Kelionė į Rundalę

Alfredas UMBRASAS, 2010-05-11
Peržiūrėta
2706
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Saulėtą pavasario rytą didelis būrys Palangos neįgaliųjų susiruošė į kelionę. Virš laukų, pievų kilo rūkas, pakelėje savo lizdą tvarkė gandrų pora. Greitai pralėkėme Kretingą, Karteną, šone paliko Plungė, Telšiai. Pravažiavę Šiaulius, Joniškį pasiekėme Latvijos sieną. Netoli už jos akį patraukė didingi rūmai.

 

Baroko ir rokoko stiliaus Rundalės dvaro ansamblis pasaulyje žinomas kaip „Baltijos Versalis“. Jis pastatytas XVIIIa pagal italų architekto Bartolomėjaus Frančesko Rastrelio projektą kaip Kuržemės hercogo, carienės Anos Joanovnos favorito Ernesto Johano Birono vasaros rezidencija. B. F. Rastrelis yra ir Sankt Peterburgo Ermitažo žiemos rūmų projekto autorius. Po 1795m, Rusijai užėmus Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystę, Rundalės rūmų ansamblio šeimininku tapo Valerianas Zubovas, iš jo rūmus paveldėjo brolis Platonas Zubovas.  Vėliau, iki 1920m. agrarinės reformos dvarą valdė Šuvalovai. 1933m čia įkurtas Latvijos istorijos muziejus. Šiuo metu tai didžiausias restauruojamas kultūros paveldo objektas kaimyninėje šalyje. Iš 138 rūmų kambarių numatyta restauruoti 43. Atkurti hercogo apartamentai, reprezentacinė iškilmių, karūnavimo, Baltoji (pokylių), paauksuotoji salės, banketų kambarys, didžioji galerija. Vakariniame rūmų sparne – Rožių salė, hercogienės buduarai, kunigaikščių miegamieji ir kitų rūmų savininkų šeimos narių patalpos. Rūmus supa prancūziško stiliaus parkas su rožių sodais, fontanais, pavesinėmis. Visa tai mums paliko nepakartojamų įspūdžių.

Grįžtant sustojome Kryžių kalne, aplankėme Šiaulių dviračių muziejų. Daug pamatėme, sužinojome, dvasiškai praturtėjome. Už šią nuostabią kelionę dėkojame jos organizatoriui, Palangos neįgaliųjų draugijos pirmininkui Antanui Šiupiniui ir autobuso vairuotojui Jonui Kleinui.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tik per laimingą atsitiktinumą niekas nenukentėjo antradienio (liepos 9-osios) vakarą Palangoje kilus gaisrui daugiabutyje. Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti sprogus elektrinio paspirtuko baterijai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus jau pažadėjo pagalbą nukentėjusiems, rašo lrytas.lt


Velykų varpai virš pavasario klonių Prikėlė gyvybę naujam atgimimui.


Didžioji pavasario šventė – šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, o vienas iš reikšmingiausių šios šventės simbolių – kiaušinis, simbolizuojantis gyvybės atsiradimą. Šv. Velykoms skirti renginiai kurorte jau prasidėjo ir tęsis iki pat Prisikėlimo šventės. Kokie yra nauji šių metų šv. Velykų švenčių akcentai? 


Alina D. karo apimtą šalį paliko su penkiais vaikais. Iš Zaporižės į Lietuvą keliavo su pusantrų metų sūneliu Artūru, devynerių Kirilu bei savo trim nepilnamečiais broliais, kurių globėja tapo anksti mirus tėvams: Romanu (14 m.), Vladiku (15 m.) ir Aleksandru (16 m.). Svetingų raseiniškių namuose su gausia šeima prisiglaudusi 32-ejų metų moteris sako, kad nėra nieko geriau už ramų dangų...


Nuo rugpjūčio 6 d., ketvirtadienio, A. Mončio muziejuje (S. Daukanto g. 16, Palanga) veiks vizualaus meno kūrėjo, Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Grigaliūno kūrybos paroda „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį... ir abi akis tam, kuris ją pamiršta“.


Pasilabinkim kuo širdingiausiai su žaliaakiu pavasariu, su žiedų ežerais. Tai ir yra gyvenimo Aistra. Esmė ir prasmė. Viltis. Meilė, kelianti geismą – „Kuo ilgiau ČIA“.


Gerą S. Povilaičio įamžinimo įdėją gaubia keistas rūkas

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 10 22 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Jau trečią savaitę Lietuva gyvena be Stasio Povilaičio. Nors, tiesą pasakius, tokio masto menininkai, kaip Stasys Povilaitis, Vytautas Kernagis, Donatas Banionis, Justinas Marcinkevičius niekada nemiršta. Jie lieka amžinai gyvi savo dainomis, mums palikta poezija, kino filmais. Mes nematome ir dabar kur nors Vilniuje savo kambarėliuose ar slaugos namuose tyliai tūnančių, ligų ir...


Gegužės pirmąją švęsime Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą devintąsias metines. Mūsų valstybės istorijoje tai tik akimirka, bet žmonių likimuose – dalis gyvenimo. Kas pasikeitė per tuos metus lietuvių tautinėje sąmonėje ir ką mes sugebėjome parodyti Europai?


Prancūzų neįgaliųjų kelionės po Lietuvą idėja gimė prieš porą metų, kai Klaipėdos krašto socialinio tinklo darbuotojai lankėsi Dordonėje. Lietuvių viešnagės metu vienas iš susitikimų vyko Prancūzijos paralyžiaus asociacijos būstinėje. Sutikti asociacijos nariai prancūzai labai susidomėjo Lietuva ir joje veikiančiomis neįgaliųjų įstaigomis bei draugijomis....


Kelionė į Rundalę

Alfredas UMBRASAS, 2010 05 11 | Rubrika: Miestas

Saulėtą pavasario rytą didelis būrys Palangos neįgaliųjų susiruošė į kelionę. Virš laukų, pievų kilo rūkas, pakelėje savo lizdą tvarkė gandrų pora. Greitai pralėkėme Kretingą, Karteną, šone paliko Plungė, Telšiai. Pravažiavę Šiaulius, Joniškį pasiekėme Latvijos sieną. Netoli už jos akį patraukė didingi rūmai.


Renginių kalendorius