Viešieji pirkimai – po padidinamuoju stiklu

Nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, visuomenė galės stebėti viešųjų pirkimų procesą nuo jo pradžios iki pabaigos. Tikinama, kad tokiu būdu bus užtikrinamas viešųjų pirkimų skaidrumas bei sumažintos prielaidos korupcijai atsirasti.

Bus viešinami pirkimo dokumentai

Kaip „Palangos tiltui“ sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Bronius Martinkus, vykdant įstatymo nuostatas, komisija jau užsiregistravo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jos esmė ta, kad iki kitų metų kovo 15 dienos yra įpareigojimas perkančiajai organizacijai, t.y. Palangos miesto savivaldybei, pateikti informaciją apie visus tais metais planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus. Kita naujovė – visos perkančiosios organizacijos įpareigotos kasmet vykdyti ne mažiau kaip 50 proc. pirkimų elektroniniu būdu. Taip pat, anot komisijos pirmininko, kartu su skelbimu apie pirkimą privalu viešinti ir pirkimo dokumentus, informuoti apie kiekvienos pirkimo procedūros eigą bei kiek tiekėjų padavė pasiūlymus, kokia jų kvalifikacija, su kuo sudaryta sutartis ir nurodyti už kokią kainą pirkta paslauga.

Pasak B.Martinkaus, iki įsigaliojant naujoms įstatymo pataisoms, miesto Savivaldybė skelbimus spausdindavo informaciniuose biuleteniuose ir nebuvo problemų. Anot jo, tie, kurie suinteresuoti dalyvauti konkursuose, gerai žinojo, kaip susirasti informaciją. Be to, kasmet būdavo pateikiami numatomų pirkimų sąrašai.

Procedūras numato įstatymas

Prakalbus apie korupcijos apraiškas viešųjų pirkimų srityje bei apie dažnai girdimus pastebėjimus, kad konkursuose laimi „savi“, komisijos  pirmininkas sakė, kad taip kalba tie, kurie nedalyvauja konkursuose. „Komisija pirkimų procedūras atlieka taip, kaip tai numato įstatymas. Norintys dalyvauti konkurse, pristato dokumentus vokuose, kurie užantspauduoti. Būna atvejų, kad kai kurios įmonės tą daro likus kelioms minutėms iki konkurso pradžios. Tuomet komisija atplėšia vokus pagal pateikimo tvarką. Visiems susirinkusiems garsiai skelbiama pasiūlymo kaina. Pavyzdžiui, perkant dviračio tako Palanga-Šventoji rekonstravimo darbus, konkurse dalyvavo net dvylika įmonių, kurių atstovai girdėjo visų konkurentų siūlomas kainas. Po to komisija peržiūri dokumentus, kad pastarieji atitiktų keliamus reikalavimus. Tarkime, nagrinėjama, ar įmonė neskolinga, ar atitinka kvalifikaciją,“ – apie viešųjų pirkimų procedūras pasakojo B.Martinkus.

Išskirtinių galimybių nėra

Pasiteiravus, ar Palangoje yra galimybė, kad kai kurioms įmonėms padedama laimėti viešųjų pirkimų konkursus, kaip tai nutiko Klaipėdos miesto savivaldybėje, kai UAB „Klaipėdos keliai“ (pastaroji bendrovė vykdys dviračio tako Palanga-Šventoji rekonstrukcijos darbus, kurių vertė 1,6 mln. litų) vadovui Juozui Rukšėnui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, B.Martinkus tvirtino, kad kurorte tokių galimybių nėra, nes vargu ar kas iš komisijos narių ryžtųsi tokiam žingsniui. Anot jo, be abejo, ne paslaptis, jog galimi susitarimai tarp dalyvaujančiųjų bendrovių, tačiau klastoti dokumentus pernelyg rizikinga. „Juk kiti konkurso dalyviai, jei nesutinka su komisijos sprendimu, turi teisę jį apskųsti ir tuomet yla išlįs iš maišo,“ – sakė komisijos pirmininkas.

Laimi Žemaitijos regionas

Pasidomėjus, kokios įmonės laimi konkursus, komisijos pirmininkas akcentavo, jog didžioji dalis bendrovių dirba Žemaitijos regione. Anot jo, Vilniuje ar Utenoje dirbančioms įmonėms būtų žymiai sudėtingiau darbuotis Palangoje, nes darbų sąnaudos didėja. Tad  stebėtis, kad statybininkai yra pasiskirstę įtakos zonomis, nevertėtų. Tačiau, pasak B.Martinkaus, sunkmetis taip pat pakoregavo dalyvių sąrašus, nes jau atsirado norinčiųjų dirbti kurorte ir vilniškių bendrovių. Anot komisijos pirmininko, augantis viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiųjų įmonių skaičius neabejotinai rodo didėjančią konkurenciją ir kartu mažina kainas. 

Kriterijus – kaina

Komisijos pirmininko B.Martinkaus teigimu, pagrindinis konkursų vertinimo kriterijus yra kaina. „Jei dalyvis atitinka privalomuosius reikalavimus ir pasiūlo mažiausią kainą, jis laimi. Vilimiškės kvartalo komunikacijoms tiesti konkursą laimėjo bendrovė „Edrija“, pasiūliusi ir garantavusi darbus atlikti už mažiausią kainą. Tačiau detaliai pasiskaičiavusi, pripažino, kad negalės atlikti darbų, todėl atsisakė vykdyti projektą“, - sakė pirmininkas.

Apie galimybę, kad pasiūlius mažiausią kainą, pastaroji darbų eigoje gali išaugti kelis kartus, valdininkas teigė, jog tokių dalykų negali būti, nes sutartis pasirašyta ir koregavimas negalimas, nebent tik nežymūs pakeitimai, kurie didžiulės įtakos neturi.

Bankrotas sustabdė renovaciją

Pasak komisijos pirmininko, esama ir kitų atvejų, kai statybinė bendrovė, laimėjusi konkursą, bankrutuoja. Taip nutiko su mokyklos-darželio „Pasaka“ renovacija. „Darbus atlikusiai telšiškių įmonei „Stropa“ iškelta bankroto byla. Nėra kitos išeities, kaip nutraukti sutartį ir vėl ieškoti kitų rangovų, kurie pajėgtų atlikti ugdymo įstaigos renovaciją“, - apie šių dienų statybos sektoriaus ekonomines realijas kalbėjo B.Martinkus.

Pasak komisijos pirmininko, artimiausiu metu numatyta skelbti „Baltijos“ pagrindinės mokyklos rekonsrtukcijos projektavimo darbų konkursą.