Trumpa socialdemokratų lyderės atmintis – dėl septynių seniūnaitijų panaikinimo buvo vieningai balsuota prieš pusantro mėnesio

Linas JEGELEVIČIUS

Palangai panaikinus septynias seniūnijas – palikta tik Šventosios, miesto Tarybos narė Svetlana Tučkė pripažįsta, kad įstatymas formaliai nebuvo pažeistas, tačiau socialinėse medijose rypuoja, kad taip nukentės vietos bendruomenių atstovavimas, demokratija ar net žodžio laisvė didžiausiame šalies kurorte, Palangoje. Taip pat teigia, kad jos trys partietės socialdemokratės buvo aktyviausios seniūnaitės.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus jai atkerta: „Išlindote lyg pilypai iš kanapių. Už tai, kad Palangoje neliktų dabar esančių seniūnaitijų, VIENBALSIAI balsavo visi rugpjūčio 31 dienos Tarybos posėdyje dalyvavę miesto Tarybos nariai, tarp jų ir Svetlanos bendražygiai opozicijos atstovai – ir iš socialdemokratų komandos, ir iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.“

Kur kurorto socialdemokratų lyderė, dabar motinystės atostogose, buvo anksčiau?

Anot jo, S. Tučkė, o ir rinkėjų į Tarybą deleguoti Lietuvos žaliųjų ir valstiečių atstovai, užuot aktyviai dalyvę miesto Tarybos bei kurorto gyvenime ir deramai atstovavę savo rinkėjams, tik dabar, praėjus beveik šešioms savaitėms, staiga „sužinojo“, kad Palangoje atsisakyta visų, išskyrus Šventosios, seniūnaitijų. 

„Aš suprantu, kad gyvenant Vilniuje, jau kurį laiką praktiškai nedalyvaujant miesto Tarybos bei jos komitetų veikloje ir į Palangą žiūrint iš 350 km nuotolio, ir jūros krantai atrodo gilesni, ir debesys virš Palangos labiau švininiai. Tad ir kyla socialdemokratei noras labai sutirštinti spalvas. Suprantama ir tai, kad ne kuriems kitiems vietos politikams, net ir nuolat būnant Palangoje, kartais būna sunku suprasti, kokios yra jų pareigos bei atsakomybės,“ – sako mero įrašas Facebook trečiadienį, spalio 11 dieną.

Jis atkreipia dėmesį, jog tai, būti ar nebūti seniūnaitijoms, sprendžia ne meras – tai apibrėžia Vietos savivaldos įstatymas, kuriame aiškiai nurodoma, kad seniūnaitijos sudaromos, jeigu yra įsteigtos seniūnijos. Jeigu seniūnijos nesteigiamos, seniūnaitijos gali būti sudaromos jokiais būdais ne mero, o savivaldybės Tarybos sprendimu.

Palangoje seniūnaitijos buvo įsteigtos miesto Tarybos sprendimu 2010 m., o pastarieji seniūnaičiai 2019 m. buvo išrinkti ketverių metų kadencijai – iki 2023 metų. Kaip numato teisės aktai, nauji seniūnaičių rinkimai turi būti organizuojami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo naujos kadencijos miesto Tarybos pirmojo posėdžio.

„Suprantama, jog seniūnaičių kadencijai artėjant į pabaigą ir esant naujai Vietos savivaldos įstatymo redakcijai, ne aš ( nes neturiu tokių įgaliojimų), o miesto Taryba sprendė, ką daryti su seniūnaitijomis. Rugpjūčio 31 dieną posėdžiavusi Palangos savivaldybės taryba priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios savo 2010 07 09 sprendimą „Dėl seniūnaitijų steigimo“. Už tai, kad Palangoje neliktų dabar esančių seniūnaitijų, VIENBALSIAI balsavo visi posėdyje dalyvavę miesto Tarybos nariai, tarp jų ir Svetlanos bendražygiai opozicijos atstovai – ir iš socialdemokratų komandos, ir iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Pasikartosiu – VIENBALSIAI. Pati ponia socialdemokratė posėdyje, kaip jau kelintą kartą, nedalyvavo,“ – priminė meras Š. Vaitkus.

Meras rugsėjo 4 dieną pasirašė atitinkamo turinio potvarkį, kuriuo nebelieka septynių seniūnaitijų.

Pasak jį, pagrindinis argumentas, kodėl Palangoje atsisakyta seniūnaitijų, – mūsų miestas yra per mažas ir netikslinga dirbtinai sudarinėti „organus“, kurie atstovautų vos ne kelioms gatvėms, o ir pati bendruomenė praktiškai nedalyvauja seniūnaitijų veikloje ir tokia nesidomi. 

„Seniai susiformavusi praktika, jog rinkėjai savo problemas tiesiogiai ir išsamiai išsako miesto Tarybos nariams, jų Palangoje turime tikrai nemažai – dvidešimt vieną, o ir išrinktieji vietos politikai dabar už savo darbą gauna ir algas. Arba kreipiamasi tiesiogiai į Savivaldybės administraciją,“ – sako meras.

Anot jo, seniūnijų ir seniūnaitijų jose sudarymas aktualus didelėms kaimo vietovėms, kur seniūnijos apima kelias viena nuo kitos nutolusias kaimiškąsias gyvenvietes. Seniūnaičiai tampa tų vietovių atstovais ir seniūnų pagalbininkais bei tais, kurie padeda spręsti kaimo gyventojų problemas, padeda susiorientuoti, kur kreiptis. Tai tarsi tarpininkai tarp gyventojų ir valdžios institucijų.

„Kuo pas mus, Palangoje, tarkime, Vytauto gatvės gyventojas gali padėti gyvenančiam Žvejų gatvėje, kai pastarajam iki Savivaldybės administracijos pastato nukakti ir pateikti dokumentus ar savo nuomonę pakanka vos kelių minučių? O ir vis labiau įsigalėja praktika, kai visi reikiami dokumentai valdžios institucijoms teikiami elektroniniu būdu,“ – retoriškai klausia kurorto vadovas.

Minimą rugsėjo 4 d. įvykusiame jungtiniame miesto Tarybos Ekonomikos ir finansų bei Statybos ir miesto ūkio komitetų posėdyje visi dalyvavusieji ( devyni miesto Tarybos nariai) vienbalsiai balsavo už tai, kad Šventojoje būtų sudaryta viena seniūnaitija, o Palangos į tokias neskirstyti.

„Suprantama, kad partiniai marškiniai yra arčiau kūno. Niekaip kitaip negaliu paaiškinti ponios Svetlanos, o ir ne kurių kitų miesto Tarybos narių nušvitimo praėjus beveik pusantro mėnesio ir  tokio neva susirūpinimo. Visiškai akivaizdu, jog šiai poniai labiau rūpi ne miestiečių geros kaimynystės reikalai, o tai, kad net trys jos partietės socialdemokratės ir dar ypač jos pačios mama netenka seniūnaičių postų.“

„Beje, nors numatyta, kad seniūnaičiai kasmet turi parengti ir paviešinti savo veiklos ataskaitas, iš aštuonių seniūnaičių tai padarė tik keturi ir tai tik vienąsyk... 2020 metais. Matyt, tuo viskas ir pasakyta – šie „organai“ realiai yra tik popieriniai,“ – pastebėjo Š. Vaitkus.

Jis kviečia miesto gyventojus naudotis realiomis galimybėmis dėl savo rūpesčių ar su iniciatyvomis kreiptis tiesiogiai į miesto Tarybos narius – jiems suteikti įgaliojimai ne tik išklausyti, bet ir aktyviai spręsti bei padėti palangiškiams.