Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, vieną iš penkiolikos minėtinų datų, prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turėtų plevėsuoti trispalvės. Tačiau vakar vėjuotoje Palangoje buvo matyti tik kelios Lietuvos vėliavos.
Vadovaujantis nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“, Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turi būti iškeliama penkiolika kartų per metus. Gyvenamųjų namų savininkams vėliavą kelti reikia tris kartus per metus – vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją.
Administracinių teisių pažeidimo kodeksas numato, kad pažeidę Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarką įmonių ir organizacijų vadovai, gyvenamųjų namų savininkai arba asmenys, atsakingi už tokių namų eksploatavimo organizavimą, yra įspėjami arba nubaudžiami 10-30 litų bauda. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams ši bauda siekia nuo 30 iki 60 litų.
Tačiau nors vakar, vieną iš penkiolikos minėtinų su Lietuvos vėliava dienų, vėliavos plevėsavo tik keliose Palangos vietose, Palangos policijos komisariato atstovė Erika Kliaugienė sakė, jog nei pernai, nei užpernai baudų nebuvo skirta niekam. „Būna, jog užmirštama iškelti vėliavą, tačiau įstatymas leidžia pirmiausia įspėti pažeidėją – todėl dažniausiai visi pasitaiso ir iškelia“, - teigė specialistė.
Jei vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą pakartoja asmuo, jau įspėtas ar baustas už tokį pažeidimą, jam skiriama 30-60 litų bauda, o valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams – nuo 60 iki 120 litų.
Patriotizmas, siejamas su vėliava, nėra toks stiprus, kaip prieš gerą dešimtmetį. Kasmet atsiranda vis daugiau „užmaršuolių“, neiškeliančių Lietuvos atributo. Palangiškis Antanas, stabtelėjęs prie Palangos savivaldybės vėliavos, teigė, jog jam priimtinausia tai, jog vėliavas per šventes ar minėtinas datas kelia valstybinės institucijos, savivaldybės. „Nors save laikau patriotu, man ne visada norisi kabarotis ant savo namo sienos, kad ją pakabinčiau. Be to, ta kėlimo tvarka keitėsi jau kelis kartus – nelabai ir bežinau, kada tai man daryti, o kada ne. Švenčių minėjimo aš nesulyginu su vėliavos iškėlimu, kaip tai bando įteigti mūsų valdžia. Vėliavos nuvalkioti nereikia – tegu būna ji simbolis, o ne draiskalas prie kiekvieno lango ar pastato“, - teigė pensininku Antanu prisistatęs vyras.
Vadovaujantis nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“, Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turi būti iškeliama penkiolika kartų per metus. Gyvenamųjų namų savininkams vėliavą kelti reikia tris kartus per metus – vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją.
Administracinių teisių pažeidimo kodeksas numato, kad pažeidę Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarką įmonių ir organizacijų vadovai, gyvenamųjų namų savininkai arba asmenys, atsakingi už tokių namų eksploatavimo organizavimą, yra įspėjami arba nubaudžiami 10-30 litų bauda. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams ši bauda siekia nuo 30 iki 60 litų.
Tačiau nors vakar, vieną iš penkiolikos minėtinų su Lietuvos vėliava dienų, vėliavos plevėsavo tik keliose Palangos vietose, Palangos policijos komisariato atstovė Erika Kliaugienė sakė, jog nei pernai, nei užpernai baudų nebuvo skirta niekam. „Būna, jog užmirštama iškelti vėliavą, tačiau įstatymas leidžia pirmiausia įspėti pažeidėją – todėl dažniausiai visi pasitaiso ir iškelia“, - teigė specialistė.
Jei vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą pakartoja asmuo, jau įspėtas ar baustas už tokį pažeidimą, jam skiriama 30-60 litų bauda, o valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams – nuo 60 iki 120 litų.
Patriotizmas, siejamas su vėliava, nėra toks stiprus, kaip prieš gerą dešimtmetį. Kasmet atsiranda vis daugiau „užmaršuolių“, neiškeliančių Lietuvos atributo. Palangiškis Antanas, stabtelėjęs prie Palangos savivaldybės vėliavos, teigė, jog jam priimtinausia tai, jog vėliavas per šventes ar minėtinas datas kelia valstybinės institucijos, savivaldybės. „Nors save laikau patriotu, man ne visada norisi kabarotis ant savo namo sienos, kad ją pakabinčiau. Be to, ta kėlimo tvarka keitėsi jau kelis kartus – nelabai ir bežinau, kada tai man daryti, o kada ne. Švenčių minėjimo aš nesulyginu su vėliavos iškėlimu, kaip tai bando įteigti mūsų valdžia. Vėliavos nuvalkioti nereikia – tegu būna ji simbolis, o ne draiskalas prie kiekvieno lango ar pastato“, - teigė pensininku Antanu prisistatęs vyras.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.