Vyskupas iš bažnyčios išvijo kunigą Maironį

Bažnytinė cenzūra pasirodė esanti priekabesnė negu sovietų. Telšių vyskupija uždraudė Maironio sukurtas eiles ir giesmes, kurios turėjo skambėti Palangos bažnyčioje.
Kad kurorto šventovėje nebus galima skaityti kelių lietuvių klasiko eilėraščių ir atlikti pagal Maironio eiles sukurtų giesmių, sakralinės muzikos festivalio „Ave Maria” organizatoriai sužinojo renginio išvakarėse.
Palangos bažnyčią pasiekė Telšių vyskupo Jono Borutos raštas, kuriame buvo smulkiai nurodyta, kokie eilėraščiai turėtų būti išbraukti iš programos ir kokias giesmes privaloma pakeisti.
Atsisakius paklusti dvasininkų valiai Maironio gimimo 150-osioms metinėms skirtas renginys buvo skubiai perkeltas į Gintaro muziejaus terasą.

Reikalavo papildyti giesmę

Festivalio programos atlikėjams – valstybinio Kauno choro vadovui Petrui Bingeliui ir skaitovui aktoriui Rimantui Bagdzevičiui buvo paaiškinta, kad kai kurie Maironio posmai ir giesmės neatitinka Vatikano patvirtintų Bažnyčios kanonų.
Toks pirmą kartą per penktus festivalio gyvavimo metus Palangos bažnyčioje įvykęs akibrokštas pribloškė atlikėjus.
„Labiausiai nustebino, kad vyskupui užkliuvo būtent Maironio, žinomo kunigo ir teologijos profesoriaus, kūryba. Juo labiau, kad šio klasiko jubiliejui skirtą kiek daugiau nei valandos trukmės programą šįmet esame atlikę ne vienoje Lietuvos bažnyčioje ir dėl repertuaro jokių problemų nekildavo”, – kalbėjo P.Bingelis.
Vyskupo atsiųstame rašte tarp nepageidaujamų kūrinių – dainos „Miškas ūžia”, „Man liūdna”, kurių programoje iš viso nebuvo.
Garsiąją giesmę „Lietuva brangi” chorui bažnyčioje buvo leista atlikti tik su sąlyga, jei ji bus papildyta dar dviem bažnyčią šlovinančiais posmais.
Nusistovėjusiame giesmės variante šių posmų nėra. Anot dirigento, kompozitorių Juozo Naujalio ir Juliaus Juzeliūno sukurta giesmė taip sudėliota, kad norint ją papildyti tektų daryti naują kūrinio redakciją.
„Dievas ir taip yra minimas įprastame giesmės variante. Negi to nepakanka?” – stebėjosi Kauno choro vadovas.

Rengėja atsitvėrė tyla

Palangos bažnyčiai artimi žmonės pasakojo, kad choro vadovas pirmadienį pats skambino vyskupui J.Borutai ir pranešė, jog programos nekeisiąs.
Teigiama, kad vyskupas pokalbį nutraukė jo nebaigus.
P.Bingelis patvirtino norėjęs gauti kokių nors paaiškinimų, tačiau tikino, kad J.Borutai neprisiskambino, nes atsiliepęs kažkoks jo padėjėjas pasakęs, jog vyskupas labai užsiėmęs.
Su vyskupijos kurija bendravusi sakralinės muzikos festivalio meno vadovė Asta Kriščiūnaitė teigė, kad tai esąs tiesiog nesusikalbėjimas, ir daugiau nieko nekomentavo. 
Kalbama, kad viena Palangos bažnyčioje vykstančių festivalių rengėjų čia renginius planuoja ir ateityje, todėl nenori pyktis su bažnyčia.

Arkivyskupui neužkliuvo

Atviresnis buvo bažnyčioje Maironio eiles turėjęs skaityti R.Bagdzevičius. Iš aktoriaus parengto repertuaro vyskupas išbraukė keletą eilėraščių, tarp kurių buvo ir žinomos klasiko eilės „Mano moksladraugiams”.
J.Borutos rašte net buvo pageidaujama, kad koncerto metu iš bažnyčios būtų išneštas Švenčiausiasis Sakramentas.
„Praėjusį sekmadienį tą pačią programą skaičiau Raseinių rajono Betygalos bažnyčioje šventinant Maironio biustą. Mano skaitomų eilių klausėsi ten Mišias laikęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir iš jo neišgirdau jokio priekaišto. Priešingai, po renginio jis man padėkojo už patriotiškumą skatinančias eiles”, – kalbėjo aktorius.
Tiesa, R.Bagdzevičius nemano, kad tokį Maironio kūrybos inspektavimą sumanė pats J.Boruta: „Visais laikais didžiausią grėsmę menininkams keldavo institucijų klerkai, raštininkai.
Kas ligotam vyskupui buvo patarta, tam jis ir pritarė. Ką pakišo pasirašyti, tą jis ir pasirašė”.

Pakeitimų nepastebėdavo

Su netikėčiausiais dvasininkų draudimais yra susidūrę ne vieno Palangos bažnyčioje vykusio renginio organizatoriai.
Nuo seno visi į šią bažnyčią įsileisti menininkai savo atliekamą programą privalo derinti su vyskupija. Kai kada šventovėje ketinamus atlikti kūrinius pasišaudavo cenzūruoti ir patys Palangos parapijos klebonai.
„Dvasininkams pateikdamas renginio programą kai kurių kūrinių visai neįrašydavau, o vietoj jų įtraukdavau tuos, kurių iš tiesų atlikėjų repertuare nebūdavo. Svarbiausia, kad šie pakeitimai taip ir likdavo nepastebėti”, – apie gudrybę, kuria ne kartą pasinaudojo, pasakojo sakralinių renginių vedėjas.
 

Bažnyčią griauna patys dvasininkai
Donatas Katkus, Šv.Kristoforo orkestro vadovas:
„Koncertuojant bažnyčiose nuolat tenka susidurti su nustatytomis sąlygomis, kokią muziką galima groti. Juokingiausia, kad patys bažnyčios vadovai to nežino.
Kartą vienų apeigų metu sulaukėme griežto reikalavimo atlikti tik religinę muziką. Tuomet sudariau gražią klasikinę programą, kurioje įrašiau „Kristaus pakylėjimą”, „Aleliuja”, „Glorija”, o iš tiesų mūsų programoje nebuvo nė vieno religinio kūrinio.
Po to priėjęs vienas vyskupas pagyrė: „Koks gražus koncertas, kokia nuostabi religinė muzika”.
Man nepaprastai gaila, kad bažnyčios hierarchai yra tokie neišsilavinę žmonės. Tai rodo absurdiški bandymai reguliuoti kūrinių repertuarą.
Lietuvos bažnyčia, ko gero, yra konservatyviausia visoje Europoje. Kartą Meksikoje teko klausytis Mišių, kuriose grojo tradicinių muzikantų mariačių orkestras.
Pas mus toks pasirodymas būtų neįmanomas. Juos, matyt, ant laužo sudegintų iš karto po renginio.
Tokiais draudimais vyskupai bažnyčios neišgelbės.
Bažnyčia turi atsiverti visuomenei, ji turi pamatyti viską, kas darosi pasaulyje, pritraukti jaunimą ne nuobodžiomis pamaldomis, o koncertais, šiuolaikiškais renginiais.
Kam reikėjo kištis į seniai parengtą ir bažnyčiose jau ne kartą skaitytą Maironio poezijos programą? Juk nerasime žmogaus, kuris dėkotų bažnyčiai, kad ji pagaliau uždraudė Maironį.
Tai yra bažnyčios griovimas pačių aukščiausių dvasininkų rankomis”.