Palangoje sklando kurorto įkūrėjų – grafų Tiškevičių dvasia

Palangos tiltas, 2022-09-04
Peržiūrėta
1565
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Aldo Kazlausko nuotraukoje: Palangos kurhauzas
Aldo Kazlausko nuotraukoje: Palangos kurhauzas

Palangoje tiesiog ore sklando kurorto įkūrėjų – grafų Tiškevičių – dvasia. Ne veltui ir miesto šūkis „Išsirink, ką myli“ yra pasiskolintas iš šios didingos giminės bei kaskart pabrėžia kurorto įvairiapusiškumą ir turtingumą. 

Išsirink, ką myli

Ir iš tikrųjų, pasirinkti Palangoje tikrai yra iš ko – čia šurmuliuoja aktyvus kultūrinis, sportinis gyvenimas, čia veiklos randa jaunimas, šeimos su mažyliais, taip pat – vyresnio amžiaus kurorto svečiai. Čia galima visa galva pasinerti į siautulingas pramogas ir atostogų šurmulį, o taip pat galima mėgautis ramybe bei senove alsuojančia tarsi ore sklandančia kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių dvasia. 

„Belieka tik spėlioti, kuo būtų tapusi Palanga, jeigu ne grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių indėlis į kurorto plėtrą. Palanga tiesiog neįsivaizduojama be šios didingos giminės mums padovanoto kultūrinio paveldo. Grafų Tiškevičių kultūrinis palikimas – milžiniškas, be jo nebūtų Palangos“, – sako Robertas Trautmanas, Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas.

Susitikimas su jūra

Viešnagė Palangoje neįsivaizduojama be susitikimo su jūra, pasivaikščiojimo balto smėlio paplūdimiais bei vakarinio saulės palydėjimo nuo jūros tilto. Garsusis tiltas, grafo Juozapo Tiškevičiaus kaip prieplauka laivams pastatytas dar 1882 metais bei vėliau ne kartą atnaujintas ir pailgintas, dabar siekia 470 metrų ir yra viena iš populiariausių pasivaikščiojimo vietų Palangoje. 

Kad laisvalaikis bei poilsis prie jūros kiekvienam paliktų tik pačius geriausius prisiminimus, paplūdimiams ir vienu iš kurorto simbolių tapusiam jūros tiltui kasmet skiriamas ypatingas dėmesys. 

Kurorto kūrimosi pradžia

Pačioje kurorto širdyje, Vytauto ir J. Basanavičiaus sankirtoje, kurorto svečius pasitinka šviesus ir dailus, meniškais mediniais drožiniais išpuoštas Kurhauzas. Šis 19 amžiaus pastatas ne veltui vadinamas Palangos puošmena ir pasididžiavimu – būtent nuo jo prasidėjo Palangos kurorto istorija. Po 2002-ųjų gaisro ilgą laiką miesto nepuošęs Kurhauzas buvo prikeltas iš pelenų: 2013 metais restauruota mūrinė, o 2020 metais – ir medinė šio pastato dalis. 

Dabar Kurhauzas pelnytai vadinamas kultūros lopšiu – čia įsikūrė Palangos kultūros ir jaunimo centras bei miesto meno kolektyvai, čia vyksta aukšto lygio kultūros renginiai – koncertai, spektakliai, kino filmai, taip pat – bendruomenės susibūrimai.

Prabilęs Kurhauzas galėtų papasakoti ir ne vieną meilės istoriją – būtent jame amžiną meilę prisiekti atvyksta įsimylėjėlių poros iš visos Lietuvos. 

Padėka grafams

Ties Kurhauzu driekiasi senovine dvasia alsuojanti Grafų Tiškevičių alėja, šiuo vardu pavadinta kurorto įkūrėjų garbei. Alėja rekonstruota 2017 metais ir netruko tapti palangiškių ir miesto svečių mėgiama pasivaikščiojimų vieta. Suaugusieji šią alėją pamėgo dėl ypatingos jos auros, o mažieji palangiškiai ir kurorto svečiai žavisi galimybe patrinti nosytę alėją puošiančiai bronzinei pudeliuko skulptūrai. 

Devyniolikto amžiaus dvasia alsuojantis grindinys su jame įamžintu kurorto įkūrėjų šūkiu „Išsirink, ką myli“retro stiliaus šviestuvai, ir bronzinės grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių skulptūros, atstatyti prieš šimtmetį prie Kęstučio gatvės stovėję mediniai Palangos kurorto vartai tarsi sustabdo laiką ir lankytojus perkelia į Palangos kurorto įkūrimo laikus. 

Pučiamųjų melodijos ir gintarai

E. F. Andre sukurtas apie 101,3 ha plotą užimantis Palangos Birutės parkas – vienas iš gražiausių, geriausiai išsilaikiusių ir tvarkomų parkų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Miesto gyventojų ir svečių itin pamėgtas Birutės parkas prieš keletą metų buvo atnaujintaso ypatingą aurą parke kuria ne tik nuostabi gamtinė aplinka, bet ir šiltais vasaros vakarais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais rotondoje skambančios pučiamųjų melodijos – „Orkestro vasaros“ koncertai.

„Orkestro vasaros“ koncertų ciklu Palangos orkestras tęsia antrą šimtmetį gyvuojančią orkestrinės pučiamųjų muzikos koncertų Palangos kurorte tradiciją, savo amžiumi gerokai lenkiančią ir patį Palangos orkestrą – remiantis šaltiniais, kurorte orkestrai nemokamai poilsiautojams muzikuoja nuo XIX a. devintojo dešimtmečio, nors tikėtina, jog grafas Juozapas Tiškevičius orkestrą samdydavo ir dar anksčiau.  

Nuostabaus Birutės parko apsuptyje jaukiai įsikūrę grafų Tiškevičių rūmai – tikras Palangos pasididžiavimas. Rūmuose įsikūręs vienas iš labiausiai šalyje lankomų muziejų – Gintaro muziejus – lankytojus atnaujintose patalpose pasitinka nuo 2015-ųjų. Atskiras dėmesys muziejuje skiriamas grafams Tiškevičiams ir dvarų kultūrai – šiam tikslui skirtas pirmasis rūmų aukštas. 

Kurorto istorijos takais

Išskirtinai graži ir lankytojų dėmesio tikrai verta yra ir medinė Šveicarijos užmiesčių vilų stiliumi 1898 metais pastatyta vila „Anapilis“, ji restauruota 2015 m. 

Aplankyti šią vilą būtina ne tik dėl jos išskirtinio grožio – čia yra įsikūręs Palangos kurorto muziejus. Naują savo istorijos puslapį 2019-ųjų metų pabaigoje atvertusiame muziejuje atidaryta interaktyvi nuolatinė muziejaus ekspozicija, lankytojus nukelianti į paslaptingą ir neįtikėtinai įdomų Palangos kurorto istorijos pasaulį. 

Kartu su muziejaus ekspozicija atgimė ne tik kurorto istorija, bet ir legendos, ne vieną dešimtmetį gaubiančios paslaptingąją „Anapilio“ vilą bei čia viliojančios mistines istorijas pamėgusius lankytojus.

Iš paukščio skrydžio

Raudonų plytų neogotikinio stiliaus Palangos bažnyčia yra veikiausiai vienas iš gražiausių Palangos pastatų. 1897 m. pastatyti maldos namai, kurių statybos darbus visapusiškai finansavo grafas Feliksas Tiškevičius, šiandien traukia ne tik tikinčiuosius – po grakščiais bažnyčios skliautais ne tik aukojamos šv. Mišios, teikiami sakramentai, bet ir skamba sakralinės muzikos koncertai. 

Iš tolo matomas bažnyčios bokštas tapo ne tik šių nuostabių maldos namų puošmena, bet ir dar vienu turistų traukos objektu – palangiškiai ir miesto svečiai turi galimybę pasigrožėti kurortu iš daugiau nei 20 metrų aukščio – 2018 m. lankytojams duris atvėrė Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas, kurio varpų zonoje įrengta apžvalgos aikštelė. 

Tiesa, norintieji patekti į 21,4 metro aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę šį atstumą turi įveikti laiptais. Beje, pasigrožėti yra kuo ir pakeliui – tarpinėje laiptų aikštelėje galima apžiūrėti bažnyčios laikrodžio mechanizmą bei perskaityti laikrodžio naudojimo instrukciją. 

O įkopus į apžvalgos aikštelę galima ne tik pasigrožėti Palanga iš paukščio skrydžio (pro bokšto langus matyti miesto panorama bei jūra), bet ir, pakėlus akis į viršų, visai iš arti išvysti įspūdingo dydžio bažnyčios varpus bei jų mechanizmą, kadangi lankytojams skirta zona įrengta būtent varpų aikštelėje. Bokšto apžvalgos aikštelėje įrengti ir du monokliai-teleskopai. 

Norintiems sužinoti daugiau istorinių grafų Tiškevičių kultūrinio paveldo niuansų Palangos turizmo informacijos centras yra parengęs net kelias temines ekskursijas, apie kurias daugiau informacijos rasite www.visit-palanga.lt arba apsilankę Palangos turizmo informacijos centre (Vytauto g. 94). 

Palangos miesto sav. info

Aldo Kazlausko (Aldo Ten) nuotrauka

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Minint Europos paveldo dienas, Palangos miesto savivaldybė kurorto gyventojus ir svečius pakvietė į temines ekskursijas, kurių metu pristatytas grafų Tiškevičių paveldas Palangoje ir Kretingoje. Dviejose ekskursijose dalyvavo per 50 gyventojų iš įvairių šalies miestų.


Palangoje tiesiog ore sklando kurorto įkūrėjų – grafų Tiškevičių – dvasia. Ne veltui ir miesto šūkis „Išsirink, ką myli“ yra pasiskolintas iš šios didingos giminės bei kaskart pabrėžia kurorto įvairiapusiškumą ir turtingumą.


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Palanga nuo seno apipinta legendomis, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsinta gausaus būrio grafų Tiškevičių draugų ir artimųjų, studentų ir inteligentijos. Grafas Juozapas Tiškevičius, o vėliau jo sūnus Feliksas Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros dvarą, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: įveisė parką, pastatė kelias vilas, pirmąjį...


Garsaus prancūzų architekto peizažisto E. F. Andre suprojektuotas, 1897 metais grafų Tiškevičių dėka įkurtas ir turistų iš viso pasaulio pamėgtas Birutės parkas per keletą metų, kai vyksta ES finansuojama jo rekonstrukcija, kiekvieną sezoną maloniai nustebina jo lankytojus naujai atgimusiomis erdvėmis. Ir, kaip pastebėjo parko kūrėjo proanūkė, rekonstruojant parką...


Šeštadienio popietę atgimusiame kurorto simbolyje – Kurhauze – įvyko pirmasis renginys. Istoriniame vakare, kuriame dalyvavo apie pora šimtų kviestinių svečių, Palangos ir Lietuvos kultūrai perduotas restauruotas Kurhauzas, Palangos miesto garbės piliečio vardai suteikti Jonui Brindzai ir Larsui Tomui Larsenui, Lietuvos kultūros sostinės vardas perduotas...


Kurorto įkūrėjų įamžinimas valdžiai virsta kančia  4

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2013 12 05 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Tris šimtai metrų kurortui mažai reikšmingos, anksčiau buvusios bevardės alėjos, kuriai suteiktas Grafų Tiškevičių vardas. Negi tik tokios Palangos pagarbos verti kurorto įkūrėjai?


Šeštadienį Palangoje vyks renginiai tema „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“, pakviesiantys palangiškius ir miesto svečius paklaidžioti istoriniais kurorto takais bei susipažinti su nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklais Palangoje. Visi renginiai – nemokami.


Su kurhauzu atgimsta ir Palangos dvasia

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 05 31 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Prieš dešimt metų Palangoje degė ne vien istorinis pastatas, iš kurio atvaizdo visa Lietuva neklysdama galėjo pasakyti miestą, kuriame jis stovi. Tokiu jis yra poilsiautojams. Atmintiną 2002 metų rugpjūčio 26 dieną liepsnos liežuviai laižė ne tiktai kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių XIX amžiaus pabaigoje pastatytą pirmąjį miesto restoraną ir viešbutį....


Senojoje gimnazijoje vyravo olimpinė dvasia

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 04 24 | Rubrika: Miestas

Palangos senojoje gimnazijoje balandžio 22-23 dienomis buvo ypatingai juntama olimpinė dvasia – susirinko gausus būrys vykdomo projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose“ dalyvių, skaičiusių savo parengtus pranešimus, diskutavusių itin aktualiomis temomis ir drauge pasidalinusių savo sukaupta patirtimi. Nuo 2006 metų Senojoje gimnazijoje vykdomas projektas susilaukė...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius