Tropikų karštis Palangos nevargina, gimnazija dėl jo teko nutraukti kelias pamokas

Tropinių karščių banga visą birželį alina Lietuvą ir veja žmones prie vandens telkinių, ir taip pat Baltijos jūros. Tačiau Palanga kol kas nedūsta nuo poilsiautojų antplūdžio. „Dauguma lietuvių atostogas yra suplanavę liepai ar rugpjūčiui“, – aiškino keli kurorto verslininkai.

Tikimasi poilsiautojų antplūdžio vėliau
Palangos gelbėtojų stoties viršininko pavaduotojas Ričardas Kurpius birželio viduryje „Palangos tiltui“ sakė, kad karščio banga nesukėlė jokių nelaimių.
„Neturime nei vieno skendimo atvejo, nei taisyklių pažeidimų, net greitosios medicininės pagalbos niekam dėl karščio neteko kviesti“, – sakė jis.
R. Kurpius sakė, kad lietuviai atostogas planuoja vėliau, po Joninių, tačiau gelbėtojai poilsiautojų siūbtelėjimo tikisi sulaukti penktadienį ir per visą savaitgalį.
„Esame jam visiškai pasiruošę“, – sakė R. Kurpius.

Nuo karščio nukentėjusių pacientų – vienas kitas
Palangos sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Sigita Didjurgienė „Palangos tiltui“ taip pat sakė, kad šią savaitę pacientų dėl karštymečio itin daug nesulaukusi.
„Tokių pacientų – nedaug. Sakyčiau, vienas kitas. Dar ne tiek daug ir poilsiautojų Palangoje, o vietiniai save labiau pasaugo. Dienomis mūsų centras beveik tuščias – tik ryte ir vakare ateina daugiau žmonių. Dauguma skundžiasi dėl kraujotakos sutrikimų, kurie, matyt, atsirado dėl sutirštėjusio kraujo, buvo viduriavimo atvejų. Atstatyti normaliai kraujotakai lašinome skystį su plečiančiais lašais, žmonės pasijuto geriau“, – sakė gydytoja.
S. Didjurgienė sakė, kad jai karštis – nė kiek nebaisus: „Mes turime kondicionierių, kuriuo labai džiaugiamės“.

Mokiniams vanduo dalijamas buteliukuose
Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas sakė, kad palengvinant karščio keliamus nepatogumus mokiniams, gimnazija sutrumpino pamokų laiką – nuo 45 minučių iki pusvalandžio. Pertraukų trukmė liko ta pati.
„Jeigu temperatūra klasėse pakyla iki 28 laipsnių, visai nutraukiame pamokas. Taip jau pasielgėme. Kai kuriose klasėse yra termometrai. Higienos normos mums neleidžia vykdyti ugdymo proceso klasėje, esant didesnei nei 28 laipsnių temperatūrai“, – sakė L. Šidlauskas.
Anot jo, mokyklos ambulatorija nesulaukė daugiau mokinių, besiskundžiančių sveikatos sutrikimais dėl karščio.
„Tiesa, keli buvo, bet mes iškart reagavome, patariame visiems mokiniams gerti daugiau vandens. Net esame tam nupirkę vandens buteliukuose. Mokykla nėra ventiliuojama – tai daroma atidarius langus ir duris į koridorių, susidaro šioks toks skersvėjis“, – sakė direktorius.
L. Šidlauskas buvo tarp kitų šalies direktorių, kurie susitikimo su švietimo ministru metu aptarė, kaip vykdyti ugdymo procesą tvyrant tropinei temperatūrai.
„Tokia pat situacija yra visoje Lietuvoje“, – sakė jis.

Sutrumpino pamokas ir pertraukas
Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė „Palangos tiltui“ sakė, kad mokykla sutrumpino pamokas iki 30 minučių, o ilgąsias pertraukas – iki 15 minučių.
„Iki įsitvyrant karščiams, vaikai jau būna pabaigę pamokas. Pamokas, pagal galimybes, vykdome vėsesniuose kabinetuose, dirbame atsidarę langus, duris į koridorius. Per kūno kultūros pamokas vaikai sportuoja pavėsyje, vaikai bet kada gali išgerti vandens stiklinėse valgykloje. Be to, sudarėme galimybes mokiniams vėdinamais autobusais išvažiuoti į edukacines keliones“, – sakė pašnekovė.

Karščio bangos Lietuvoje ir pajūryje – vis dažnesnės

Sinoptikė Edita Gečaitė sakė, kad tokios kaitros birželio mėnesį apskritai nėra buvę. Pasak sinoptikės, susiklostė situacija, kuomet visi žemyno karščio srautai keliauja būtent link Lietuvos. „Žinoma, didelių karščių laukia ir Lenkija, Baltarusija... Tuo pačiu metu žemyno Vakaruose slenka debesys su vėsesniu oru“, – lrt.lt teigė sinoptikė.
Kaip teigė E. Gečaitė, trečiadienio popietę jau buvo viršyti dauguma birželio mėnesio temperatūros rekordų.
Vilniaus universiteto klimatologas Donatas Valiukas sako, kad toks karštis nėra naujas reiškinys, karščio bangų būdavo ir anksčiau, tačiau vykstant klimato kaitai, jos yra dažnesnės ir intensyvesnės. „Anksčiau temperatūra daugiau kaip 30 laipsnių būdavo gana retas reiškinys. Dabar tai būna praktiškai kasmet, karščio bangos trunka ilgiau, o temperatūros yra aukštesnės“, – teigė klimatologas. Pasak jo, klimato kaita taip pat lemia dažnesnius stiprius vėjus, škvalus, viesulus.