Vaikai sveikos mitybos įgūdžių mokosi ir augindami svogūnus bei pipirmėtes

Lapkričio 8-ąją minėsime Europos sveikos mitybos dieną, kurios tikslas skatinti žmones sveikai maitintis bei atidžiau stebėti savo racioną. Netaisyklinga mityba ir žalingi įpročiai yra pagrindiniai rizikos faktoriai, sąlygojantys aukštą mūsų šalies gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Sveikatos specialistai sutinka, kad sveikos mitybos įgūdžių turi būti mokoma jau lopšeliuose-darželiuose.

Saikinga mityba

Mityba – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą. Ja dažniausiai imame rūpintis tik tuomet, kai maistas tampa nebe vaistas, o priešas. Taigi, pirmiausia išmokime jausti saiką. Saikingumas ir mityba pagal sveikos mitybos piramidę yra vienas iš pagrindinių veiksnių, vedančių link geresnės savijautos, įsitikinusi miesto lopšelio-darželio „Gintarėlis“ medicinos darbuotoja – dietistė Rūta Čeriaukienė.

„Maisto racioną turi sudaryti įvairūs produktai: grūdiniai produktai, daržovės, vaisiai, pieno produktai, mėsa, žuvis, riebalai, saldumynai. Žinoma, pastaruosius reikia vartoti saikingai, ypač vaikams. Dabar populiaru vartoti kuo ekologiškesnius maisto produktus, tačiau jų kaina atitinkamai didesnė. O ir ūkininkai kartais manipuliuoja, vadindami savo produktus ekologiškais. Džiaugiamės, jog bene pirmieji Palangoje pradėjome tiekti vaikams kalakutieną“, – „Palangos tiltui“ sakė R. Čeriaukienė.

Maisto įvairovė, kuo šviežesni produktai bei jų sudėtis, kuriuose yra kuo mažiau konservantų, dažiklių ir saldiklių, optimalus maisto kiekis, saikingas cukraus, druskos vartojimas – tik dalis sveikos mitybos taisyklių. Sveikos mitybos įpročių ugdymas turi būti diegiamas nuo pat mažens, tačiau mokytis tinkamos mitybos niekuomet nevėlu. „Mūsų ikimokyklinio ugdymo įstaiga dalyvauja programoje „Pienas vaikams“. Bendrovė  „Žemaitijos pienas“ mums tiekia natūraliai saldintus jogurtus, varškę, pieną”, – teigė dietistė.

Ji pabrėžė, jog „Gintarėlyje“ vaiko sveikata yra ugdoma kompleksiškai, apimant dešimt komponentų: savęs pažinimą, higieną, šeimą ir sveikatą, žalingų įpročių prevenciją, saugos įgūdžius, sveiką mitybą, ekologinį ugdymą, psichinę sveikatą, fizinį aktyvumą bei ligų prevenciją.

Apsauga nuo ligų

Nesaikingos ir neracionalios mitybos pasekmė – viršsvoris, nutukimas, širdies ligos, cukrinis diabetas. Riebus maistas didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl siaurėja ir kemšasi kraujagyslės. Vartojant daug baltymų, ypač gyvulinės kilmės, didėja pavojus susirgti ne tik širdies kraujagyslių, bet ir įvairiomis inkstų ligomis. „Mūsų mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta dietistų, kurie padėtų vaikams įsisąmoninti sveikos mitybos taisykles. Galbūt dėl to, jog dietologija ne toks lengvas mokslas“, – sakė R. Čeriaukienė, kuri mielai prisideda prie darželyje rengiamų sveikatos projektų.

Pedagogai ypatingą dėmesį skiria vaikų fiziniam lavinimui: rytais vedamos rytmetinės mankštos, 2-3 kartus per savaitę vyksta judesių lavinimo valandėlės, du kartus per metus yra organizuojamos sporto ir sveikatos savaitės, į kurias mielai įsitraukia ir mažųjų tėvai.

 „Su auklėtiniais spalio 27 dieną dalyvavome tarptautiniame vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurse „Sveikuolių sveikuoliai“. Sveikata – pati didžiausia žmogaus vertybė. Išauginti sveiką, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusį vaiką yra ne tik menas, bet ir nuolatinis darbas“, – pabrėžė dietistė.

„Darželinukai turi būti maitinami pagal sudarytą mitybos planą. Mūsų įstaigoje mažesnieji maitinami keturis kartus dienoje, vyresni – tris. Atitinkamai esame apskaičiavę, kiek kalorijų privalo suvartoti vaikai. Ne mažiau svarbu – ir fizinis aktyvumas, kurio metu yra „sudeginamos“ su maistu gaunamos kalorijos. Tėvai privalo rūpintis vaiko svoriu. Pastebėjus mitybos sutrikimus: viršsvorį, nutukimą arba priešingai – organizmo nualinimą būtina kreiptis į šeimos gydytoją“, – laikraščiui kalbėjo  R. Čeriaukienė.

Subalansuota mityba

Subalansuota mityba nereiškia, jog valgyti reikia vien daržoves. Mityba neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo būdo. To, kuris kasdien dirba sunkų fizinį darbą, mityba turi būti visai kitokia nei to, kuris dirba sėdimą darbą, mažai juda ir panašiai. Tiesiog reikia žinoti, jog kalorijų perteklių reikia panaikinti sporto klube ar bent jau valandos trukmės pasivaikščiojimu.

„Vaikams duodame tik suderintą maistą. Prie mėsos ar paukštienos patiekalų bulvių, makaronų nepatiekiame. Garnyrui naudojame įvairias troškintas, virtas daržoves. Svarbu, jog baltymai nebūtų maišomi su riebalais“, – „Palangos tiltui“ pasakojo „Gintarėlio“ direktorės pavaduotoja ugdymui Milda Kucevičienė.

Pavaduotoja pabrėžė, jog tėvai yra patenkinti sveikos gyvensenos darželio kryptimi, tačiau ne visuomet sveikos mitybos taisyklių laikosi namuose: „Tėvai noriai dalyvauja sveikų kepinių šventėse. Jų metu dalinasi sveikų patiekalų receptais, degustuoja. Taip pat mokome ir vaikus: kartą savaitėje organizuojame arbatos gėrimo valandėles, kurių metu vaikai ne tik atlieka įvairius kvėpavimo pratimus, bet ir susipažįsta su vaistiniais augalais, sužino jų gydomąsias savybes. Mokome vaikus gaminti sveikuoliškus sumuštinius su daržovėmis. Manome, jog šiuolaikinė visuomenė yra nutolusi nuo gamtos, tinkamai neįvertina jos teikiamų gėrybių, šeimos mažai keliauja ir dažnai nemoka tinkamai joje elgtis. Pažeista harmonija su gamta yra viena pagrindinių ligų priežastis. Todėl su vaikais gamtoje dažnai renkame maistines žoleles. Auginame svogūnus, česnakus, pipirmėtes“, – akcentavo M. Kucevičienė. 

Taigi, sveika mityba – tinkamos kiekybės, kokybės ir režimo laikymasis. Ir atminkite, jog „gyvename ne tam, kad valgytumėm, o valgome tam, kad gyventumėm“.