Netoli Palangos tilto galima išvysti vaizdą, kuris ne vienam poilsiautojui kelia klausimų. Ar smėlio maišai aptekę dumbliais yra speciali dumblių surinkimo technika? Kaip ir kodėl atsirado toks ne itin estetiškas ir kvapnus vaizdas bene lankomiausioje paplūdimio atkarpoje?
Ypač svarbu gelbėjimo operacijų metu
Palangos savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva patikino, kad maišai, pripildyti smėlio, Palangos paplūdimyje netoli tilto, jūros pakrantėje ir vandenyje, sudėti neatsitiktinai.
„Ši priemonė taikoma siekiant užtikrinti sklandų gelbėtojų ir kitų specialiųjų tarnybų darbą toje vietoje, kur dėl audrų ir bangavimo dažnai itin susiaurėja paplūdimio smėlio ruožas“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, smėlio maišais formuojami stabilūs pravažiavimo takai, kuriais gali judėti gelbėtojai su keturračiais, medikai ar techninis transportas.
„Tai ypač svarbu greito reagavimo atvejais – gelbėjimo operacijų metu, kai kyla pavojus poilsiautojams ar sutrinka sveikata. Nestabilus, klampus paplūdimio smėlis dažnai tampa kliūtimi technikai, todėl tokie sutvirtinimai leidžia pravažiuoti saugiau ir greičiau“, – pabrėžė T. Zaiceva.
Jos tikinimu, jeigu kranto ruožas nebūtų bent iš dalies tokiu būdu stabilizuojamas, gelbėtojams, norint iš centrinės gelbėjimo stoties pravažiuoti po jūros tiltu ir pasiekti pietinę paplūdimio pusę, tektų važiuoti per miestą, o tai reikštų brangų laiką kritinėse situacijose.
„Visi smėlio maišai yra papildomai užpilami smėliu ir taip maskuojami, tačiau banguojanti jūra jį nuolat nuplauna. Suprantame, kad tai gali neatitikti estetinių lūkesčių, tačiau šiuo atveju prioritetas teikiamas žmonių saugumui ir galimybei laiku suteikti pagalbą ar išgelbėti gyvybę“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.
Pasak jos, pasibaigus maudymosi sezonui ir gelbėtojų budėjimui, šie maišai bus pašalinti iš paplūdimio.
Šiemet dumbliai nuklojo Šventąją
Tikėtina, kad dėl smėlio maišų būtent toje Palangos paplūdimio vietoje pastebima didesnė dumblių sankaupa, kuri skleidžia ir nemalonų kvapą. T. Zaiceva sakė, kad Palangos paplūdimiuose per praėjusius metus įmonė „Palangos komunalinis ūkis“ pliažuose surinko ir išvežė 270 tonų vadinamosios jūros žolės, o šiemet vien per septynis mėnesius – 490 tonų.
„Didžioji dalis pastarųjų surinkta liepos pradžioje šiauriniame Šventosios paplūdimyje“, – akcentavo ji.
Primename, kad liepos pradžioje į Šventąją atvykę poilsiautojai paplūdimyje surado nekurortinį vaizdą: į krantą buvo išmesta daugybė dumblių.
Šį gamtos reiškinį anksčiau paprašė įvertinti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkės Renatos Pilkaitytės, kuri taip pat buvo nustebusi, kiek daug dumblių išmetė jūra.
Anot jos, laukinėje gamtoje niekas išmestų dumblių neišveža. „Gali jūra juos pasiimti atgal, bet gali ten ir likti, pūti, irti, yra ir smulkių gyvūniukų – vėžiagyvių, jie tais dumbliais maitinasi“, – teigė R. Pilkaitytė.
Mokslininkė taip pat paaiškino, kad daugiausia dumbliai išmetami netoli augavietės: „Bet priklauso nuo bangų, srovių, vėjo, gali būti ir toliau nunešami. Pavyzdžiui, pas mus atneša dumblių, kurie prie mūsų krantų neauga.“
Audinga Satkūnaitė
DELFI
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.