Lietuvos nepriklausomybės dienos išvakarėse Senosios gimnazijos I d. klasei pilietiškumo pamoką vedė mokytoja I. Pociuvienė.

Lietuvos nepriklausomybės dienos išvakarėse Senosios gimnazijos I d. klasei pilietiškumo pamoką vedė mokytoja I. Pociuvienė.

Kovo 11-osios pamokos: kaip auganti karta supranta pilietiškumą

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 03 07

 

Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės dienai, ne vienam mūsų kyla klausimas: o kaip aš pats suvokiu šią datą, ką man reiškia valstybė, pilietiškumas, patriotiškumas? Suaugusieji tai supranta ir suvokia vienaip, o jų minčių atspindžius galime išvysti ir laikraščių puslapiuose, ir interneto portaluose. O kaip tai suvokia auganti karta?
Valstybės šventės išvakarėse „Palangos tilto“ žurnalistė turėjo galimybę apsilankyti Senosios gimnazijos I d klasės pilietiškumo pamokoje, kurią vedė istorijos mokytoja metodininkė Ilona Pociuvienė, sakiusi, jog šių pamokų metu su mokiniais diskutuojama apie visą valstybės tapsmo laikotarpį, apie jos praeitį ir istorijos kelią, apie tai, ką reiškia Lietuva, valstybė, nepriklausomybė, kuo kiekvienas gali prisidėti prie jos kūrimo ir kaip pasireiškia meilė ir pagarba savo valstybei.
Šį kartą kalbėta apie tai, kaip galima garsinti savo šalį ir savo miestą. Moksleiviai rengėsi kalbėti apie politikos, kultūros, sporto sričių žmones – ar kolektyvus, kurie, jų nuomone, prisideda prie Palangos vardo skambėjimo Lietuvoje bei už jos ribų.
Iš politikų gimnazistai išskyrė du miesto vadovus: Agnė pasirinko pristatyti dabartinį Palangos merą Šarūną Vaitkų, Vidmantas – buvusį miesto vadovą Vytautą Stalmoką.
Vos ne absoliuti dauguma moksleivių rinkosi kultūros srities Palangos šviesuolius: dainininką Stasį Povilaitį, poetą ir žurnalistą Gediminą Griškevičių, dailininkus Vytautą Kusą, Dovilę Oškinytę, tautodailininką Albertą Žulkų, akademiką Vladą Žulkų. Nepamiršti ir kolektyvai „Palangos vėtrungė“, „Mėguva“, Palangos orkestras, atlikėja Jurga Šeduikytė, televizijos laidų vedėja bei liaudies dainų atlikėja Loreta Sungailienė, Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis – beje, trys pastarieji garsina ne tik Palangą, bet ir pačią Senąją gimnaziją. Pilietiškais ir Palangą garsinančiais žmonėmis gimnazistai laiko ir Paulių Sangavičių, Janiną Serapinienę, Dianą Beržanskeinę, Dainių Kepenį. Nepamiršti sportininkai bei jų treneriai – Reinoldas Seibutis, Regimantas Juška, Mantas Semčenko. O gimnazistė Ernesta pristatė savo senelį – kraujagyslių ir kardiologijos centro kūrėją gydytoją daktarą Joną Juškėną.
Tačiau kas vis dėlto yra pilietiškumas ir patriotiškumas? Kaip jį supranta pirmokai gimnazistai? Pateikiame jums keletą citatų.
„Pilietiškumas – tai pagarba savo tautai ir savo šaliai. Tik pilietiškas žmogus neišduos savo šalies, gerbs ją, mylės, jei reikės – stos į kovą dėl jos. Mano manymu, kiekvienas turi mylėti savo šalį, gerbti ją bei savo kalbą. Toks žmogus yra pilietiškas, tokia esu aš“.
„Aš pilietiškumą suprantu kaip savęs, šalies ir gyventojų gerbimą. Turi būti geras, atsakingas, padėti kitiems. Ir dar reikia atlikti savo pareigas“.
„Ne visi aiškiai supranta ir žino, kas gi yra tas pilietiškumas. Dauguma mano, kad būti pilietišku reiškia dalyvauti įvairiose organizacijose, daryti žygdarbius. Kiti mano, jog norint būti pilietišku, būtinai turi susideginti, kaip tai padarė 1972 m. Romas Kalanta. Mano manymu, pilietiškumas yra ir tokie paprasti dalykai, kaip pakelti nukritusią Lietuvos vėliavą, pervesti per gatvę močiutę“.
„Pilietiškas žmogus turi žinoti savo šalies istoriją, laikytis įstatymų, gerbti juos tokius, kokie yra. Svarbu palaikyti savo šalį per sporto čempionatus, labiau klausytis lietuviškų dainų ir jas populiarinti. Labai svarbu, kad būtum ištikimas savo šaliai, kad joje gyventum, kad ir kokia Vyriausybė būtų bloga, o ne pasirinktum lengviausią kelią – emigruoti“.
„Ką man reiškia pilietiškumas? Manau, pagrindinė pilietiškumo taisyklė yra mylėti ir saugoti savo šalį“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Sukaupta ilgametė profesinė patirtis, stažuotės Lietuvoje ir užsienyje, domėjimasis medicinos naujovėmis – tokia yra ilgametės Palangos reabilitacijos ligoninės neurologijos vyriausiosios gydytojos reabilitologės, o šiuo metu – Palangos reabilitacijos ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai, Juditos Daratienės kasdienybė.


Aklai įstatymo raidės įsikibę prokurorai–gynę viešąjį interesą ir sustabdę daugiabučių namų komplekso, žinomo kaip „Elija“, statybas Šventojoje–valstybei gali kainuoti 25 milijonus eurų. Tokį ieškinį valstybei pateikė Palangos verslininkas Vaidas Šimaitis.


Kad Palangos reprezentacinė krepšinio komanda „Palanga“ jau antrus metus iš eilės kausis Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finaliniame ketverte – pusfinalyje Palangos sporto arenoje balandžio 23 dieną „Palanga“ kovos su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, – didelis visų klubo rėmėjų, žaidėjų, trenerio Virginijaus Sirvydžio ir...


1921-ųjų kovo 30-oji ne visiems buvo šventė…

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 27 | Rubrika: Miestas

1921-aisiais kovo 30 dieną Palangos kraštą prijungus prie Lietuvos ir nubrėžus naują mūsų valstybės ir Latvijos sieną, šiuo istorijos posūkiu džiaugėsi ne visi. Jeigu Lietuvai ir Palangai tai buvo šventė, Šventosios gyventojai džiaugsmo nepatyrė. Dar ir dabar čia gyvenantys latvių palikuonys pamena tėvų ir senelių pasakojimus, kaip buvo išskirtos...


Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės dienai, ne vienam mūsų kyla klausimas: o kaip aš pats suvokiu šią datą, ką man reiškia valstybė, pilietiškumas, patriotiškumas? Suaugusieji tai supranta ir suvokia vienaip, o jų minčių atspindžius galime išvysti ir laikraščių puslapiuose, ir interneto portaluose. O kaip tai suvokia auganti karta?...


Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?


M – tai režisierius Juozas Miltinis. Jis yra pirmoji karta, antroji – jo buvusi mokinė, dabar Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokytoja Alma Pronckūnienė, o 3-ioji karta – tai jos dramos sambūrio auklėtiniai. „Tokį pavadinimą dar 1999 metais sukūrė mano pirmoji laida. Kai jau mano auklėtiniai turės savo būrelį, galės pavadinti ketvirtąja...


Kasdien brangsta ne tik būtiniausi maisto produktai, nafta, dujos ar elektra, bet ir „gyvatuko“ mokestis. Redakcijoje apsilankiusi palangiškė Albina Rakauskienė, gyvenanti Alyvų take, piktinosi kiekvieną mėnesį vis kylančiu mokesčiu: „Dar 2010 metais miesto tarybos posėdyje buvo nutarta, jog mėnesinis mokestis už „gyvatuką“ neviršys 35 litų. O ką...


Svarbiausias klausimas: kaip išgyventi?

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 01 27 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų bei Švietimo, kultūros ir sporto  komitetai pradėjo svarstyti šiųmečio biudžeto programas. Šįsyk su švietimo ir kultūros programų asignavimų valdytojais po kaulelį narstytas kiekvienas mokesčių mokėtojų litas, skirtas biudžetinėms įstaigoms išlaikyti bei įvairioms programoms įgyvendinti.


Niekada nepailstantis ir nuolat kūrybinių minčių kupinas dramos sambūris „M – 3-ioji karta“ nesiilsi net vasarą. Jo vadovė Alma Pronckūnienė įkvepia vaikus įvairiausiems vaidmenims ir pažadina viduje glūdinčius aktorius. Vasarą jie sukūrė du filmukus, kurie mažiesiems aktoriams paliko gilius įspūdžius, o šis jų sunkus triūsas pastebėtas ne tik Lietuvoje. Praėjusią vasarą jų sukurtas...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius