Valstybės dieną – dėmesys šeimoms ir tautiniam paveldui

Liepos 6-ąją Palanga kartu su visa Lietuva minės Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Šia proga kurorte organizuojama daug renginių, į kuriuos kviečiami įvairių pomėgių turintys palangiškiai ir miesto svečiai – veiklos atras bet kuris.

Šeimas suburs bėgimas
Palangos kultūros ir jaunimo centro renginių režisierė Aušra Latonienė sakė, jog Valstybės dienos minėjimas prasidės vidurdienį – šeimos bus kviečiamos į organizuojamą bėgimą „Vardan tos Lietuvos“. „Bėgikai rinksis prie „Labryčio“ bėgimo tako Žvejų gatvėje. Tikimės jaukaus šeimų susibūrimo, kuriame laukiami įvairaus amžiaus vaikai su tėvais“, – teigė renginių režisierė.
Bėgimą organizuojantis Kultūros ir jaunimo centro atstovas Tautvydas Lubys pabrėžė, jog Palanga yra šeimoms draugiškas kurortas, todėl ir buvo apsispręsta Valstybės dieną suburti šeimas. „Bėgimas sukvies ir bendram tikslui suburs įvairaus amžiaus žmones. Organizuosime tarsi šeimų sueigą, kuriai parinkom simbolinį, Valstybės dienos vertą pavadinimą – „Vardan tos Lietuvos“. Būsimieji dalyviai jau domisi bėgimu, mamos sakė ketinančios dalyvauti su savo mažamečiais vaikais, juos stumdamos vežimėliuose. Kreipėsi ir treneriai, norintys paskatinti bėgime dalyvauti savo ugdytinius. Taigi bėgime startuos įvairiausio amžiaus asmenys – pradedant nuo kūdikių, dar gulinčių vežimėliuose, mažamečių vaikų ir paauglių iki tėvų“, – apie organizuojamą bėgimą pasakojo T. Lubys.

Salvės ir tautinis kostiumas
Vakarop – 19 val. – visi bus kviečiami į šv. Mišias, kur bus meldžiamasi už mūsų valstybę. O 20 val. prie generolo Jono Žemaičio paminklo Valstybės diena bus palydėta salvėmis, kurias organizuos Palangos šauliai. Salves iššaus Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės nariai.
Tuo pat metu ant Birutės kalno vyks etnografinis renginys – čia bus pristatomi tautiniai kostiumai.
Kaip žinia, Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Klaipėdos kraštas), kurie skiriasi tarmėmis ir įvairiais etninės kultūros aspektais, tarp jų ir tautiniais kostiumais. Šventadienį kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, atskirų dalių dėvėsena, papildomos detalės, papuošalai bei kiti aksesuarai.
Iki pat XX amžiaus pradžios tradiciniai liaudies drabužiai dažniausiai buvo siuvami iš specialių naminių lininių ar vilnonių audinių. Audimas buvo vienas iš svarbiausių kaimo moters užsiėmimų, jos geras vardas priklausė nuo sugebėjimo plonai verpti ir austi dailesnius ir sudėtingesnius audinius, negu kaimynės.
Tautiniais kostiumais itin sakralioje vietoje – ant Birutės kalno – galės pasigrožėti visi atvykusieji.
Beje, prieš dvejus metus liepos 6-ąją dieną pradėta minėti Tautinio kostiumo diena. Nuspręsta tautiniam kostiumui dėmesį skirti baigiantis jubiliejinei, 90-ajai, Dainų šventei. Tą padaryti – įtvirtinti Tautinio kostiumo dieną – užsibrėžė Liaudies kultūros centras. Siekiama, kad tautinis kostiumas būtų „nukeltas nuo scenos“ ir grįžtų į kasdienį gyvenimą, žmonių šventes.
Šios dienos nepamiršo ir palangiškiai. „Kviečiame visus šventės dalyvius atvykti pasipuošusius tautiniais drabužiais“, – pakvietė renginių režisierė A. Latonienė. Ji atskleidė, jog renginio metu bus pristatomi žemaitiški ir Mažosios Lietuvos tautiniai drabužiai. Juos demonstruos Birutiečių draugija iš Klaipėdos.

Giedosim himną
Ant Birutės kalno susirinkę kurorto gyventojai ir svečiai bus pakviesti dalyvauti Dainų vakare – belaukiant 21 valandos, kuomet visa Lietuva giedos Tautišką giesmę, ant Birutės kalno visi susirinkusieji dainuos populiarias, Lietuvai skirtas dainas.
„Pastebėjome, jog vien himno šios dienos minėjime lyg ir nepakanka, atrodo, kažko dar trūksta, tad nusprendėme kartu organizuoti ir dainų vakarą“, – paminėjo A. Latonienė.
Bene iškilmingiausias Valstybės dienos renginys vyks 21 val. – tęsiant tradiciją ant Birutės kalno visi bus pakviesti sugiedoti Lietuvos himną. Jį kasmet gieda ne tik visa Lietuva, bet ir lietuviai, esantys kitose šalyse. Tad visi vienu metu, tą pačią minutę pajunta vientisą ryšį, siejamą patriotiškumo.
Pernai palangiškiai himną giedojo dar ir siekdami rekordo – išskleista 1 km ilgio Lietuvos vėliava, užklojusi J. Basanavičiaus gatvę ir Palangos tiltą.
Pirmą kartą vieningai giedamas mūsų šalies himnas pasaulį apskriejo 2009-aisiais, švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimą. Jachtos „Ambersail“ misijos „Tūkstantmečio odisėja“ buriuotojams pakvietus, pirmą kartą po visą pasaulį pabirusius lietuvius kelioms istorinėms akimirkoms į gyvą balsų grandinę sujungė Tautiška giesmė. Prieš septynerius metus pradėtas vieningas himno giedojimas iš mažo gesto išaugo į vieną didžiausių šiandien lietuvius visame pasaulyje vienijančių įvykių ir tapo gyva bei ryškia mūsų tautos tradicija švęsti Valstybės dieną.