Fotografijų paroda „Kuršiai ir Palanga“

Palangos tiltas, 2024-04-02
Peržiūrėta
432
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Fotografijų paroda „Kuršiai ir Palanga“

Balandžio 3 d. (trečiadienį) 17 val. Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje atidaroma Kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ fotografijų paroda „Kuršiai ir Palanga“, dedikuota kurorte prasidedančiai jubiliejinei „Palangos dienos 2024“ savaitei.  Parodoje trylika dar niekur neeksponuotų portretinių nuotraukų iš Beno Šimkaus leidinio „1210 m. Kuršas. Dviejų mūšių istorija“. Kuršių genties klubas „Pilsots“ turi didžiulę patirtį atkuriant IX–XII amžiais gyvenusios kuršių genties aprangą, papuošalus, ginklus ir buitį.

Daugelį metų Palanga buvo pietinių kuršių žemės Mėguvos amatų ir prekybos centras.  Kryžkelė tarp Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų, kurie siekė suvieny­ti savo jėgas ir sukurti placdarmą Žemaitijos puolimui. Apie Palangos kuršius mums gali papasakoti dabartinės Palangos teritorijoje rasti ir ištirti kapinynai. Remdamiesi visa šiandien prieinama moksline informacija ir kapinynų tyrimais, „Pilsots“ nariai rekonstruoja, atkuria garsiausių kuršių archeologinių kompleksų: Salantų ir Laivių, Žardės-Bandužių, Gintališkės, Ėgliškių-Andulių ir Palangos radinius. Taip prie kuršių genties gyvenimo prisiliečiame ir mes.

Šių rekonstrukcijų iliustracijų fotografijų  autorius –  kuršių genties istorijos klubo "Pilsots" narys Arvydas Gurkšnys dažniausiai lieka už kadro, bet šio klubo bičiuliai lengvai atpažins saviškius: vyrus, dėvinčius kuršių genties drabužius,  ginklus ir prabangiausiais, gražiausiais vikinginio periodo kuršių papuošalais bei aprėdais pasidabinusias moteris. Kaip ir ankstyvaisiais amžiais iš negausių tekstilės liekanų ir žinomų vėlyvojo geležies amžiaus Baltijos regiono radinių atkurtos kuršių kostiumų audinių spalvos, o auksarankės audėjos, odininkai, batsiuviai, peiliadirbiai, stikladirbiai, juvelyrai ir ginklakaliai įdėjo daug rankų darbo.

Parodos atidarymo metu turėsite galimybę sutikti bei pakalbinti šios kuršių genties ypatumus visuomenei pristančias ir plačiai žinomas istorinių kostiumų rekonstruktores: Kuršių genties istorijos muziejaus įkūrėją Irmą Šaltytę-Šimkienę bei sertifikuotą archeologinės tekstilės meistrę, muziejininkę Ingridą Šilgalytę.

Kuršiai yra ta gentis, kuri mūsų kraštą tiesiogiai įtraukia ir į vikingų pasaulį. Savo gyvenimo būdu jie sklandžiai įsilieja į skandinavų ir kitų etninių grupių plėšikišką ir prekybinę veiklą ir dėl to palieka gausų materialinės kultūros paveldą, tuo pelnydami vienos turtingiausių baltų genčių vardą.

Ilgainiui, veikiami įvairių procesų, kuriuos sąlygojo to meto besikeičianti situacija, pietinio Kuršo gyventojai, maišydamiesi su žemaičiais, davė pradžią savitam etnosui, kuris Žemaitijoje, dėl savo specifinės tarmės žinomas kaip dounininkai. Su kuršių gentimi išnyko ir paskutinieji Baltijos vikingai. Džiaugiamės atkuriamu jų palikimu.

Fotografijų paroda „Kuršiai ir Palanga“ Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje eksponuojama balandžio 3 – 30 dienomis.

Kviečiame apsilankyti.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje liepos 3 d. (pirmadienį) 17 val. atidaroma  paroda   kviečia susipažinti su dar vienos pamirštos asmenybės, mažai tyrinėtos tarpukario Lietuvos menininkės  Veronikos Šleivytės (1906–1998) kūrybinio palikimo dalimi – jos  fotografijomis . 


Gedimino sostinės Vilniaus 700-ąją sukaktį kviečiame pasitikti ir Palangos viešosios bibliotekos skaityklos salėje, kur  kovo mėnesį eksponuojama fotodailininko Juozo Valiušaičio fotografijų parodą „Nugrimzdusis Vilnius“. 


Kupinas kultūros Lietuvos kurortas svetingai atsiveria vis kitokiems patyrimams. Šįkart į vasaros sostinę atkeliauja įstabi fotografijų paroda – Jono Meko „Semeniškių idilės“.


„Tas nepatirtas stebuklo jausmas, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra ne mitas, ne įspūdinga istorinė legenda, bet tikra istorinė realybė. Kad LDK – realiame laike gyvenę stiprūs ir valingi žmonės, savo garbei ir mūsų ateičiai nuveikę didingus darbus, palikę stiprybės ir išlikimo, savigynos ir narsumo, orumo ir išdidumo, pagarbos savo žemei ir protėviams ženklus. Kažkur toli, už...


Šventosios biblioteka kviečia susipažinti su 1920-1940 m. Būtingės pereinamojo punkto viršininku dirbusio Benedikto Bagdanavičiaus šeimos gyvenimo istorija.


Rugpjūčio 11 d. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaroma Tado Kazakevičiaus fotografijų parodą „Tai, ko nebebus“. Lankytojų antplūdžio sulaukusi paroda jau buvo surengta Vilniuje ir Panevėžyje, o dabar ją galės išvysti Palangos gyventojai ir šio kurortinio miesto svečiai.


Liepos 1 dieną Palangos viešosios bibliotekos interneto skaitykloje  atidaryta Palangos senosios gimnazijos bendruomenės fotografijų paroda „Mano miestas“, skirta Palangos krašto grąžinimo Lietuvai 100 – mečiui paminėti.  Joje miesto bendruomenei buvo pristatyta 30 mokinių ir mokytojų fotonuotraukų.


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Antradienio vakare palangiškių aktyvus būrelis susirinko Klaipėdoje esančiuose Simono Dacho namuose, kur buvo pristatyta palangiškės, tautinių šokių ansamblio „Bočiai“ narės Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Dar suksim ratelį“, pažymėjusi pernai minėta „Bočių“ 55-erių metų sukaktį. Šiuose namuose buriasi ir Klaipėdos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius