparčiai sveiksta Palangoje. Žinia dėl plyšusios aortos sugebėjusio išgyventi jūrininko spėjo pasklisti po visą šalį. Net gydytojai tai vadina stebuklu, nes daugelis pacientų greitai miršta.   Ties mirties slenksčiu Dabar A.Batasciukas jau kiek ramesnis, stengiasi atsipalaiduoti ir gydytojų padedamas rūpinasi savo sveikata Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Palangos psichofiziologijos ir reabilitacijos institute.

Aštuonias dienas Afrikoje dėl savo gyvybės kovojęs klaipėdietis Anatolijus Batasciukas šiomis dienomis sparčiai sveiksta Palangoje. Žinia dėl plyšusios aortos sugebėjusio išgyventi jūrininko spėjo pasklisti po visą šalį. Net gydytojai tai vadina stebuklu, nes daugelis pacientų greitai miršta.

Ties mirties slenksčiu

Dabar A.Batasciukas jau kiek ramesnis, stengiasi atsipalaiduoti ir gydytojų padedamas rūpinasi savo sveikata Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Palangos psichofiziologijos ir reabilitacijos institute. Šalia parkas, netoli jūra, tačiau „Palangos tilto“ pašnekovas sakė, kad dar nelabai pajėgus nukeliauti iki paplūdimio. Balsas kasdien darosi guvesnis, tačiau kalbant dar norisi daryti ilgesnes pauzes ir pailsėti. Jau ir nuotaika skaidrėja, tačiau apie tragišką kelionę iš Afrikos į Lietuvą pasakoja vis dar su skausmu. Jis yra pasiryžęs kovoti ne tik dėl sveikatos, bet ir apginti savo teises, kadangi jaučiasi, kad darbdaviai su juo neteisingai nepasielgė.

Daugiau nei trisdešimt metų plaukiojančiam A.Batasciukui iki šiol nesuprantama, kaip Afrikos ligoninėje jam nieko nenustatė, o jis jautėsi ties mirties slenksčiu.

Merdėjo Afrikoje

52 metų iš Ukrainos kilęs klaipėdietis dar sausio viduryje išplaukė tanklaiviu „Tour Margaux”. Bet balandžio pradžioje jis pasijuto prastai, pradėjo mausti širdį. Vyras buvo išlaipintas Liberijos uoste ir nugabentas į ligoninę.

„Tačiau patikrinę daktarai sakė, kad man viskas tvarkoje. O aš jaučiausi labai blogai ir nesupratau, kas man yra. Ligoninėje mane paliko prie kondicionieriaus. Kitą dieną sukilo angina, nebegalėjau normaliai kvėpuoti“, – lėtai rankiodamas žodžius kalbėjo A.Bastasciukas.

Taip jis aštuonias dienas merdėjo Afrikos ligoninėje, kol padėtis tapo tragiška, savijauta vis prastėjo, pradėjo juoduoti krūtinė, vyriškis buvo ir nualpęs. Jis pats pamatė savo asmens medicininėje kortelėje, kad hemoglobinas nukritęs iki kritinės ribos.

„Gydytojai nieko nedarė, jaučiau kaip gyvybė gęsta. Paskambinau žmonai, sūnui, pasakiau, kad mirštu, o manęs niekas negydo“, – skausmingais prisiminimais dalijosi jūreivis.

Negavo vandens

Šiaip ne taip, laivui paslaugas teikianti agentūra, nupirko jam lėktuvo bilietus parskraidinti į Lietuvą. Keturias valandas jis buvo gabenamas mašina be kondicionieriaus. Vyras net vandens negavo, kadangi jis neturėjo vietinės valiutos, o afrikiečių eurai nedomino.

Pasiekęs lėktuvą, jis stengėsi atrodyti stiprus, kadangi bijojo, jog lėktuvo darbuotojai, nenorėdami turėti problemų, gali jį sugrąžinti atgal į ligoninę.

Vargai dar nesibaigė. Skrydis buvo su persėdimu, tai kelias valandas jam teko dar palaukti lėktuvo Marselio oro uoste.

Atskridus į Rygą, jo parsivežti atskubėjo žmona Ana.

Jautėsi kaip be širdies

Po nakties jis iškart iškeliavo į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Tačiau ir iš čia jis buvo paleistas namo. A.Bastasciukas pradėjo jaustis kaip be širdies, savijauta vis prastėjo. Tada jis nulėkė į Jūrininkų ligoninę, kur, anot jo, labai padėjo įstaigoje dirbantis bičiulis Valdas Kuolas. Ligoninėje klaipėdiečiui iškart buvo nustatyta diagnozė – plyšusi aorta.

Tai, kad jis tiek dienų išgyveno, stebuklu palaikė ir patys gydytojai. Jam iškart buvo daroma operacija, kuri užtruko apie dešimt valandų. Jį operavo dvi brigados.

„Man davė 34 procentus, kad išgyvensiu“, – prisiminė jūrininkas.

Vyriškis prisipažino, kad iš visų jėgų jis stengėsi išsilaikyti, jame ruseno didelis troškimas gyventi, grįžti namo, pamatyti artimuosius. Be to, nuo vaikystės sportavo, todėl savo organizmą laiko pakankamai stipriu.

Nusiteikę optimistiškai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Palangos psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto direktoriaus pavaduotoja klinikai Narseta Mickuvienė „Palangos tiltui“ teigė, kad A.Bastasciukui sveikata gerėja.

„Viskas labai gerai, iš pradžių jis buvo labai silpnas, bet dabar stiprėja. Nėra jokių komplikacijų“, – sakė N.Mickuvienė.

Jam yra taikoma pilna reabilitacijos programa. Atliekamos psichoterapijos, fizioterapijos, masažai bei kitos įvairios terapijos.

„Jis čia gulės dvidešimt dienų, paprastai žmonėms tiek užtenka. Jis buvo gana sunkus ligonis, visgi operaciją turėjo sudėtingą. Tačiau dabar vaikšto gerai. Esame optimistiškai nusiteikę ir tikimės gerų rezultatų“, – sakė N.Mickuvienė.

Sieks kompensacijos

Kol kas neaišku, ar A.Bastasciukas galės ateityje vėl plaukioti. Tačiau jis yra pasiryžęs kovoti dėl savo teisių. Vyriškis ketina aiškintis su bendrove „V Ship France” dėl to, kad jam nesuteikė pagalbos bei tikisi gauti piniginę kompensaciją.

Jam gelbėja ir Jūrininkų sąjunga. Jos pirmininkas Petras Bekėža „Palangos tiltui“ teigė, kad reikalai pamažu juda. Visą reikiamą informaciją renka vienas jų sąjungos inspektorius.

Anot jo, klaipėdietis dirbo užsienio kompanijos laive, plaukiojančiame su Maltos vėliava. Pagal taisykles, agentas turi pristatyti darbuotoją į ligoninę, kad jam tinkamai būtų suteikta pagalba.

„Dabar svarbiausia, kad Anatolijus pasveiktų ir sustiprėtų. Tada jis užsuks pas mus ir žiūrėsime bei rinksime visus reikalingus dokumentus. Jam privalo mokėti bazinę algą. Kelsime klausimą ir dėl draudimo, jeigu jis nebegalės plaukioti, svarbu, kad būtų suteiktos išmokos“, – komentavo P.Bekėža.

Anot jo, viskas gali užsitęsti iki kelių mėnesių.

Aortos problemos

Aorta – tai stambiausia ir svarbiausia žmogaus kraujagyslė, į kurią iš širdies išstumiamas kraujas. Natūralus kylančios aortos diametras yra apie 3,5 cm. Jei skersmuo siekia per 4 cm – aorta jau laikoma išsiplėtusia, jei padidėja daugiau nei pusantro karto – aneurizma.

A.Bastasciuko aortos kampe buvo plyšimas. Aplink dešinįjį plautį buvo išsilieję trys litrai kraujo, aplink širdį – pusė litro kraujo, susiformavo netikroji aneurizma.

Taip pat plyšusi vieta buvo aplipusi aplinkiniais audiniais.

Komentarai 2

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Eglei

Dievo stebuklai

taigi

Mūsų sveikatos sistemoje svarbiausia turėti pažįstamų.respublikinėje ,matyt,neturėjo.
Bet svarbiausia,kad gerai baigėsi

Taip pat skaitykite