Vienas vyriausių šalies aktyvių futbolininkų, 70-etis palangiškis Jonas Jonkus: „Tpfu, tpfu, parako lakstyti dar turiu“

Palangiškiui Jonui Jonkui rugsėjo pabaigoje sukako 70 metų, bet vienas vyriausių aktyvių šalies futbolininkų ir neabejotinai vyriausias Palangos futbolininkas kol kas „bucų“ ant vinies sienoje nekabins. „Tpfu, tpfu, kol kas yra jėgų, futbolas – mano aistra, traumos nepersekioja, o sveikata – visai gera.  Nenoriu dar tik ant sofos sėdėti,“ – Jonas, kuris žaidžia už Palangos senjorų futbolo komandą „Gintaras“, sakė „Palangos tiltui.“ 

–Tik ką atšventėte savo septyniadešimtmetį. Kokia savijauta?

–Labai gera. Į mano jubiliejų buvo visi mūsų vaikai su šeimomis suvažiavę – ir dvi dukros, ir sūnus. Labai nustebino – atvežė didelį tortą, kurio viršuje – futbolo aikštės piešinys su mano atvaizdu (juokiasi). Bet mano vaikai nežaidžia futbolo. Sūnus buvo pradėjęs žaisti – jį treniravo Arūnas Macius, bet netrukus metė.

Va, šiandien, tik ką grįžau iš miško – grybavau, grybų nelabai daug, bet pietums užteks. Bet po mišką pasivaikščioti – nuostabus jausmas. 

–Ar dar spėjate koja kojon su penkiasdešimtmečiais?

–Gal ir keista, bet kol kas spėju. Žinoma, jeigu vyras jaunesnis  negu 50 metų, jaučiasi, kad negali koja kojon spėti.

–Iš kur jūsų meilė futbolui?

–Aš gimiau prie Palangos, tada dar buvo Vanagupės gyvenvietė, dabar  – Kunigiškiai. Pas mus, dar sovietmečiu, buvo žuvininkystės ūkis, buvome pasidarę futbolo aikštę. Nebuvo nė rimtų kamuolių, spardėme guminį. Tuomet buvo labai daug jaunimo, ir dauguma buvo aktyvūs – sportavo, gi nebuvo interneto. Kai baigiau pradinę, perėjau į vidurinę mokyklą, dabartinę gimnaziją. Mokykloje buvo populiarus krepšinos, tinklinis, lengvoji atletika, bet bet futbolas. Amžiną atilsį fizinio lavinimo mokytojui Jonui Zarankai gimė idėja labiau futbolą populiarinti. Taip įvyko tarpklasinės berniukų futbolo varžybos. Buvau aštuntokas, bet mūsų klasės komanda nugalėjo ir gerokai vyresnius. Vėliau Palangoje futbolininkus sėkmingai būrė Romas Zubernis.

–O kada sportinius batelius ausitės ir į futbolo aikštę skubėsite?

–Rytoj ryte (kalbėjomės rugsėjo 25 dieną – L. J.), važiuosiu į Kretingą, dirbtinos dangos futbolo aiškštę, treniruosimės su visa senjorų vyrų futbolo komanda. Joje vyrai, kuriems – 50 ir daugiau. Kitiems – 50, 55, 65, aš joje – pats vyriausias. Džiaugiuosi, kad joje yra ir daugiau gerų, jau 60-ies sulaukusių palangiškių futbolininkų: Arvydas Petkus, Donatas Taurinskas, Sigitas Rudys.

–Gal kaip vyriausiam žaidėjui, jums sudaro daugiau galimybių įvartį įmušti?

–Oi, ne. Atvirkščiai (juokiasi). Jiems „obidna“ (pavydu), kad toks senelis kaip aš muša įvarčius (juokiasi).

–O teko žaisti už aukšto meistriškumo futbolo komandas?

–Ne. Dar senais laikais vienose futbolo varžybose buvome laimėję Palangos taurę.  Finalines rungtynes stebėjo ir tuo metu žinomas futbolo treneris Virginijus Liubšys, kuris treniravo Panevėžio „Ekraną.“ Tai jam strigau į akį: jis mane kartu su keliais kitais žaidėjais kvietė prisijungti prie „Ekrano“, kuris tuo metu žaidė šalies aukščiausioje lygoje. Man bene buvo 24 ar 25. Mes visi atsisakėme, aiškinome, kad esame savo miesto, Palangos, patriotai. Viskas tuo ir pasibaigė.

–Iš ko gyvenime duonai pelnotės?

–Aš daug metų – net 23 metus – dirbau sanatorijoje „Jūratė“ vairuotoju. Kai atkūrus nepriklausomybę sanatorija sugriuvo, turėjau ieškotis darbo. Jį gavau Vydmantuose, dirbau staliumi vienoje baldų gaminimo firmoje. Jie buvo labai populiarūs, tais laikais gi nebuvo baldų. Teko padirbti man ir Berlyne – įrenginėti viešbutį. Paskui dirbau statybininku – mano rankos, pavyzdžiui, prisidėjo prie viešbučio „Elnio ragas“ J. Basanavičiaus gatvėje statybų. Dar iki šiol dirbu – ruošiu duris UAB „Vara“ Vydmantuose.

–Kada į pensiją ruošiatės? Kai šimto sulauksite?

–(Juokiasi) Neskubu, spėsiu į ją. Kol sveikata leidžia, noriu dirbti. Yra dar ir noro, ir galiu.

–O sveikata nesiskundžiate?

–Tpfu, tpfu, kol kas – ne. Ačiū Dievui. Esu pasiskiepijęs, valgau viską – mėsą taip pat.

–Vyno ar degtinės išgeriate retsykiais?

–Ne. Kartais – alaus.

–Kol kas žmona jums leis lakstyti?

–Galite su ja pasikalbėti – ji šalia manęs sėdi (juokiasi). Dar leidžia. Sakė: „Kol dar turi sveikatos, lakstyk.“ 

–Ko gero, jūs esate vienas vyriausių aktyvių futbolininkų šalyje ir, neabejoju, vyriausias Palangoje?

–Palangoje – tikrai toks. O ir už jos nesu girdėjęs apie savo bendraamžius, aktyviai žaidžiančius futbolą. Jau daug mano bendraamžių, gerų futbolininkų, yra išėję Anapilin. Esu laimingas, kad gyvenu, sveikata yra gera ir kad dar galiu žaisti futbolą.