Ugniagesiai ragina gyventojus šildytis saugiai

Prasidėjus šildymo sezonui Lietuvoje kasmet išauga gaisrų bei juose žūstančių žmonių skaičius. Atvėsus orams gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.
Statistika rodo, kad vėstant orams, daugėja gaisrų ir apleistuose, nenaudojamuose pastatuose. Tokiuose pastatuose gaisrų kasmet padaugėja, kai juose įsikuria benamiai, kurie juose šildydamiesi kūrena laužus, girtauja, mėto neužgesintas nuorūkas. Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašo gyventojų, pastebėjus apleistuose pastatuose ar gyvenamųjų namų sandėliukuose apsistojusius tokius asmenis ir neatsakingai besielgiančius su ugnimi, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio intensyvaus šildymo sezono. Kaip rodo gaisrų statistika, didžiausi nuostoliai padaromi atšalus orams, šildymo sezono metu. Palangos mieste 2012-2013 metų šaltuoju metų laiku degė 8 gyvenamieji pastatai, laimei gyventojų aukų pavyko išvengti. Todėl Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašo gyventojų rūpintis savo būsto saugumu.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius, palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose išbalinti sienas su dūmų kanalais. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai bei kiti degūs skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų prakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonės. Jos bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite medikus (tel. 112), o patalpas gerai išvėdinkite.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savo gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti. Įsigykite bei gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.