Už „pagalvės“ mokestį į savivaldybės biudžetą turėtų byrėti šimtai tūkstančių

 Prasidėjus vasarai, apgyvendinimo sektoriaus atstovai dar negali pasigirti poilsiautojų antplūdžiu.

Tradiciškai Palanga papilnėja nuo birželio pabaigos, liepos pradžios. Nors šiemet nuogąstauta, kad turistų norą aplankyti kurortą prislopins įvestas vadinamasis pagalvės mokestis, tačiau praktika bent jau kol kas rodo ką kitą.

Teko aiškinti

Nuo birželio Palanga poilsiautojus pasitiko su naujove – rinkliava miesto savivaldybei.

Renkant vadinamąjį pagalvės mokestį, tarpininkais tapo apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai.

Nuo šiol poilsiautojui reikia sumokėti simbolinį 1 lito mokestį už naktį, praleistą Palangoje. Iš poilsiautojų surinktos lėšos bus panaudotos miesto gražinimo darbams ir renginiams viešinti.

Kaip teigė Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė, besikreipiantiems tenka dažnokai aiškinti apie naują mokestį.

„Mes išvertėme šią informaciją į anglų, rusų kalbas ir paskelbėme savo internetinėje svetainėje. Skambina iš Maskvos, Rygos ir jiems aiškiname, kad tai nedidelis mokestis. Iš surinktų pinigų bus gerinama kurorto infrastruktūra ir panašiai“, – „Palangos tiltui“ pasakojo A.Valužienė.

Prisvilęs blynas

Kiek painesnė situacija išėjo su tais, kurie iš anksto rezervavo vietas, kol mokestis dar nebuvo įvestas. Jiems buvo paaiškinta, kad turės susimokėti simbolinį mokestį atvykus į vietą.

Pasak A.Valužienės, miesto valdžia kiek neapdairiai pasielgė, įvesdama naują mokestį tik prasidėjus vasaros sezonui.

„Geriau būtų metų pradžioje, kol dar nevyksta pardavimai. Pirmas blynas išėjo kiek prisvilęs, – šyptelėjo Palangos turizmo informacijos centro direktorė. – Žmonės taip pat klausė, kodėl taip vėlai informuoja. Bandome paaiškinti, kad naujam mokesčiui įvesti reikėjo daugiau laiko suderinti ir panašiai. Nėra tragedijos, bet tokius dalykus reikia organizuoti atsakingai. Visgi turime saugoti savo kurorto vardą ir prestižą”.

Anot jos, turistams paaiškinama, kad mokestis nėra didelis, nors jei kelių asmenų šeima atvažiuoja poilsiauti dešimčiai-dvidešimčiai dienų, susidaro pakankama suma.

Jos duomenimis, Palangoje yra apie 15 tūkst. lovų, įskaitant viešbučius ir privatų sektorių. Jei, pavyzdžiui, liepos mėnesį visos lovos būtų užimtos, tai už jas per rinkliavą savivaldybė turėtų surinkti netoli pusės milijono litų.

Neturės įtakos kainai

Įvedus naują mokestį, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos tarybos narė ir viešbučio „Vanagupė“ direktorė Giedrė Kvedaravičienė nepastebi neigiamų pasekmių.

„Teko supažindinti klientus. Nesulaukėme nė vienos neigiamos reakcijos nei iš lietuvių, nei iš užsieniečių. Ypač užsieniečių didžiajai daliai nėra nieko neįprasto ar naujo, kadangi toks mokestis kituose kurortuose daug kur yra taikomas. Gal lietuviai mažiau su tuom yra susidūrę”, – svarstė G.Kvedaravičienė.

Moteris tikisi, kad mokestis bus renkamas sąžiningai visose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Ji dvejojo, ar tinkamai rinkliava bus taikoma privačiame sektoriuje.

„Norėtųsi, kad mokesčio surinkimas ir administravimas vyktų sklandžiai visuose sektoriuose”, – pokalbininkė.

Naujas mokestis, anot jos, neturės įtakos viešbučių teikiamų paslaugų kainoms.

„Kainoms negalės turėti įtakos, nes tai savivaldybės renkamas mokestis. Tik surinkimo funkcija deleguota apgyvendinimo paslaugas teikiantiems subjektams. Kiek surinksime – tiek ir atiduosime savivaldybei”, – tikino pašnekovė.

Viliasi išvengti sukčiavimų

Privatų sektorių vienijančios asociacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė teigė, kad ankstoka kalbėti apie naująją rinkliavą, nes dar nėra poilsiautojų.

„Bet jei reikia tokio mokesčio, vadinasi reikia. Tai tarsi kiekvieno pilietinė pareiga prisidėti prie kurorto gražinimo. Tik gal nereikėtų tai vadinti pagalvės mokesčiu, tai labiau infrastruktūros mokestis”, – bandė pataisyti I.Švanienė.

Ji mano, kad pirmieji metai bus keisti, bet po kiek laiko visi apsipras su naujove.

Privačiame sektoriuje, jos nuomone, sukčiavimų nebus. Pati, teigė, poilsiautojų paprašys sąsiuvinyje užrašyti savo vardą, pavardę, kiek dienų apsistos, parašą, o paskui viską tvarkingai deklaruos.

I.Švanienė bandė apytiksliai paskaičiuoti, kiek miestas gaus lėšų per šią rinkliavą iš privataus sektoriaus. Jame yra apie 70 nuomotojų, per dieną liepos mėnesį sulaukiama apie 700 poilsiautojų. Vadinasi, per mėnesį iš šios rinkliavos į miesto biudžetą nubyrės apie 21 tūkst. litų.

Nenori prarasti klientų

Viešbučių ir privataus sektoriaus atstovai tvirtino, kad šiemet jie nekoregavo paslaugų kainų:

„Kainos yra tokios, kaip ir pernai ar užpernai, kadangi žmonės nėra labai mokūs“. Anot I.Švanienės, brango ir dujos, ir elektra, tačiau verslininkai paliko tas pačias kainas, nes nenori visai prarasti klientų.

Panašiai kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos tarybos narė bei viešbučio „Vanagupė“ vadovė G.Kvedaravičienė.

„Kainodarai turi įtakos žaliavų sąnaudos. Elektros, maisto produktų kainos kilo. Bet tiek prekybos, tiek turizmo versle pirkėjai yra labiau jautrūs, todėl verslininkai linkę ilgą laiką amortizuoti kainų augimą. Kainas pradeda kelti kritiniu momentu, kai kaštai nebepasidengia”, – kalbėjo moteris.

Jos teigimu, kainų mažinimas yra rinkos veikiamas dalykas. Žmonės turi pasirinkimą keliauti į Palangą, Druskininkus, Latviją ir panašiai. Todėl kainų lankstumas yra būtent rinkos diktuojamas.

Tačiau Palangos turizmo informacijos centro direktorė A.Valužienė pastebėjo, kad šį sezoną apgyvendinimo paslaugų kainos pabrango 15-20 procentų.