Tremtinių kryžiaus skverelis – užuomaršų įkaitas

Palangos Senosios vaistinės kieme kurorto Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skyriaus narių iniciatyva pastatytas įspūdingas medinis kryžius, kurį sukūrė palangiškis tautodailininkas Albertas Žulkus. Šalia kryžiaus išdėlioti akmenys su Palangos žmonių tremties vietų pavadinimais. Jų – aštuoniolika. Pastarosiomis dienomis kurorto tremtiniai, sumanę sutvarkyti aplinką prie kryžiaus, nebegali prie jo prieiti. Šalia šios Palangoje lankytinos vietos išdygo statybiniai vagonėliai, kurie užgriozdino prie kryžiaus vedantį takelį.

Buvo priblokšti

Kaip „Palangos tiltui“ sakė Palangos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skyriaus pirmininkas Petras Gabrėnas, praėjusią savaitę buvo tiesiog priblokšti, kai norėjo pasodinti gėlių bei sutvarkyti teritoriją. „Teko brautis pro gyvatvorę ir krūmelius. Aš manau, jog turi būti padorumo ribos, nes artėja mūsų tautai įsimintina Gedulo ir Vilties diena – birželio 14-oji. Tačiau kaip mums teks ją paminėti, neįsivaizduojame. Kai kas pajuokavo, girdi, Petrai, teks samdyti sraigtasparnį“, - apie atsiradusią problemą pasakojo tremties dalią patyręs palangiškis.

Pasak P.Gabrėno, kreiptasi į Seimo nario Prano Žeimio padėjėją Dainių Želvį, kuris pažadėjo pasidomėti šiuo itin opiu tremtiniams klausimu.

Skverelis Senosios vaistinės teritorijoje

Palangiškė architektė Rūsna Vaineikytė, ruošusi buvusios sovietmečiu kirpyklos ir parduotuvės teritorijos, kuri šalia Tremtinių kryžiaus, detalųjį planą, teigė, jog peržiūrėjo dokumentus dėl minėto sklypo, besiribojančio su Senąja vaistine. Vagonėliai, anot architektės, pastatyti nepažeidžiant plane nustatytų sklypo ribų. „Tremtinių skverelis patenka į Senosios vaistinės sklypo teritoriją. Pastarasis – valstybinis žemės sklypas – įregistruotas ir išnuomotas bendrovėms bei privatiems asmenims, isįgijusiems vaistinę su jos priklausiniais. Yra sudaryta su Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuomos sutartis“, - sakė architektė.

Laiku neįteisintas

Architektės R.Vaineikytės nuomone, problema ta, kad laiku nebuvo įteisintas skverelis, kuriame pastatytas kryžius bei išdėstyti akmenys. „Mano žiniomis, visi kurorto skverai įteisinti, tačiau pastarasis, matyt, buvo pamirštas, nes įsiterpęs ne itin matomoje vietoje. Nesutvarkius dokumentų ir nenustačius servitutų, kaip patekti į šią vietą, tremtiniai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje,“ – teigė ji. Architektės nuomone, vienintelė išeitis – šį žemės lopinėlį atskirti nuo vaistinės sklypo. Tai atlikti galima arba koreguojant valstybinės žemės nuomos sutartį, arba pastarąją nutraukiant ir sudarant naują. „Tokiu būdu, sutvarkius ir įregistravus skverelį, būtų galima numatyti priėjimą prie kryžiaus“, - savo nuomonę išsakė kurorto architektė.

Turės padėti

Parlamentaras P.Žeimys sakė manąs, kad privalu kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, kuri tvarko valstybinės žemės reikalus. Pati tremtinių sąjunga to padaryti negalės ir šią problemą turės padėti išspręsti vietos politikai, atstovaujantys Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.