NAUJIENŲ PABIROS
Šventieji: Popiežiai Jonas Paulius II ir Jonas XXIII sekmadienį buvo paskelbti šventaisiais per istorinę ceremoniją Vatikane, kuri yra laikoma bandymu suvienyti konservatorius ir reformų šalininkus ir kurioje laukiama maždaug 800 tūkst. maldininkų.
Dviejų dabartinės katalikybės įtakingiausių figūrų kanonizacijos ceremonijai vadovavo popiežius Pranciškus, be to, joje dalyvavo dabartinio pontifiko pirmtakas, popiežius emeritas Benediktas XVI. Tokiu būdu du gyvi popiežiai drauge pagerbė du jau mirusius savo pirmtakus.
Vatikane sulaukta delegacijų iš 54 valstybių, 24 valstybių vadovų, šimtų tūkstančių tikinčiųjų iš viso pasaulio, kuriems ceremonija buvo transliuojama skirtingomis kalbomis 19-oje didžiulių ekranų vienose gražiausių Italijos sostinės vietų.
Rekonstrukcija: Palangos miesto savivaldybės užsakymu parengtas Jūros gatvės (nuo Ošupio tako iki Šventosios gatvės) Šventojoje rekonstrukcijos projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Bus rekonstruojama per 1,2 km gatvės, dviračių tako ir šaligatvių dangų, tiesiama apie 800 m lietaus nuotekų tinklų, įrengiami nauji elektros apšvietimo tinklai ir šviestuvai. Rekonstruota gatvė bus pritaikyta saugiam neįgaliųjų judėjimui. Skaičiuojamoji projekto vertė – apie 8 mln. litų.
Darbai bus pradedami šiais metais, jiems planuojama panaudoti apie 1.3 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Skaičiuoja žalą: Kuršių nerijai gaisro padarytos žalos mastas turėtų paaiškėti per maždaug savaitę. Kaip pirmadienį sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser, gyvūnai gaisro metu smarkiai nenukentėjo.
„Nudegė visiškai tik kalnapušynai, kuriuos mes irgi sėkmingai parduosime – neišdegė plikai ir stagarai tebestovi. Jie yra labai kaloringi ir labai vertingi. Paprastosios pušies medynuose didelių nuostolių nėra – išdegė tik miško paklotė, pušys atsigaus ir toliau sėkmingai augs“, – apie šiuo metu matomus nuostolius kalbėjo A. Feser.
Pasak jos, nudegus spygliams, kalnapušės tapo idealiu biokuru. Kiek jos galėtų būti vertos, aiškinsis girininkai, kurie iškirtę nedidelį plotą nustatys, kiek jame yra kietosios medienos.
KNNP direktorės teigimu, tiksli gaisro padaryta žala bus įvertinta per artimiausią savaitę. Tačiau blogiausio įmanomo scenarijaus pavyko išvengti – ugnis neišplito į Juodkrantės pusę.
Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pirmadienį atliekama gaisravietės žvalgyba, įvykio vietoje dirba 40 ugniagesių, 30 kariškių ir 15 miškininkų. Jie gesina tris likusius ugnies židinius. Tačiau šie yra saugiu atstumu nuo nepažeistų plotų.
Iš viso gaisravietėje dirba 9 ugniagesių autocisternos ir 3 miškininkų buldozeriai.
Gaisras lokalizuotas ir nebeplinta, tačiau gali būti, kad ugniagesiai įvykio vietoje dirbs apie savaitę.
PAGD duomenimis, 159 žmonės gaisravietėje sekmadienį dirbo iki vėlios nakties.
Gaisras Kuršių nerijoje kilo penktadienį apie vidurdienį. Pirmiausia degti pradėjo miškas šalia dviračių tako. Neringos savivaldybėje paskelbta ekstremali padėtis, ji nėra atšaukta.
„Palangos tilto“, „Delfi“, ve.lt inf.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
„Lietuvos Balso“ II vietos laimėtojo SIDO akustinis koncertas
2023 08 09 | Rubrika: Ką ir kur veikti Palangoje
„Lietuvos Balso“ II vietos laimėtojo SIDO akustinis koncertas
Šuns vedžiojimas: kokiais privalumais gali pasidžiaugti šeimininkas?
2022 07 25 | Rubrika: Miestas
Augintinio priežiūra dažnam šeimininkui tampa įprastu dalyku.
Vyriausybė nusprendė: paminklas Smetonai turėtų atsirasti Palangoje
***, 2021 05 26 | Rubrika: Kultūra
Ministrų kabinetas trečiadienį, gegužės 26 d., pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad pradžioje Vilniuje pastatyti planuotas paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje.
Kviečiu diskutuoti ir dirbti drauge!
2019 12 20 | Rubrika: Jūros vaikai
Mieli kraštiečiai, Palangos ir Šventosios socialdemokratų vardu sveikinu su artėjančiomis gražiausiomis metų šventėmis. Kiekvienam iš Jūsų linkiu, kad ateinantys metai būtų kupini prasmingų darbų, drąsių idėjų, o praeinančių metų patirtis teįkvepia naujiems sprendimams.
Rinkosi Rožinio maldos su vyskupu
"Palangos tilto" informacija, 2017 10 03 | Rubrika: Miestas
Sekmadienį Palangos bendruomenė ir kurorto svečiai rinkosi Birutės parke, prie Lurdo bendros Rožinio maldos kartu su Telšių Vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Rožinio maldai susirinkusius kurorto senjorus Palangos klebonas Marius Venskus ir miesto meras Šarūnas Vaitkus pasveikino su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena.
Ar gera būti pensininku Lietuvoje? (2)
Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 10 05 | Rubrika: Miestas
Spalio 1-ąją dieną buvo minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną visuomenė yra skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas bei stengtis ugdyti jaunimo pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. „Palangos tilto“ šnekinti senjorai neretai skundėsi, kad sunku suprasti „šių dienų“ jaunimą, o kai kurie...
Naujienų pabiros 1
2014 01 20 | Rubrika: Miestas
Plėšikai: sekmadienį Palangoje du plėšikai per langą pateko į Žemdirbių gatvėje esantį namą, kuriame gyvena 1937 m. gimusi moteris G. R. Nepažįstami vyrai moterį mušė ir reikalavo pinigų, vėliau iš nusikaltimo vietos pabėgo. Garbaus amžiaus palangiškė po šio įvykio gydoma reanimacijos skyriuje.
Naujienų pabiros
„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 10 14 | Rubrika: Miestas
Vizitas: penktadienį Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais susitiko Jaltos (Ukraina) meras Sergej Ilaš bei Jaltos savivaldybės administracijos specialistai. Šios viešnagės tikslas – užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Palanga.
Palangos vandentiekiui – jau 105 metai
Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 08 12 | Rubrika: Miestas
Šie metai Palangai dosnūs istorinių įvykių sukaktimis – nuo „Laiminančio Kristaus“ atstatymo 20-mečio iki Palangos vardo paminėjimo istoriniuose dokumentuose 760-ties metų. Negana to, kaip liaudyje sakoma, „Dievas davė ir dar drėbtelėjo“, Palangai atiteko didi garbė ir didis įpareigojimas pabūti dar ir Kultūros sostine.
Lietuviškos braškės turguje jau atpigo, bet jų pirkėjų antplūdžio nėra
Ugnė RAUDYTĖ, 2011 06 20 | Rubrika: Verslas pinigai
Lietuviškų braškių sezonas šiemet itin vėlyvas, lyginant su praėjusiais metais. Dėl gana vėsaus pavasario uogos ant prekystalių pasirodė trimis savaitėmis vėliau nei pernai. Tik pasirodžius lietuviškoms braškėms, už jų kilogramą prašė net iki 25 litų, tačiau, „įsibėgėjus“ prekybai, kainos nukrito.
