Valdančiųjų smūgis smulkiesiems verslininkams

Šį ketvirtadienį kurorto politikai tvirtins naująją paplūdimių tvarkymo ir viešųjų vietų išdėstymo schemą. Pastaroji parengta motyvuojant tuo, kad vietoj buvusių palapinių, paplūdimiuose atsirastų nesudėtingi laikini statiniai. Taip pat išskirtos zonos aktyviam sportui ir renginiams. Verslininkas, laimėjęs konkurse viešąją vietą, privalės sumokėti ne tik vietinę rinkliavą, bet ir pagal keliamus reikalavimus įrengti bei prižiūrėti šią vietą. Valdančiųjų sukurptoji minėtoji schema, tiek opozicijai atstovaujančių politikų, tiek vietos verslininkų įvertinta vienareikšmiai – jog tai duoklė stambiajam verslui ir smūgis žemiau juostos smulkiesiems Palangos verslininkams, kurie bus  išguiti iš pajūrio.

Reikalavimai dėl infrastruktūros

Parengtoje paplūdimių tvarkymo ir viešųjų vietų schemoje numatytos ne tik viešosios vietos, bet ir reglamentuoti reikalavimai koks turės būti laikinas statinys. Nurodoma, kad  bus galima  teikti viešojo maitinimo paslaugas iš nesudėtingo laikino įrenginio, kurio plotas iki 80 kv.m bei leista organizuoti poilsio pramogas. Statinys privalės būti  įrengtas ant medinių polių ne aukštesnis nei 6 metrai, šlaitinis stogas apdengtas šiaudais, skiedromis, lentutėmis ar lakštine skarda, taip pat galima panaudoti tentą, imituojantį natūralią medžiagą. Reikalavimai keliami ne tik statinio išorei, bet ir numatyta, kad verslininkas privalės sutvarkyti paplūdimio infrastruktūrą, t.y, įrengti takus, suoliukus, tualetus bei prižiūrėti ir tvarkyti aplinką.

Turinys – paslėpta žemės sklypų nuoma

Kaip „Palangos tiltui“ komentavo parengtą schemą miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas, komitetas nepritarė sprendimo projektui. Pasak pirmininko, nepritarta todėl, kad pagal paruoštą schemą, tai ne konkursinių prekybos ir paslaugų viešųjų vietų skyrimas, o žemės sklypų nuoma su teise subnuomoti, kadangi konkurso nugalėtojas, gavęs teritoriją keleriems metams, įgyja teisę ir pareigas statyti, tvarkyti ir prižiūrėti skirtą plotą. Savo turiniu tokio pobūdžio santykiai vertintini kaip paslėpta nuoma. Anot M.Skritulsko, iš esmės, turėtų būti skelbiamas aukcionas paplūdimių ruožams nuomoti. „Šiuo atveju, susiklosto padėtis, ganėtinai adekvati Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės gyvavimo laikais, kuomet kunigaikštis pardavinėjo tarnybines vietas“, - vaizdžiai palygino politikas.

Verslininko rūpestis – prekiauti

M.Skritulsko teigimu, pagal numatomą tvirtinti schemą verslininkui teksią investuoti nemažas sumas į paplūdimių infrastruktūrą, nes reikalaujama įrengti takus, tualetus bei pasirūpinti elektros energija. Anot politiko, kyla pavojus, kad atsiras kapitaliniai statiniai, nes tuomet, kam reikalingos investicijos, kurias viena galinga audra gali sunaikinti. Savo ruožtu, akcentuota, kad  ne verslininkų rūpestis paplūdimių infrastruktūra. Jo priedermė prekiauti ar teikti paslaugas. Komiteto pirmininko teigimu,  miesto savivaldybė už surinktas vietinės rinkliavos lėšas privalo pasirūpinti sutvarkyti paplūdimių infrastruktūrą. Jos priedermė įrengti tiek elektros įvadus, tiek  tualetus, tiek dušus bei apšviesti kai kuriuos pajūrio ruožus.

Problema ne statiniai, o tualetai

Kita vertus, dėl nustatytų reikalavimų, koks turi būti laikinas statinys, tai nematąs problemos, nes klausimas diskutuotinas. Pasak komiteto pirmininko, juk poilsiautojai skundžiasi ne dėl palapinių ar pramogų, jiems aktualiausia tema, kad paplūdimiuose nėra tualetų, dušų, neveikia vandentiekis.

Be to, galiausiai Savivaldybė, įsprausdama į rėmus laikinuosius statinius, gali subjektyviai vertinti pastatą ir tokiu būdu smulkiajam verslininkui bus užkirstas kelias laimėti konkurse, nes gali būti paaiškinta, kad statinys neatitinka keliamiems reikalavimams.

Planai – įsitvirtinti pajūryje neribotam laikui

Pasak M.Skritulsko, pagrindinis ir svarbiausias pavojus slypi tame,  kad iš esmės bus atvertas kelias pajūryje įsitvirtinti galingosioms bendrovėms, o tai reiškia, kad pajūris uzurpuojamas neribotam laikui. Juolab, kad atsiranda galimybė subnuomai. „Aš nenoriu kurti sąmokslo teorijų, tačiau akivaizdu, kad konkursų laimėtojai subnuomos batutus  bei vietas įvairioms vandens pramogoms ir paslaugoms teikti. Be to, kas laukia kurorto smulkiųjų verslininkų po penkerių metų? Kokia jų, panorusių dalyvauti konkurse, bus startinė pozicija? Ir ar jiems apskritai ateityje išliks galimybė  vystyti verslą pajūryje“, - ne itin linksmomis įžvalgomis pasidalijo politikas.

Smulkieji verslininkai bus išguiti

Miesto savivaldybės tarybos narys Šarūnas Vaitkus išsakė tą pačią nuomonę. Pasak politiko, valdantieji savo užmačias įgyvendins ir posėdyje minėtoji schema bus patvirtinta. Kitas žingsnis, anot jo, bus paruoštos konkurso sąlygos, kurioms Tarybos pritarimo nereikia. „Tad, kas gali paneigti, kad penkeriems metams paplūdimiai nebus atiduoti į stambiojo verslo atstovų rankas, nes smulkusis kurorto verslininkas vargiai galės susimokėti tiek vietinės rinkliavos mokestį, tiek investuoti į infrastruktūrą. Jei pernai už paklausias vietas pajūryje metams konkurse buvo mokamos sumos, siekiančios nuo 30 ir net per 50 tūkst.litų, tai nesudėtinga paskaičiuoti, kokia bus kaina, kuomet vietos bus perkamos penkeriems metams“, - konstatavo opozicijai atstovaujantis miesto savivaldybės tarybos narys, pridūręs, kad smulkieji verslininkai tiesiog bus išguiti iš pajūrio, nes sąlygos sudarytos ne vienodos. Be to, akivaizdu, kad palangiškiai niekam nerūpi.

Įteisinamas balaganas

Kita, anot Š.Vaitkaus, ne ką mažiau neraminanti aplinkybė ta, jog  ankstesniais metais vietoj buvusių vos per dešimt palapinių, atsiranda net apie trys dešimtys laikinų barų. Tokiu būdu, politiko nuomone,  pagal paruoštą schemą, paplūdimiai urbanizuojami ir įteisinamas balaganas, prilygintinas J.Basanavičiaus gatvei. „Turime nedidelį pajūrio ruožą ir privalu suteikti galimybę atvykusiems į Palangą svečiams ramiai pailsėti prie jūros. Be abejo, be pramogų ir aktyvaus poilsio zonų neišsiversime, tad ir tokios zonos turi būti“, - sakė jis.