Pakiliai pasitikime ir nuotaikingai švęskime „Palangos dienas”!

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2016-02-29
Peržiūrėta
40
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pakiliai pasitikime ir nuotaikingai švęskime „Palangos dienas”!

Visoje Lietuvoje puikiai žinomos ir vertinamos jau seniai tapusios tradicinėmis Stintų, Ilgojo stalo, kurorto sezono pradžios šventės. Šios pramogų dienos orientuotos į verslo, poilsio vartotojus bei šios krypties paslaugų tiekėjus. Tai kurortą garsinančios, o ir miesto biudžetą papildančios šventės, tad labai reikalingos.
Prieš trejetą metų nedidelė grupelė entuziastų pasiūlė Palangai dar vieną šventę – šį kartą skirtą Palangos bendruomenei, miesto gyventojams. Idėja rengti „Palangos dienų“ šventę pirmą kartą pasiūlyta 2012 metų balandžio 5-ąją, viešojoje bibliotekoje minint Pasaulinę kultūros dieną, tačiau šią idėją įgyvendinti pavyko tik 2014-ais.
Kas yra „Palangos dienos“? Tai savaitės trukmės kultūrinių bei pramoginių renginių maratonas, įrėmintas tarp dviejų Palangai reikšmingų ir palangiškiams įsimintinų datų – kovo 30-ios ir balandžio 5-ios dienų.
Kovo 30-oji – tai Palangos nepriklausomybės diena. Lietuva nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 16 dieną, dvidešimčiai Lietuvos Tarybos narių pasirašius nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą. Tuo laiku Palangoje tūnojo nedidelė, bet gerai apsiginklavusi iš Latvijos teritorijos atsikėlusi avantiūristo vokiečio-ruso-gruzino Pavelo Rafailovičiaus Bermondto Avalovo ordos grupė.
1919 metų lapkričio 19-ją, sekmadienį, dešimt Kretingos milicininkų bei tiek pat karių savanorių, vadovaujamų nuovados viršininko Pranciškaus Kungio, talkininkaujant dvidešimčiai ginkluotų palangiškių, netikėtai užpuolė ir nuginklavo bermontininkų garnizoną, iškėlė Lietuvos vėliavą. Praėjus keturioms dienoms, lapkričio 23-ją į Palangą iš Liepojos atvyko kuopa Latvijos kariškių, ginkluotų dviem patrankom ir kulkosvaidžiais, išvaikė lietuvių kovotojus, į skutus sudraskė lietuvišką vėliavą ir Palangą paskelbė Latvijos teritorija.
Su Tautų Sąjungos pagalba Lietuva atgavo Palangą ir pajūrio teritoriją iki Būtingės kaimo tik 1921 metų kovo 30-ją. Lietuvos interesus tarptautiniame arbitraže gynė Edinburgo universiteto profesorius Džeimsas Simpsonas. Įvykiui įamžinti Palangos vienai gatvių buvo suteiktas Dž. Simpsono vardas.
Palanga savo nepriklausomybę atžymėjo didžiule švente, į Kretingą iš laikinosios sostinės atvyko net du traukiniai su valstybės vadovais, kariškiais ir visai Lietuvai žinomais asmenimis.
Taigi, Palanga tapo nepriklausoma daugiau nei trimis metais vėliau nei visa Lietuva.
Balandžio 5-oji laikoma Palangos gimtadieniu. 1253 metais tą dieną Livonijos ordino magistras ir Rygos vyskupas pasirašė dokumentą, kuriuo Ordinas ir Rygos vyskupija pasidalijo Kuršių pajūrį. Šiame dokumente, mūsų istorijos instituto specialistų teigimu, pirmą kartą paminėtas Palangos vardas.
Šios dvi Palangai reikšmingos istorinės datos ir padiktavo apsisprendimą laikotarpį tarp jų paskirti „Palangos dienų“ šventei.
Šiais metais „Palangos dienos“ bus švenčiamos jau trečią kartą. Tikime, kad tai taps tradicija, ir ateityje negalėsime įsivaizduoti Palangos kultūros gyvenimo be šios šventės, kaip kad be Stintų, Ilgojo stalo ar kurorto pradžios pramogų.
„Palangos dienoms 2016“ jau ruošiamasi, sukurta šventės parengimo darbo grupė, sudaryta visų septynių dienų renginių programa. Likę visai nedaug dar diskutuotinų šventinės darbotvarkės klausimų.
Palangiškių šventei svarumo bei reikšmės suteikia tai, kad miesto meras Šarūnas Vaitkus sutiko būti „Palangos dienų“ globėju. Darbo grupė dėkinga merui už supratimą ir neabejotinai išreikštą idėjos bei pasiūlytos programos palaikymą. Negana to, meras pasiūlė kelis naudingus patarimus ir siūlymą šventę plačiau pateikti visai Lietuvai. Tai būtų užduotis jau ateities „Palangos dienoms“.
Šiemetinėje „Palangos dienų“ šventėje dalis renginių tradiciškai kartosis, kaip ir buvusiose.
Kovo 31-ąją dieną miesto bibliotekoje numatytas susitikimas su Palangos istorijos gerbėjais – „Suneštinis muziejus“, bus demonstruota dalis turimų Palangos kurorto muziejaus eksponatų. Renginį paruošė ir pristatys muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius.
Tą pačią dieną kviečiame apsilankyti Vasario 16-osios gatvėje, Tradicinės tekstilės mokymo centre, atvirų durų dienoje „Rankdarbių meistarnė“. Renginio organizatorė bei vedėja – Palangos etnokultūrinio klubo „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė.
Balandžio 2 dieną Palangos kultūros centro vadovė Monika Jarulytė ruošiasi mėgėjus pasivaikščioti išvesti į žygį Palanga–Šventoji „Gintaro kelias 2016“. Žygeivių Šventojoje lauks kariška lauko virtuvė su kareiviška koše bei arbata.
Balandžio 3-ąją kurhauze įvyks iškilmingas Tarybos posėdis, kurio metu vienam žinomam palangiškiui mokslininkui bus įteiktos Palangos Garbės Piliečio regalijos. Po iškilmingosios dalies, kaip ir praėjusiose šventėse, vyks šventinė palangiškių sueiga. Joje neturėtų būti vietos politikavimui, ūkinių reikalų svarstymui. Sueigoje laukiame auditorijos su pakilia nuotaika ir daug šypsenų. Sueigoje už nuopelnus Palangai apie trisdešimčiai asmenų bus įteikiamos Palangos vėliavos.
Tikimės, kad auditorijos nuotaiką dar labiau praskaidrins koncertinė renginio dalis.
Be išvardintų kartotinių renginių ateinančioje šventėje numatyta daug naujovių.
Kovo 30-ąją vyks pirmasis šventinis renginys, tai Ado Sendrausko parengtos parodos „Palangos vartai“ teatralizuotas atidarymas miesto autobusų stoties galerijoje. Žiūrovams Adas pateiks linksmą vodevilį apie kuršėniškių Jadzės, Magdės ir Onos nuotykius atvykus poilsiui Palangon. Tą pačią dieną Palangoje gerbiama ir mylima dailininkė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė miesto bibliotekoje pateiks netikėtą parodą. Parodoje menininkė eksponuos paskutinius savo darbus – Kūlupėnų bažnyčiai nutapytus Kristaus Kančių Kelio keturiolikos paveikslų komplektą. Tai tautodailės stiliumi nutapyti ir labai įtaigūs kūriniai, priverčiantys susimąstyti netgi ne itin religingus žiūrovus.
Balandžio 1 dieną miesto bibliotekoje numatyta edukacinė viktorina „Palangos istorija jungia kartas“, o balandžio 5-ąją ten pat rengiamas kraštotyrinis žaidimas „Palanga. Pažink išmaniai“. Abiejų paminėtų nuotaikingų renginių autorė bei vedėja – bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė.
Balandžio 2-ąją Palangos universalioje sporto arenoje vyks įdomus sportinis renginys – „Kartų tinklinio turnyras“. Renginio autorė ir vadovė – Irena Švanienė, visuomeninės organizacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė.
Tą pačią dieną Vlado Jurgučio mokyklos salėje mus džiugins ir suteiks daug teigiamų emocijų Kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblio „Mėguva“ artistai, pakviesiantys į Atvelykio koncertą šeimoms „Pabieriau bėriku, suvadinau korapkas“. Ansamblio vadovė Zita Baniulaitytė.
Balandžio 4 dieną Savivaldybės būstinės II-ojo aukšto vestibiulyje bus atidaryta kūrybingų palangiškių meniškų darbų paroda „Palanga – mano miestas“. Iš tiesų tai turėtų būti patrauklus renginys, jo sumanytoja – bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė.
Ruošiamasi išleisti laikraštį „Palangos vartai“, pirmasis laikraščio numeris bus paskirtas vien „Palangos dienoms“. Laikraščio redaktorius Adas Sendrauskas.
Esame numatę kreiptis į visų Palangos krikščioniškųjų konfesijų bažnyčių vadovus, kad balandžio 3-ąją, sekmadienį, aukojamos šv. Mišios būtų dedikuojamos Palangai.
Palangos gyventojus bei įstaigas, turinčius gražuoles Palangos vėliavas, kviečiame jas kelti prie savo namų ar darboviečių šventės „Palangos dienos“ metu. Tai nėra privaloma, tačiau mūsų garbės reikalas taip pareikšti solidarumą bei pagarbą savajam miestui.
Šiame rašinyje pateikiu apibendrintą „Palangos dienų“ šventės turinį su trumpais komentarais bei paaiškinimais. Vėliau miesto reklaminiuose stenduose bei, tikiuosi, vietinės žiniasklaidos puslapiuose, bus skelbiamos konkrečios ir detalizuotos renginių programos.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas