Žinią apie Lietuvą per pasaulį nešę buriuotojai lankėsi Palangoje

Didelė buriuotojų komanda, dar pernai užsibrėžusi tikslą su žinia apie Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį apiplaukti visą pasaulį, jau kirto finišo tiesiąją. Liepos 6-ąją į Klaipėdą grįš paskutinė komanda. Du komandos nariai, jau sudalyvavę plaukime ketvirtadienį apsilankė Palangoje, „Baltijos“ vidurinėje mokykloje.  

Tūkstantmečio odisėjoje – paskutinės jūrmylės 

Gegužės 12 dieną, apie 10 valandą Lietuvos laiku, legendinė jachta „Ambersail“ apiplaukė Žemės rutulį – kirto savo pačios plauktą tašką — pirmojo etapo kursą. Taip „užsidarė“ „Tūkstantmečio odisėjos“ maršruto ratas. Beliko sulaukti į Lietuvą liepos mėnesį grįžtančios paskutinės įgulos. Tradiciškai laikoma, kad Žemė apiplaukta, jei burlaivis du kartus kerta pusiaują ir savo paties maršrutą. Odisėja tuo nesibaigė – iki liepos mėnesio buriuotojai aplankys dar 13 lietuvių bendruomenių iš visų 25, visoms joms perduos prezidento laišką, kviečiantį minėti šią įspūdingą Lietuvai sukaktį.

Lankėsi Palangos mokykloje

„Baltijos“ mokykloje geografijos mokytojos kvietimu apsilankę buriuotojai pilnutėlei salei susidomėjusių mokinių rodė video filmą ir pasakojo apie ypatumus daugelio lietuvių atidžiai sekamoje odisėjoje. Moksleivius aplankė Arūnas Burkšas, kaip pats minėjo, buriuojantis „nei daug nei mažai – 35 metus“ ir palangiškis Tomas Vaičiūnas. Abu vyrai jau pabuvojo burlaivio „Ambersail“ įgulos nariais. Per visą kelionės laiką pagal planą pasikeis 120 buriuotojų, iš viso – 11 komandų.

Įveikė buriuotojų Everestą

A.Burkšas pasakojo, jog visų buriuotojų didžiausia svajonė – apiplaukti pasaulį. Teoriškai, „Ambersail“ tai padarė, tačiau tik vienas žmogus – Linas Ivanauskas plaukė visu maršrutu, visus devynis mėnesius jis bus praleidęs laive ir jau antrąkart gyvenime apiplaukęs pasaulį. Kita, ne ką mažesnė svajonė – apiplaukti piečiausią pasaulio žemės iškyšulį, niūrųjį Horno ragą, kuris vadinamas buriuotojų Everestu. A.Burkšas – buvo vienas iš dvylikos žmonių įgulos, įveikusios maištingą maršrutą, galingų audrų lopšį. Dėl uraganinių ir itin permainingų vėjų, srovių, tai prilygsta žygdarbiui. A.Burkšas teigė, jog jam šis, itin sunkus maršrutas suteikė ne tik patirties, bet ir kažko neapčiuopiamo, bet brangaus sielai.

Kalbos apie odisėją drieksis tūkstantmetį

Vyrai dalijosi patirtimi apie kelionės ypatybes – apie komandinį darbą, jūros ligą, ištvermę ant denio, artimųjų ilgesį, suvokimą, jog aplink pasaulį savo tautiečiams neši žinią apie jubiliejinius Tėvynės metus. „Kai iki kranto 5000 kilometrų, kai burlaivis lekia kone kosminiu greičiu, kai ūžauja stiprus vėjas ir genda laivo detalės, suvoki labai daug. Ši kelionė – garbė tiek Lietuvai, tiek mums visiems. Visas pasaulis mus stebi: nors esam maži, padarėme labai daug“, - pasakojo A.Burkšas. Anot jo, prie „Tūkstantmečio odisėjos“ prisideda ne tik buriuotojai, bet ir didelė organizacinė komanda, sekanti burlaivio kelionę, padedanti visais rūpimais klausimais. Buriuotojai juokavo, jog apie tokią kelionę bus kalbama dar tūkstantį metų – mat poros valandų mokykloje neužtenka net apžvelgti pačių svarbiausių momentų. „Kai esame kviečiami į susitikimus, negalime atsisakyti. Pirma, tai mūsų pareiga – pasakoti ir skleisti žinias apie ypatingą įvykį Lietuvos istorijoje, antra – tai didžiulis džiaugsmas mums patiems“, - sakė A.Burkšas.