Dainius Kepenis: sveikos gyvensenos mokosi vis daugiau žmonių

Dainius Kepenis: sveikos gyvensenos mokosi vis daugiau žmonių

2015 10 08

Paskutiniais metais vėl pastebimas vis didesnis domėjimasis sveika gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni, ieško informacijos, mokosi, šviečiasi, imasi sveikatingumo praktikų. Galima sakyti, sveika gyvensena dalyje visuomenės tampa gera mada. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva Seimas 2013 metus buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Nevyriausybiniame sektoriuje kilusi nauja sveikatingumo banga galiausiai turėtų būti įgyvendinama ir politinių partijų, valdžios lygmeniu. Tačiau kol kas tai labiau entuziastų darbas. Tikriausiai mažai kas abejos, kad daugiausiai entuziazmo ir veiklos šioje srityje parodė Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas ir Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. Mokykla švenčia gražias sukaktis, svarbiausia, įgauna vis naujas formas Lietuvoje ir už jos ribų.
– Spalio 1 d. Palangos sveikatos mokykla šventė gražų 25 metų jubiliejų. Ar buvo verta tiek metų tam skirti?
– Mano darbo stažas – 43 metai ir iš jų visose šešiose darbovietėse tarnavau vaikų ir suaugusių sveikatos labui. Ypač didelį pasitenkinimą jaučiu 26-tus metus dirbdamas sveikatos mokytoju Palangos sveikatos mokykloje. Į darbą einu lyg į šventę, o namo grįžtu kaip į laimės ir užuovėjos salelę. Tie metai – mano didžiausias turtas, nuostabi, prasminga ir, viliuosi, kitiems naudinga patirtis. Nežinau laimingesnio už save. Tarp kitko, spalio 12 d. išleisiu 499-ją grupę, o gruodžio pradžioje sulauksiu jau 500-tojo naujųjų sveikuolių kurso.
– Palangos sveikatos mokyklos pavyzdžiu Lietuvos sveikuolių sąjunga rengia sveikatos mokyklas įvairiose Lietuvos vietovėse. Kas jose labiausiai lankosi, kokie rezultatai?
– Jau per 60 įvairių mokymo projektų surengėme vos ne kiekviename Lietuvos mieste ar miestelyje. Tose mokyklėlėse po savaitę mokėsi dirbantieji ir moksleiviai. Rezultatai pranoko lūkesčius. Tai ne tik lieknėjimo ar grūdinimosi ir sveiko maisto kursai, tai – meno gražiai ir darniai gyventi be ligų akademija. Apie tai kalba šimtai puikių dalyvių atsiliepimų. Iki metų pabaigos tokios mokyklos vyks Ignalinoje, Anykščiuose, Zarasuose, Radviliškyje, Telšiuose, Biržuose. O dar kiek susitikimų pavadintų „Ruošk roges vasarą“. Esu nuolat kelyje pas Lietuvos žmones į įvairius gražius šalies kampelius.
– Rugsėjo pabaigoje vedėte sveikatos mokyklą Norvegijos lietuviams. Galite pasidalinti plačiau šia nauja patirtimi. Gal ir kitose šalyse tokios sveikatos mokyklos bus rengiamos?
– Osle lankiausi antrą kartą. Kai pernai pirmą kartą susitikome, buvau pakviestas surengti sveikatos mokymo kursą. Tada pažadėjau.  Po metų savo pažadą įvykdžiau – visą savaitgalį būrį tautiečių vedžiau per sveikatos ABC brūzgynus. Išbandėme sparčiuoju būdu visą „Sanktijos“ programą, kurią vykdome Palangos sveikatos mokykloje. Susitikimai vyko „Lietuvių namuose“. Man išvykus bičiuliai Norvegijoje tęsia sveikatos kelionę, dalyvavo net blaivybės ir sveikatingumo solidarumo bėgime „Už blaivią ir sveiką Lietuvą“.
Panašių kvietimų turiu ir iš Airijos, Anglijos, Vokietijos, tad, manau, tikrai sveikatingumo mokyklos plėsis ir kitose šalyse.
– Šiais technologijų laikais Lietuvos sveikuolių sąjungą žengė dar vieną žingsnį – pradėjo rengti nuotolines sveikatos mokyklas. Koks jos pobūdis?
– Neseniai Palangoje buvo susirinkęs Sveikuolių sąjungos savanorių būrys, su kuriuo pradėjome naują projektą – nuotolinį mokymą, kurio tikslas – padėti jauniems, užimtiems žmonėms savarankiškai įsisavinti sveikatos mokymo programą ir įgyti žinių bei įgūdžių perdavimo praktikos. Tris dienas padirbėjome Palangoje ir savaitę tęsiame per „Skype“. Dalyviai atsiskaito, ką nuveikę savarankiškai, dalinasi patirtimi, gauna atsakymus į rūpimus klausimus ir „namų darbus“ kitai dienai. Taip kasdien darbuojamės, o vakarais kalbamės, aptariame rezultatus, atsiskaitome. Manau, kad ši patirtis labai pravers ateityje, nes visus aplankyti, nors ir daug keliauju, nėra paprasta, o technologijos leidžia palaikyti tolimą ryšį, perteikti užduotis ir stebėti permainas, taisyti klaidas.

Kalbino Juozas DAPŠAUSKAS


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Praėjusį mėnesį Verslo ir lyderystės akademijos „Invorpore“ organizuotoje dviejų dienų stovykloje „Visraktis“ susirinkę jaunieji pajūrio savanoriai dalijosi, ką jiems reiškia savanorystė, sėmėsi patirties iš kitų bei mokėsi pažinti save ir kitus. Savo įspūdžiais viešai sutiko pasidalinti Klaipėdos „Asmenybės ugdymo centro“ projektų...


Spalio 1 d., minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Palangos miesto savivaldybė kartu su parneriais – kurorto verslininkais, kultūros, meno, sporto sričių darbuotojais, dvasininkais – miesto senjorus kviečia nemokamai pramogauti. Šiemetinė Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos tema Palangoje – aktyvus bei turiningas laisvalaikis ir sveika gyvensena.


2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų – 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.


Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad antsvorį turinčiųjų smegenys atrodo dešimtmečiu senesnės nei lieknų žmonių, rašo „BBC News“.


Paskutiniais metais vėl pastebimas vis didesnis domėjimasis sveika gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni, ieško informacijos, mokosi, šviečiasi, imasi sveikatingumo praktikų. Galima sakyti, sveika gyvensena dalyje visuomenės tampa gera mada. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva Seimas 2013 metus buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Nevyriausybiniame sektoriuje kilusi nauja...


„Daugiau žmonių Lietuvoje vynas, o ne jūra paskandina“, – prieš gerą dešimtmetį, 2004-ųjų vasarą, „Mėlynosios vėliavos“ gelbėtojų poste dažnokai kartodavo posto medicininės tarnybos vadovė, labai apsiskaičiusi, menui, knygoms ir akmenims neabejinga, iš Lenkimų kilusi blaivybės šalininkė Danutė Gintautienė. Mano mamos brolio Bronislavo...


Palangos moksleiviai mokosi savivaldos

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 20 | Rubrika: O man ne dzin

Turbūt ne tik moksleiviams, bet ir suaugusiems kyla klausimas: kas yra toji moksleivių savivalda? Ir ar Palangos moksleiviai joje dalyvauja? Į šiuos klausimus labai gražiai atsako Giedrė Urnikytė straipsnyje „Palangos moksleiviai – lyderiaujantys bei motyvuoti“, publikuotame laikraščio „Aš esu kultūra“ antrajame numeryje, kurio...


Statistika nedžiugina: pernai Palangoje gerokai išaugo užregistruotų pranešimų apie įvykius, padaugėjo nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nusikalstamumas auga visoje Lietuvoje. Mūsų miestas gali pasidžiaugti bent tuo, kad praėjusiais metais gerokai padidėjo ištirtų nuskalsitamų veikų procentas.   Įkurtuvės bus Vakar Palangos...


Lapkričio 8-ąją minėsime Europos sveikos mitybos dieną, kurios tikslas skatinti žmones sveikai maitintis bei atidžiau stebėti savo racioną. Netaisyklinga mityba ir žalingi įpročiai yra pagrindiniai rizikos faktoriai, sąlygojantys aukštą mūsų šalies gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Sveikatos specialistai sutinka, kad sveikos mitybos įgūdžių turi būti mokoma jau...


Daugėja socialiai pažeidžiamų žmonių

‚Palangos tilto“ informacija, 2010 02 10 | Rubrika: Miestas

Augant bedarbių skaičiui, atsiranda vis daugiau socialiai pažeidžiamų žmonių. Pristigus pajamų tenka ieškoti išeities iš susiklosčiusios keblios padėties, todėl vis daugiau žmonių kreipiasi į Socialinės rūpybos skyrių, tikėdamiesi gauti maisto davinių. Šiais metais priimti jau 226 prašymai ir prognozuojama, kad skaičius dėl skurdžios materialinės padėties augs.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius