Vakarų Lietuvos gyventojai jau sulaukia efektyvesnio onkologinių susirgimų gydymo

Vos prieš keletą dienų buvo baigtas 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas (VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje)“. Ligoninėje, kuri aptarnauja Klaipėdos regiono gyventojus, kaip pastebėjo vyriausiasis gydytojas, profesorius, habil.dr. Vinsas Janušonis, žmonių ženkliai padaugėjo, jiems dabar suteikiamos kur kas efektyvesnės paslaugos, o ir važiuoti į kitus miestus, ieškant pagalbos, nebereikia.

Nauja įranga ir kapitalinis remontas

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvusi onkologinių susirgimų diagnostikos ir gydymo įranga buvo morališkai ir techniškai nusidėvėjusi, negalėjusi užtikrinti šiuolaikinių Lietuvos ir ES teisės aktų reikalavimų sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, tad onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumas buvo sumažėjęs Klaipėdos krašto ir viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojams.

Siekiant užtikrinti aukštą gydymo paslaugų kokybę, jau buvo būtina atnaujinti Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo infrastruktūrą. Bendrasis projekto tikslas – sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo onkologinių ligų, pailginti vidutinę gyvenimo trukmę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Specifinis tikslas – užtikrinti aukštos kokybės onkologinių susirgimų prevencijos ir visaverčio gydymo paslaugas Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientams.

Pagrindinis projekto uždavinys buvo modernizuoti Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo infrastruktūrą. Tuo tikslu buvo numatyta kapitaliai remontuoti onkologinių ligų gydymui reikalingas patalpas (atlikti onkologijos radioterapijos skyriaus, rentgeno kabinetų ir spindulinės terapijos korpuso patalpų kapitalinį remontą) bei įsigyti onkologinių ligų diagnostikos, gydymo, chirurgijos ir chemoterapijos įrangą.

 Aptarnaujama daugiau pacientų

„Įsigijom naują diagnostikos, gydymo, chirurgijos ir chemoterapijos įrangą, taip pat projekto metu buvo kapitaliai remontuojamos onkologinių ligų gydymui reikalingos patalpos. Tokiu būdu ligoninėje buvo sukurta efektyviai veikianti onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo infrastruktūra“, - džiaugėsi patobulėjusia ligonine vyriausiasis gydytojas V.Janušonis. Pasak jo, įsigijus naujos technikos, žmonės sulaukia reikalingos pagalbos, kuomet tekdavę jos ieškoti Vilniuje ar Kaune. Kaip patikino gydytojas, žinoma, sulaukiantys daug pacientų ir iš Palangos, jiems taip pat kur kas patogiau atvykti į Klaipėdą.

Įgyvendinus projektą ir išplėtus radikalaus gydymo ir diagnostinių procedūrų apimtis, aptarnaujama  kur kas daugiau pacientų, vėžiniai susirgimai diagnozuojami ankstyvose stadijose, todėl sudarytos prielaidos geresnei ligos kontrolei ir efektyvesniam savalaikiam gydymui, pagerėjo teikiamų gydymo paslaugų kokybė. Dėl šių priežasčių tikimasi, kad mažės gyventojų mirtingumas nuo onkologinių ligų, pagerės ligonių gyvenimo kokybė ir ilgės gyvenimo trukmė.

 Įgyvendinamos prevencinės programos

Siekiant užtikrinti ankstyvąją diagnostiką, Lietuvoje įgyvendinamos 4 prevencinės krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio programos. Gydyti centralizuotai perkamiems vaistams skirtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos per pastaruosius septynerius metus išaugo dešimteriopai. Per 147 milijonų litų 2007-2013 metų ES struktūrinė parama  naudojama moderniai diagnostinei aparatūrai įsigyti, taip pat šio profilio gydymo įstaigoms renovuoti.

Tai, jog skatinama ligoninėse modernizuotis, patikino ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas, visgi poreikis yra, žmonių sergamumas auga, o norint mažinti sergamumo, mirtingumo rodiklius, būtina tobulėti.

Šiuo metu Lietuvoje mirties priežasčių struktūroje, panašiai kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, mirtingumas nuo navikinių ligų užima antrąją vietą.

 Moderni įranga – ir  kitose ligoninėse

Pradėjus vykdyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, labai greitai pasikeitė sergamumo struktūra. Nuo 2007 m. stabiliai vyrauja vis dažniau išaiškinami gimdos kaklelio atvejai, kurie yra visiškai pagydomi. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, atrankinės mamografinės patikros dėka įvyko esminis lūžis – nustatytų vėlyvųjų stadijų vėžio atvejų sumažėjo 3 kartus.

Aktyviai pradėjus tikrinti vyrus dėl priešinės liaukos vėžio diagnozuota daug vėlyvųjų stadijų atvejų, bet nuo 2009 m. stebima jų mažėjimo tendencija.

Siekiant pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką bei paslaugos prieinamumą, įvairios modernios įrangos įsigijo ne tik respublikinio, bet ir rajoninio lygio ligoninės pagal ES paramos priemonę „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“. Kaip minėta, iš viso jai skirta daugiau kaip 147 milijonai litų. Šios priemonės tikslas – aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas šiuolaikiška aparatūra, leidžiančia diagnozuoti onkologines ligas ankstyvos stadijos ir efektyvinti šių susirgimų gydymą. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios yra pasirašytos 8 projektų finansavimo ir administravimo sutartys (130 270 552 litų).  Tikimasi, kad įgyvendinus visus suplanuotus  projektus, onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo kokybė bei prieinamumas per metus pagerės 55 600 pacientų.