VMI: poilsinė kelionė įmonės vardu – ar tikrai?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kviečia atsakingai planuoti verslo keliones ir atsisakyti tokių, kai keliaujama asmeniniais tikslais, o už keliones sumoka įmonės. Keliaujant verslo reikalais būtina pasirūpinti pagrindžiančiais dokumentais, o išlaidos kelionėms asmeniniais tikslais turi būti vertinamos kaip darbuotojo gauta nauda (pajamos natūra) ir sumokami visi mokesčiai. 

„Verslo kelionėmis neturi būti laikomos poilsinės, pažintinės ar kitos asmeninio pobūdžio išvykos. Vertindami žiemos, poilsio sezonų verslo keliavimo įpročius, nustatome vis daugiau atvejų, kai kelionių išlaidos buvo priskirtos įmonėms ir jos sumokėjo mažiau mokesčių, o naudą gavo darbuotojai, jų artimieji ar kiti susiję asmenys. Tokių su verslo tikslais nieko bendra neturinčių kelionių padaugėja įvairių švenčių, moksleivių atostogų laikotarpiais“, - pastebi Klaipėdos AVMI vadovas Audrius Morkūnas. 

Į Vietnamą – darbuotojų, į Žaliojo Kyšulio salas – architektūros

Pasak A. Morkūno, VMI turimi ir kitų šaltinių teikiami duomenys leidžia įvertinti tikruosius kelionių tikslus, jų aplinkybes. Akivaizdūs pažeidimai identifikuojami tada, kai į verslo keliones drauge vyksta nepilnamečiai vaikai ar įmonėje nedirbantys asmenys ir nepavyksta paaiškinti, kaip tai susiję su ta įmone. 

Naujuosius metus Vietname sutiko vienos įmonės vadovas su drauge, o oficialiai nurodytas kelionės tikslas – tiekėjų iš Azijos paieška. Kitos įmonės vadovas skrido į Vietnamą tartis dėl darbuotojų atrankos, kelionės laikas irgi kaip tyčia sutapo su Naujųjų metų šventėmis. Dar vienos statybų įmonės akcininkas žvalgėsi po Žaliojo Kyšulio salas Atlanto vandenyne, visa šeima vyko rinkti informacijos apie vyraujančias architektūras, statybų procesus ir naujoves. 

Nė vienu atveju oficialių kelionės tikslų pagrįsti nepavyko, įmonės pripažino, kad tai buvo asmeninės kelionės, tikslino deklaracijų duomenis. 

Tendencijos gerėjančios, bet yra kur pasistengti

„Be kelionių, VMI atidžiai vertina ir kitus įsigijimus įmonių vardu: vilų kurortuose ir kito nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių, įskaitant automobilius, motociklus ir jachtas, prabangos prekių ir paslaugų, kitus. Įmonių vardu įsigytas turtas turi būti naudojamas jų veikloje pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Teisės aktai nedraudžia jo naudoti ir kitaip, tik tais atvejais reikia tinkamai mokėti mokesčius“, - pabrėžia Klaipėdos AVMI vadovas. 

Pokyčių šioje srityje yra ir jie teigiami - verslo požiūris pastebimai keičiasi, tai atsispindi įmonių deklaruotų mokesčių statistikoje.  Per ketverius metus pajamas natūra deklaruojančių įmonių skaičius išaugo triskart – iki 16 tūkst. įmonių.  Bendra deklaruota išmokėta pajamų natūra suma pernai - beveik 241 mln. eurų, kai 2022 m. buvo 143 ml. eurų. 

Pasak A. Morkūno, įvairios verslo priežiūros priemonės šioje srityje lieka aktualios, privačių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis kryptis tarp prioritetinių numatyta ir artimiausiems metams. 

Laima Domarkienė,

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija