Į namus – drabužiai, buitinė technika, kosmetika

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 18

Braunasi į privačią erdvę

Vyras pasakojo tądien su šeima ruošęsis šv.Velykoms – dažė margučius, tvarkė kiemą, namus. „Mane labiausiai trikdo ne pats išnešiojamos prekybos faktas, o tai, jog braunamasi į namų erdvę, asmeninę erdvę tokiu metu. Pardavėjams tereiktų pagalvoti iš kito kampo: ar aš norėčiau, laiką leisdamas su šeima, būti trukdomas pašalinių žmonių, besistengiančių man kažką įbrukti, parduoti? Nebe tie laikai, kai amžinai ko nors stigo, ko nors nebuvo įmanoma nusipirkti parduotuvėse, net atstovėjus milžiniškoje eilėje“, - liejo nepasitenkinimą Povilas. Vyras tikina, jog tokių pardavėjų, į namus ar darbo vietą nešančius įvairiausias prekes, padaugėjo kone trigubai.

 

Nelegalios prekybos įspūdis

Dažnas pastebėjo tokios – išnešiojamos – prekybos suaktyvėjimą. Pirkimo bumas parduotuvėse sumažėjo, turguje žmonių vis dar yra. Peršasi mintis, jog žmonės suskubo ieškoti alternatyvių pardavimo taškų – pigesnių dar neseniai karaliavusiems prekybos centrams. Tačiau tai užjutę pardavėjai, į gatves, privačius namus, biurus ir įstaigas ėmę nešioti įvairiausias „ypatingai geras“, „kokybiškas“ ir „gerokai pigesnes“ prekes, nėra džiugiai sutinkami daugelio gyventojų. Septintą dešimtį skaičiuojanti „Palangos tilto“ skaitytoja Elena pyktelėjo, paklausta, ar perka ką nors iš į namus prekes atnešančių pardavėjų. „Dabar parduotuvės visko pilnos. O pirkdama iš nepažįstamo žmogaus, neaišku iš kur gavusio prekes, aš nesijausčiau saugi. Dar to betrūko, kad į amžiaus galą imtų mane policija tardyti – nelegalaus verslo palaikyti aš nenoriu. Smulkieji verslininkai galėtų parduotuvėles atsidaryti, kad ir savo namuose, kad išlaidų didelių nebūtų – bet nešioti prekes po namus man atrodo negražu, nelegalu, be to, ganėtinai erzina“, - pasakojo moteris.

 

Pardavėja – ne savo noru

Klaipėdietė Angelė Rakauskienė, sutikta tarp uostamiesčio ir Palangos kursuojančiame autobuse, tikino, jog išnešiojamąją prekybą pasirinko ne gero ir lepaus gyvenimo verčiama. „Prieš 3 mėnesius be darbo liko mano vyras. Prieš dvi savaites – aš. Vyriausias sūnus jau baigė mokslus, darbuojasi šen bei ten, tačiau nėra visiškai savarankiškas. Mažoji dukra – 10 klasėje. Kaip man kitaip pragyventi, jei nesiieškojus kitokio uždarbio, jei pastovaus darbo neturiu? Aš be darbo nesėdėsiu, matydama, jog mano šeima skursta“, - graudinosi moteris, pardavinėjanti rusiško trikotažo gaminius, kiniškus rūbelius vaikams. Pusę devynių ryto atvažiavusi į Palangą, per septynias valandas ji pardavė prekių už 180 litų.

 

Išveja iš namų

Moteris sakė, jog nešioti į namus prekes nėra lengva: „Sunku siūlyti, kai sulauki priešiškos nuomonės, tarsi mes visi vagys būtume. Taip nėra. Pigesnių prekių gaunu iš į užsienį važinėjančio brolio, pati beveik viską esu išbandžiusi, prekės geros. Tačiau teko ir moralų sulaukti, ir būti išvytai iš namų, ir apšauktai. Nieko per prievartą nebruku, tik siūlau, o žmogus pats renkasi – pirkti ar ne“. Kantrybė, anot moters, išsenka tik tiems, kurie nėra pakantūs ir pagarbūs kito žmogaus triūsui.

 

Kai kam patinka užsukantys pardavėjai

Atidaryti savo prekių parduotuvę nei A.Rakauskienei, nei kitiems išnešiojama prekyba užsiimančiais žmonėmis neatrodo realu: „Duonai neužtenka, o dar tektų mokesčius mokėti“. Tad belstis į namus duris ir tikėtis, jog jų preke susigundys namų šeimininkas – vienintelė išeitis. „Ne visi vaikšto po parduotuves, ne visi ten randa norimų prekių kiti mėgsta pasišnekėti apie siūlomą daiktą, dar kitiems tai tiesiog patogu, įdomu, naudinga“, - savo prekybos būdą gyrė klaipėdietė.

Tačiau kalbintų žmonių reakcija nėra palanki. „Parduotuvė – tai tarsi garantas, kad perku legalią prekę. Tada ir visos vartotojo teisės saugomos. Toks saugumas, už kurį moku vos didesne prekės kaina, man atrodo priimtinas. Mano tėvų kartos žmonėms galbūt išnešiojama prekyba ir sukelia nostalgiją, jie pasitiki, tačiau man ji sukelia tik neigiamas emocijas. Suvokiu, kad žmonės taip stengiasi išgyventi, tačiau aš irgi turiu teises į asmeninę zoną – namus, į kuriuos įsileidžiu tik artimus žmones“, - savo nuomonę pagrindė Povilas R. Palangiškis sakė, jog labai pavargo sakyti „ne“ nekviestiems svečiams, siūlantiems jam visiškai neįdomias prekes.

 

Legalu ar ne...?

Susumavus mokesčius, kuriuos tenka mokėti užsiimantiems išnešiojama prekyba, paskaičiavus galimą pelną ir darbo sąnaudas (benzinas ir pan.), kyla klausimas – ar išnešiojamoji prekyba yra realus būdas užsidirbti, jei dirbi sąžiningai...

Retas tokių prekių pirkėjas galėtų parodyti įsigyto daikto kvitą – tą patikino ir palangiškis Povilas, vieno pardavėjo paprašęs parodyti dokumentus, bet nieko nepešęs – pardavėjas numykė, jog su savim tądien jų tiesiog nepasiėmė.

 

Neša į namus ir biurus

VMI duomenimis, aktyvesnė tokių pardavėjų kontrolė vykdoma vasaros sezono metu – tuomet į gatves iškeliauja ir buitinės ir maisto prekės – čeburekai, beliašai, imamasi prekiauti alumi ir kitomis maisto prekėmis. Tada „rankoves pasiraitoja“ Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba, visuomenės sveikatos specialistai, gaunama daugybė skundų dėl maisto, platinamo tiesiog gatvėse ar paplūdimyje maisto kokybės. Nelegaliai prekiaujantys pardavėjai net išmoko pabėgti nuo policijos pareigūnų, pradingdami kopose ar minioje žmonių.

Tačiau sunkmetis į gatves prekeivius išgynė anksčiau – dabar net „Palangos tilto“ redakcijos slenkstį kone kasdien mina savo prekes giriantys pardavėjai, dažnai – studentiško amžiaus jaunimas. Jei tik norėtum, galėtum įsigyti knygų, kosmetikos, homeopatinių vaistų, buitinės technikos, avalynės ir rūbų.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Nuo birželio pradžios Plungės rajono poilicijos komisariatui vadovaujantis palangiškis Gintautas Pocevičius, kuris prieš tai dirbo Palangos ir Klaipėdos miestų policijos komisariatuose, palyginus ilgos kelionės kasdien į darbą nesibaido.


Visiems įprastai labai trūksta gero nusiteikimo ir nuotaikos. Ypač prieš šventes visi stengiasi bent kiek sau įpūsti šventinės nuotaikos, daugiau šypsotis ir į viską žvelgti ne kritišku, o draugišku žvilgsniu. Pozityvumo įsikūnijimu būtų galima pavadinti 87-erių palangiškį Kazimierą Algirdą Pečiukonį. Gyvenime patyręs daug vargų, daug kartų...


Palangiškis Vytautas Liakas nepabūgo ilgos varginančios piligriminės, tačiau itin prasmingos kelionės, trukusios 24 dienas, ir nukeliavo su bičiuliu 800 kilometrų iki Ispanijos ir per visą šią šalį. Vytautui ištvermės netrūksta, jis mokosi Lietuvos karo akademijoje, tai daug apie jauną vyrą pasako. O šiuo piligriminio žygio keliu, pasak istorinių...


86-erių metų palangiškis pensininkas Jonas Karašauskas jau tris mėnesius iš savo 347 eurų pensijos negauna nė cento. Garbaus amžiaus senjorą kaip erkės aplipo net penki antstoliai, kurių kiekvienas pagal teismo vykdomąsias bylas vis nurėžia po pensijos dalį, kol jos nebelieka. Senolis kreipėsi ne tik į miesto savivaldybę, bet ir šalies prezidentę Dalią...


Antradienį į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą užduoti jiems rūpimus klausimus nuo 1991-ųjų metų Palangos reabilitacijos ligoninei vadovaujančiam ir iš nugyventos KGB sanatorijos vieną moderniausių reabilitacijos ligoninių Baltijos regione, drąsiai konkuruojančia su seniausiais Europos reabilitacijos centrais...


Trečiadienį Palangos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Darius Petkūnas aptiko piktavalių išdaužtus, liepos 14-ąją dieną iškilmingai pašventintos naujos bažnyčios Palangoje, langus. Vėliau paaiškėjo, jog nuo antradienio iki ketvirtadienio kol kas nežinomi asmenys surengė chuliganiškus išpuolius prieš visus tris kurorte esančius maldos namus.


Praėjusį penktadienį „Palangos tilto“ redakcijos darbuotojai darbą pradėjo nuo skambučio policijai – ryte atvykę į redakciją, radome sudaužytą laikraščio reklaminį stendą. Visą vasarą jis niekam iki mūsų laikraštyje praėjusią savaitę pasirodžiusių nepalankių straipsnių apie buvusį ministrą Raimundą Palaitį netrukdė. Chuliganų išpuolis, kurį redakcija...


„Tai – mano gyvenimo būdas, visas gyvenimas“, - pripažino palangiškis Deividas Budkovas, draugų dar vadinamas Pitu, praėjusį sekmadienį savo talentu iš televizoriaus ekrano pasidalinęs su visais Lietuvos gyventojais. Aštuoniolikmetis vaikinas savo aistra – važinėjimu BMX dviračiu – sugeba užkrėsti daugelį jaunuolių, pats skindamas itin svarbias pergales ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.


Iškritęs pro balkono langą Vilniuje, žuvo palangiškis

„Palangos tilto“ informacija, 2010 09 11 | Rubrika: Kriminalai

Ketvirtadienio vakarą praėjus kelioms minutėms po krepšinio rungtynių, kuomet Lietuvos rinktinė įveikė Argentinos komandą, policijai buvo pranešta, kad sostinėje iš Vilniaus universiteto bendrabučio Saulėtekio alėjoje iškrito žmogus. Vėliau paaiškėjo, jog tai 20-metis palangiškis, neseniai pradėjęs mokslus Vilniaus universitete.


Į namus – drabužiai, buitinė technika, kosmetika

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 18 | Rubrika: Miestas

Į „Palangos tilto“ redakciją kreipėsi jaunas palangiškis ir pasakojo pavargęs nuo namų durų varstytojų. Anot Povilo R., dieną prieš šv.Velykas jam net tris kartus teko aiškinti, jog visus reikiamus produktus nusiperka parduotuvėse. „Nešė viską – nuo siurblių, statybos darbų įrankių, iki kosmetikos ir apatinio trikotažo“, - teigė 29-erių palangiškis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius