LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-08-08
Peržiūrėta
1882
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo

Lietuviškos virtuvės karalius cepelinas lėkštėje su spirgučių padažu Palangoje, didžiausiame šalies kurorte, iš visų pusių atakuojamas kitų pasaulio šalių virtuvių. Tačiau jis, nors ir labiau atsikirsdamas, be kovos iš lyderių pozicijų tikrai nesitrauks, rašo Linas Jegelevičius LRT.lt

LRT.lt domisi, kokios šiemet cepelinų kainos pajūryje.

Cepelinai prisitaikė prie konkurencijos

„Tiesiog daliai žmonių Palangoje cepelinų reikia kaip jūros, paplūdimio ar botanikos parko. Akivaizdu, kad įvairūs Palangos viešbučiai ir kavinės pastaraisiais metais pasiūlė daugiau gastronominių variacijų, todėl cepelinai pirmaujančias pozicijas užleido kitiems patiekalams. Tačiau jie – vis dar tarp lyderių, jei ne jų trejetuke, tai penketuke tikrai. Ypač tuomet, jeigu poilsiautojai Palangoje svečiuojasi ilgesnį laiką“, – LRT.lt sakė Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė.

Erzinamas cepelinas Palangoje jau išmoko prisitaikyti prie didelės konkurencijos – yra patiekiamas su įvairesniais įdarais, jų mišiniais, įvairesniais padažais.

„Fantazija ir cepelinai galbūt nelabai dera, tačiau Palangoje tai matome. Anksčiau, regis, jie visur buvo vieno ar panašaus skonio, o dabar kiekviena kavinė kuria išskirtinį cepelinų receptą“, – sakė I. Valaitienė.

PVRA prezidentė prisipažino, kad pastaraisiais metais ir pati rečiau valgo didžkukulius – tokiu vardu taip pat vadinami cepelinai, – tačiau jų iš savo gyvenimo kol kas tikrai neišbrauks: „Pastebėjau, kad juos mieliau valgau šaltuoju metų sezonu.“

Stipriausios lietuviškos virtuvės kavinės kurorte

O kurios Palangos kavinės ir restoranai turi stipriausias lietuviškos virtuvės tradicijas?

„Pirmiausia paminėčiau restoraną „Molinis ąsotis“, kavinę „Vila žvaigždė“ (ji geriau žinoma kaip ukrainiečių maisto restoranas – L. J.), taip pat kavines „Senoji Hansa“, „Vandenis“, – sakė I. Valaitienė.


Ji atkreipė dėmesį, kad kurorto penkių žvaigždučių viešbučių restoranai neįtraukia cepelinų į valgiaraštį.

„Ir restoranas „Pušų paunksnėje“, ir „Amsterdam Plaza“, ir „Palanga“, ir „Vanagupė“ nuėjo kitu gastronominiu keliu – be cepelinų“, – sakė LVRA prezidentė.

Cepelinų karalystė – „Cepeliniškės“

Žinoma, cepelinų karalystė Palangoje yra kavinė „Cepeliniškės“ – pavadinimas viską pasako, ar ne? – kurioje, anot jos savininkės ponios Linos, kiekvieną sezoną cepelinams sunaudojama apie 8 tonas mėsos faršo ir apie 24 tonas bulvių.

„Tokie skaičiai – tikri, patys skaičiavome. Cepelinų pardavimas pastaraisiais metais tik didėjo, tačiau kortas sumaišė kovidas – mūsų lankytojų srautai šiemet nežymiai mažesni, ypač mažiau užsieniečių. Tas sumažėjimas – apie 10 procentų“, – sakė ponia Lina.


Apie cepelinus ji galėtų kalbėti valandų valandas ir netgi parašyti knygą apie jų valgytojų įpročius.

Anot ponios Linos, užsieniečiai dažniausiai suvalgo tik mėsą, neretai prie cepelinų paprašo salotų, o lietuviai įpratę cepelinus valgyti su spirgučiais ir grietine.

„Cepeliniškėse“ modernybių nesivaikome. Mūsų cepelinai yra tradiciniai – su varške arba su mėsa, – didžiavosi verslininkė. – Pastebėjau, kad moterys mieliau renkasi cepelinus su varške. Taip pat vegetarai.“


„Man cepelinas skanus tas, kuris turi minkštą bulvinį sluoksnį, o mėsos ir jos sudėtinių dalių skonis yra jaučiamas. Žinoma, spirgučiai turi būti skanūs, nesudegę. Vieną savo cepelinų ingredientą laikome paslaptyje, tačiau anokia čia paslaptis, jeigu atskleidžiama „YouTube“ filmukuose apie cepelinus“, – šypsojosi Lina.

Cepelinai yra „nuspėjami“

Anot verslininkės, cepelinai kaip patiekalas yra gana nuspėjamas.

„Užsakęs kepsnį gali ir nustebti jį pamatęs, o cepelinai reprezentuoja mūsų gastronominį paveldą. Be to, cepelinai kainos prasme daugeliui labiau įkandami nei kiti patiekalai. Be cepelinų, siūlome ir kitų europietiškos virtuvės patiekalų“, – pasakojo Lina.


Nors kai kurie lankytojai „Cepeliniškes“ pavadina sovietmetį primenančiu žodžiu „valgykla“, šeimininkė purtosi šio žodžio: „Mes – ne valgykla. Mūsų kavinė yra moderni: ir įranga, ir interjeras, ir cepelinų gamybos technologijos. Bet tiesa, kad orientuojamės į greitą pavalgymą.“

„Cepeliniškės“ Palangoje šią vasarą skaičiuoja dešimtus gyvavimo metus.

O kokia buvo pradžia?

„Pasiklioviau moteriška intuicija – turiu uoslę, ko reikia vietos rinkai. Pasižiūrėjau, apsižvalgiau: šašlykų, azijietiškos virtuvės patiekalų J. Basanavičiaus gatvėje buvo, o skanių cepelinų – ne. Pati sugalvojau tokį pavadinimą. „Cepeliniškės“ – tarsi bendruomenė, mažas kaimelis. Ar ne? – šyptelėjo moteris. – Anksčiau kavinė siūlė paragauti ir XXL cepelinų – jie buvo tokie dideli, kad ne vienas jų gavęs išsižiodavo. Vis dėlto retas visą porciją sukirsdavo. Nutarėme, kad cepelinus reikia visus suvalgyti – jų dydis sumažėjo.“
Kavinėje cepelinai siūlomi dviejų dydžių – 200 gramų ir 420 gramų. Mėsos ir bulvių santykis – vienas ir du.

Cepelinų porcija „Cepeliniškėse“ šiemet kainuoja 4,50–5 eurus.

„Kainą truputį kilstelime per šventes ar ilguosius savaitgalius“, – prisipažino verslininkė.

Atsisakė kai kurių planų

Dar užpernai, didėjant cepelinų paklausai, ji planavo cepelinus ne tik su mėsa ir su varške, bet ir su vištų kepenėlėmis, plaučiais, grybais. Bet tokiai mėsai – itin aukšti higienos reikalavimai, ypač tvyrant dideliems karščiams, todėl planų buvo atsisakyta.

Verslininkė džiaugiasi, kad lauke pastatytas ir į vidų kviečiantis užeiti cepelinas robotas – tiesa, jis tai daro su technologijų gaminiui būdingu akcentu – sulaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio. „Palangoje nebadauk, cepelinų paragauk“, – net trimis kalbomis sako cepelinas. „Labai smagu. Jis – mano kūdikis. Vieni sustoja nusifotografuoti, kiti ir į vidų užeina“, – šypsojosi ponia Lina.


Suskuta 6–7 maišus bulvių

Ramūnas Pocevičius, Palangos kavinių „Senoji Hansa“ ir „Vila Gražina“ savininkas, LRT.lt sakė, kad cepelinai – klasika, todėl jie iš Palangos niekada neišnyks.

„Cepelinai savo pozicijų tikrai neužleidžia ten, kur yra gerbiami ir tinkamai gaminami. Va, ir prieš mūsų pokalbį šnekėjausi su „Vila Gražinos“ pagalbiniais darbuotojais. Sakė, kad neatsilenkdami skuta bulves. Per dieną 6–7 maišus bulvių suskuta. Mes niekada niekam nešildome cepelinų mikrobangų krosnelėje. Deja, kiti tą daro Palangoje. Pas mus jie tik iš puodo ant stalo keliauja, – sakė R. Pocevičius. – Savo svečius įspėjame, jog vakare jų nebus, kad neliktų rytojui.“
Anot verslininko, cepelinai ir „Senojoje Hansoje“ ir „Vila Gražinoje“ pakliūva į populiauriausių patiekalų dešimtuką.

„Klasika yra klasika – dviračio neišrasi. Kad cepelinas būtų skanus, turi būti skanu ir mėsa, ir bulvinis įklotas, ir padažas. Mūsų cepelinų pardavimas rodo, kad tokie jie ir yra“, – sakė verslininkas.

Virėja dirba nuo pat pradžios

Klaidas Pakutinskas, restorano „Molinis ąsotis“ savininkas, LRT.lt sakė, kad naujų vėjų gastronomijoje taip pat nesivaikąs, o tradicinė lietuviška virtuvė kol kas nepajuto iššūkių.

„Cepelinai tikrai patenka tarp trijų populiariausių patiekalų. Mūsų cepelinų receptas visus 27 metus – tiek gyvuoja „Molinis ąsotis“ – nė kiek nesikeitė. Kaip ir mūsų bulvių plokštainio su kiaulės koja, šašlykų ar bulvinių blynų, – sakė K. Pakutinskas. – Kad niekas nesikeitė, ko gero, yra mūsų virėjos, dirbančios nuo pirmosios dienos, nuopelnas. Visa sėkmės paslaptis – ne įmantrybės, o paprastumas. Kad būtų skanu!“

Kita paslaptis – bulvių ir mėsos, iš kurių gaminami cepelinai, šviežumas. „Mūsų cepelinų tešla nepaliekama rytojui“, – patikino žinomas kurorto verslininkas.

„Moliniame ąsotyje“ cepelinų porcija kainuoja 6,60 euro, tačiau kurorto svečiai gali pasirinkti sukirsti tik vieną cepeliną. Jis kainuos perpus mažiau.

Kokios cepelinų kainos kitur?

Kavinėje-bare „1925“ už cepelinų porciją teks pakloti 6,50 euro. Kavinėje „Monika“ už cepelinų porciją prašo 6 eurų. Bare „Lietuvos rytas“ – 6,50 euro, o už pusę porcijos teks sumokėti 4 eurus.

Regis, labiausiai piniginę paplonins cepelinai restorane „deCuba“ – jie čia kainuoja 7,50 euro. Tiek pat kainuoja ir skrudinti cepelinai. Net azijietiškų patiekalų kavinė „VietThai Azijos virtuvė“ siūlo paragauti didžkukulių. Jie čia kainuoja 5 eurus. „Vila Gražinoje“ cepelinais pasimėgausite už 6 eurus, o gruzdinti cepelinai čia kainuoja 5,70 euro. Kavinė „Sporto lizdas“ cepelinų porciją kviečia sušveisti už 5,50 euro.

BNS nuotrauka


Kavinėje „Pajūrio žibintas“ cepelinai, ko gero, yra vieni pigiausių J. Basanavičiaus gatvėje – vos 4 eurai už porciją. „Floros simfonijoje“ už cepelinus su mėsa sumokėsite 7,50 euro. Kavinėje „Čili pica“ cepelinų porcija kainuoja 4,49 euro, tiesa, be nuolaidos.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ši paroda – tai žvilgsnis į 1933 m. rugpjūčio 14–17 d. Palangoje vykusį Lietuvos skautų sąskrydį.


Ant Klaipėdos apskrities VPK pastato Kauno g., Klaipėdoje, sumontuota saulės elektrinė, kurios pagaminta elektra leis sumažinti išlaidas elektros energijai ir turėti alternatyvų elektros energijos šaltinį.


Palangos kultūros ir jaunimo centro atvirojoje erdvėje „Be stogo“ (Vytauto g. 106/Jūratės g. 42, II a.), o vasarą – ir pievelėje prieš Savivaldybę įsikūrusi Palangos atvira jaunimo erdvė laukia „senų“ ir naujų bičiulių – siūlo daug įvairių veiklų.


Gauti pranešimai apie du patvirtintus COVID-19 atvejus Palangos mieste. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas š. m. kovo 26 d. pateikė informaciją, kad yra gauti pranešimai apie du patvirtintus COVID-19 atvejus Palangos mieste.


Palangos koncertų salė jau turi koncesininką – tai patvirtinanti trišalė sutartis tarp koncesininko – UAB „Palangos koncertų salė“, investuotojo – UAB „Pajūrio infrastruktūra“, priklausančios Infrastruktūra LT įmonių grupei, kartu su „Bravo Events“ ir Palangos miesto savivaldybės pasirašyta sausio 30 d.


Palangos pulsas

2016 02 01 | Rubrika: Miestas

Stintų šventės proga – italo menininko Mondo Scara dovana Palangai


Žemaitijos sūnau, ilsėkis ramybėje aukštaičių žemėje...

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 11 25 | Rubrika: Miestas

2012 m. spalio 2 d. „Palangos tilte“ buvo paskelbta publikacija „Jonas Piktuižis pasiaukojęs Tėvynės laisvei“. Straipsnyje aprašytas kario savanorio gyvenimas, jo karinė karjera bei žūties aplinkybės. Primenu, kad jaunesnysis puskarininkis J. Piktuižis žuvo kovoje už Lietuvos nepriklausomybę su maištininko Liuciano Želigovskio kariauna, būdamas dar...


Devintasis „Vaikų Eurovizijos“ konkursas, kuris šiais metais vyko Armėnijos sostinėje Jerevane, Kareno Demirčjano sporto ir koncertų komplekse, Lietuvos atstovei palangiškei Paulinai Skrabytei pergalės neatnešė. Lietuvos atstovė, atlikusi savo kūrybos dainą „Debesys“ užėmė 10 vietą iš trylikos. Fortūna šįkart nusišypsojo...


Praėjusį penktadienį Savivaldybės salėje įvyko miesto valdžios organizuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo visų biudžetinių įstaigų vadovai, miesto Tarybos nariai bei Savivaldybės administracijos padalinių vadovai. Jiems pranešta žinia, jog Savivaldybė turi „įjungti“ taupymo programą, todėl kiekvienai biudžetinei įstaigai mažinami asignavimai 5 procentais.


Kurorto valdininkams badmetis negresia

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 02 16 | Rubrika: Miestas

Finansų krizės draskomoje šalyje, kai daugelio įmonių darbuotojams mažinami atlyginimai ar net žmonės tampa bedarbiais, Palangos miesto savivaldybėje kai kuriems klerkams algos kyla ne vienu kitu litu, bet keliais šimtais. Savivaldybės Administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo įsakymu sausį daugelio skyrių vadovams, lojaliems liberalcentristams ir liberalų sąjūdžiui, buvo pakeltos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius