Už margų gėlynų, „delfinų“, „gervių“ ir „ežiukų“ – išugdyta grožio pajauta ir triūsas

Apie 60 rūšių įvairiausių gėlių ir želdinių, arba apie 200 tūkst. gėlių – tiek šiais metais UAB „Palangos komunalinis ūkis“ moterys, vadovaujamos vadybininkės miesto apželdinimui ir želdinių priežiūrai Gražinos Kuleševičienės, susmaigstys į žemę įvairiausiose kurorto vietose. Jau sezonu alsuojančią Palangą papuoš ne tik tradiciniai „delfinai“, „laivelis“, įvažiuojant į miestą, bet ir „gervės“ naujojoje autobusų stotyje bei „ežiukai“ S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje.

Visur sodinamos gėlės
Visų stebuklų kūrėja – ponia Gražina, kuri drauge su komunalinio komanda skuba miestą prieš sezono atidarymo šventę kitą savaitgalį papuošti palergonijomis, našlaitėmis, neužmirštuolėmis, ichondrijomis, drakonomis, cinerarijomis, magnolijomis ir kitomis gėlėmis.
„Tik rožių gėlynų nebus. Kažkada jų buvo, bet vagišiai juos išretindavo. Be to, rožės – per brangios gėlės komunalinio biudžetui“, – sakė G. Kuleševičienė.
Anot jos, miesto gražinimui – gėlynams ir vejoms, jų sodinimui ir priežiūrai – skiriama apie 10 procentų komunalinio biudžeto.
„Gėlių sodinimui sugaištame paprastai apie mėnesį. Dabar – pats darbų įkarštis. Pati gamta mums padeda – tiek šilumos atseikėjo. Net ir šalnų nelabai bijome – mūsų gėlės yra atsparios šaltukui“, – sakė G. Kuleševičienė.
Kai su ponia Gražina važinėjomės po kurortą trečiadienį, komunalinio moterys plušo sodindamos gėles miesto centrinėje aikštėje, Vytauto gatvėje, netoli Vytauto bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos, taip pat Meilės alėjoje.
Įsitikinau, kad darbas sunkus – alinant saulei, pasilenkus. Kad pasodintum gėlę, reikia atsivežti žemių, išpurenti žemę, palaistyti.
„Tenka moterims pasinaudoti ir bokšteliais – pačios nepasiekia“, – pastebėjo vadybininkė, kurios priežiūroje šią savaitę gėles ir vejas sodino 20 komunalinio darbuotojų.
Kūrybinga moteris Palangos grožiu rūpinasi jau beveik 45 metus, tad neabejotina, patirties jai nestinga. Neveltui vis išmoningiau sužydi kurorto skvereliuose įvairiausių rūšių gėlės.

Idėjų pasižvalgo kitur
Ponia Gražina pasidalino savo paslaptimis, kaip galima pasipuošti ir pernelyg neišlaidaujant. „Man dukra kažkuomet atsiuntė paveikslėlį, kaip sukomponuotas laivelis, tad ir kilo mintis, jog galima ir pas mus, aišku, šiek tiek kitaip. Turim visada pas save meistrelių, kurie padeda visus grožius sukurti. Vienas jų šiemet sukūrė „gerves“ (laikiklius gėlynams, – aut.) autobusų stotyje“, – pasakojo ponia Gražina.
Moteris įsitikinusi, kad landšafto žinių jai pakanka, bet pastebi, jog jai būtų lengviau, jeigu miestas turėtų landšafto architektą. „Dabar man tenka ne tik rūpintis, pačiai fantazuoti, ieškoti visur informacijos, kaip miestą papuošti, bet ir kritiką atlaikyti“, – šmaikštavo energinga moteris.
Anot jos, idėjų galima rasti apsilankius bet kur – ypač Vilniuje daug įdomių gėlynų sprendinių, bet ir mažesni miesteliai moka labai gražiai puoštis. „Labai daug gerų atsiliepimų girdėjau apie Telšius (Telšiai yra ir 2016-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė, – aut.)“, – pastebėjo G. Kuleševičienė.
Kai kurias idėjas ji atsivežė iš Latvijos Venspilio. „Delfinukų“ ir „laivelių“ gėlių konstrukcijų idėjas „pasiskolino“ iš Vokietijos.

Laukia skvero prie Kurhauzo
Miesto gražintojos akys vis dažniau nukrypsta į internetą. „Savo elektroniniame pašte kaupiu įdomiausių gėlynų kompozicijų nuotraukas. Neseniai pažįstama atsiuntė vieno gervės formos gėlynų laikiklio nuotrauką iš Dubajaus, parodžiau vienam komunalinio meistriukui ir jis padarė ne ką prastesnį“, – atskleidė komunalinio vadybininkė.
Pasak jos, ieškoma tokių gėlių, kad būtų pigesnės, bet kokybė neapviltų. „Pasiūlą turim didelę, tad išsirenkam kokybiškiausias, pavyzdžiui, iš tų pačių tiekėjų gėles gaunam jau ne vienerius metus, nei karto neapvylė, tad sėkmingai ir tiekia toliau“, – apie pristatomas gėles papasakojo pašnekovė.
Pasak jos, anksčiau būdavo tik daigeliai, o dabar jau turim galimybę gauti tokias gėles, kokios ir pavaizduotos paveiksliukuose. „Anksčiau komunalinis turėdavo šiltnamius, patys augindavom gėles, tik pritrūkus pirkdavom“, – prisiminė G. Kuleševičienė.
Ji sakė, kad kiekvienais metais stengiasi gėlių kompozicijas, išdėstymą paįvairinti. „Kad kitiems ir man pačiai nenusibostų“, – šyptelėjo vadybininkė.
Ji su įdomumu laukia, kada bus patvirtintas skvero prie Kurhauzo projektas, tuomet komunaliniam teks pasirūpinti, kokios gėlės trauks akį jame. „Žinoma, darbo gerokai padaugės, bet vieta nauja, tad bus net smagiau dirbti. Reikės visą kūrybiškumą parodyti, – sakė G. Kuleševičienė. – Labai smagu, kai žmonės, miesto svečiai sustoja prie gėlynų, žavisi jais, fotografuojasi. Tai – puikus mūsų pastangų ir darbo įvertinimas“.