Žymūs palangiškiai: „Vien Palangos vizijų nepakanka - reikia jas įgyvendinti“

Pastaruoju metu kurorte vis aktyviau diskutuojama, kaip sukurti modernesnį kurortą ir jame geresnį gyvenimą žmonėms. Natūralu, jog metams bėgant ir situacijai menkai tesikeičiant žmonėms patikėti kažkuo geresniu pernelyg sunku. Apie dabartinę Palangą su „Palangos tiltu“ sutiko padiskutuoti Palangos miestą jau daugelį metų garsinantys, nepaisant jos klestėjimo ar nuosmukio, žymūs palangiškiai.

Problema senesnė

„Dabar artėja savivaldos rinkimai, tačiau problema ne dabar yra susiformavusi. Iš pat pradžių trūko vizijos, negalėjo likti Palanga tokia pati, kokia buvo okupacijos metais. Politikai gana ilgai užtruko, kol tai suprato – Palanga įdomi žmonėms tik prie šiltos jūros“, - savo nuomone sutiko pasidalinti „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Pasak jo, neužteko kurorte vien tik lovų, nepakanka, žinoma, ir dabar. Visuomet palangiškių didžiausias finansavimo šaltinis buvo poilsiautojai, tad jų norisi kuo daugiau.

„Vizijų kūrimas yra pats maloniausias darbas“, - patikino ir Klaipėdos universiteto rektorius, istorikas, profesorius Vladas Žulkus. Tačiau, kaip pabrėžė profesorius, vien vizijų neužtenka, dažniausiai viskas atsiremia į finansinę pusę. Tai, jog problema slypi ne dabartinėje plotmėje patvirtino ir profesorius. „Reikia gebėti tinkamu laiku pritraukti investicijas“, - patikino V.Žulkus.

Bent kartą per mėnesį aplankytų

Prisiminęs ankstesnę Palangos padėtį, R.Valatka teigė, jog visuomet kurorte trūko uždarų vietų, kur žmonės galėtų leisti laiką ir pinigus, pavyzdžiui, teniso kortų, fitneso klubų: „Dabar, žinoma, jau yra tokių vietų, tačiau jose lankytis nėra pigu, ne visi gali sau leisti atverti tokių pramogų duris“. Ne paslaptis, jog dauguma, atvykstančių bent kartą vasaros metu į Palangą, žiemos metu kurortas iš kelionės žemėlapio išbraukiamas. Kaip teigė R.Valatka, poilsiautojų šalta jūra nevilioja.

„Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus nuomone, Palanga turėtų būti mylima ne tik vasarą, jo didžiausias noras būtų, jog kurortas taptų tokia vieta, į kurią kiekvienas žmogus atvyktų bent kartą per mėnesį.

Gebėti pritraukti investicijas

„Valdžią kritikuoti ir pulti dabar yra madinga“, - dabartinę visos Lietuvos situaciją apibūdino profesorius V.Žulkus, tačiau, kaip pats paminėjo, visų kalčių negalima suverst būtent vienai kuriai nors valdžiai. Pasak jo, Palangos miesto savivaldybė nėra labai jau „bagota“, o, kaip žinia, kuriamiems planams reikia lėšų. Natūralu, jog tokiu atveju jie ima strigti. „Žinoma, Palanga ir praleidžia geras galimybes, taip, kaip buvo su Europos Sąjungos finansuojamomis lėšomis. Kažkas buvo daroma, tačiau per mažai“, - teigė V.Žulkus.

Visiems daugiau ar mažiau pakenkė Lietuvoje „įsigalėjusi“ krizė. Palanga – ne išimtis. Kaip teigė R.Valatka, Palanga pavėlavo į tą traukinį ir neteko dalies investicijų. „Dabar pinigėlių gauti daug sunkiau. Atvirkščiai buvo su Druskininkais, jie suspėjo“, - palygino lrytas.lt vyriausiasis redaktorius. Skirtumą tarp Palangos ir Druskininkų įžvelgė ir profesorius V.Žulkus. Pasak jo, taip pat svarbu – gebėti pritraukti investicijas. „Juk visi žinom Šventosios uosto istoriją, žinom apie statybas, kurios stringa, o kartais susiduriama ir su tuo, jog nėra žemės vienai ar kitai investicijai“, - vardino problemas V.Žulkus.

Žmonės, norintys mirti už Palangą

„Visiems aišku, jog Palanga turi neeilines galimybes, žinoma, gaila, jog jos nėra išnaudojamos“, - kalbėjo V.Žulkus. Tačiau, pasak žinomo palangiškio, kaltinti vien Palangos valdžią negalima, nes bėda slypi pačioje valstybėje. „Reikia miegoti po ministerijų slenksčiais“, - konstatavo V.Žulkus.

Patys būdami palangiškiais, garsinantys Palangos vardą žmonės su nostalgija ir didžiule viltimi žvelgia į savo miesto ateitį. „Kasdien vaikštai ir matai, abejingas likti negali“, - patikino profesorius V.Žulkus. „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius R.Valatka pabrėžė, jog svarbiausia yra žmonės, tikrieji palangiškiai, kurie norėtų mirt už Palangą. Tokių žmonių išties dar esama, tikima, jog dar ir bus.