Laisvė – tai teisė nemeluoti ir... „Homo passivus“

Laisvė – tai teisė nemeluoti ir... „Homo passivus“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2015 12 21

Meilės abėcėlė neišsitenka raštingų žmonių raidyne nei žodyne. Meilė pirmučiausiai yra švelnus gerumas, atlaidumas, netgi reiklumas, sąžininga savikritika ir net artimo kritika, drausmingumas, nes juk visos priemonės yra geros, kurios veda į gerą tikslą.
Meilės yra tiek, kiek aš pats jos atrasiu savyje ir savimi, kantrybe, valios – PROTO pastangomis, – tik tada galiu tikėtis grįžtamojo gerumo ryšio ir to, kad manim patikėtų ir su manimi protingai skaitytųsi.
Meilei receptų dar neparašė jokia santvarka abipus žemės rutulio – nei LTSR, nei Maskvoje, nei Argentinoje ar Vladivostoke. Meilei visas akis ir savas „Širdies rankas“ turime kiekvienas iš mūsų, ir mylintis neabejingas, žaibiškai suvokia, kodėl dingsta šypsena iš brangaus žmogaus veido, kodėl jis nuliūdęs, – „mano nuotaika yra tavo“, štai todėl aš nesu abejingas ir tavo ašarai. Ką galiu padaryti, kad toji ašara kuo greičiau nudžiūtų? Nelaukiant jokių nuorodų „iš aukščiau“, nesivadovaujant kitapročiais, aš privalau priimti sprendimą. Nemeluojant sau. Pasitarus tik su sąžine – dieviškąja patarėja.
Kitaip negerbsiu savęs.
Pavirsiu „Homo passivus“. Tai neiniciatyvus, individualios veiklos nevystantis, masinės pasąmonės bei instinktų ir aktyvesnių jėgų (dažniausiai valdžios aparato) valdomas asmuo.
„Bestuburis“, – tartų mano tėviškėnas Čekiškėje, ant maironiškai žavingo ir vaikui „neįveikiamai aukšto“ skardžio prie Dubysos, virš Dubysos, bet vistiek rūpi ant jo užlipti, nes užlipęs pamatysi dar daugiau – gal net Baltijos jūrą!
„Homo passivus“, laukdamas valdžios sprendimų, taip pat geisdamas jai įsiteikti nuomonės nekeičia, kaip puskojines, plaukia pasroviui su masėmis, negalvodamas, kad tarp visų gali būti ir nedorėlių, pašlemėkų, vagių, net plėšikų, o jei sukirba vidinis balselis – jį nutildo alkoholiu.
Tai prisitaikymas, bet ne individuali mąstančio, garbingo žmogaus elgsena.
Tačiau... gana teorijų!
Neslėpiau ir niekam ne tik Palangoje neslepiu: aš irgi buvau „Nacionalinės Bohemos lygos“ žaidėjas. Žinau ir aktorius, ir režisierius. Puikiai pažįstami manosios kartos „Žaidėjai ir kormoranai“. Svaigduobės ir smegduobės. Melas kvadratu. Bepozicinis egoizmas. Vienas kito apvaginėjimai, siekiant egzistencinių privilegijų tik sau, o menininkų pasaulėlyje virš visų vizijų dūmų niekada neišblėsta „Tuštybės aureolė“. Doras, blaiviai mąstantis palangiškis sakytų: „Šūdas – ant šakių, šūdas – nuo šakių. Nulis“. „Homo passivus“. Melas sau, dvasinės nuolaidos kenkia ir visuomenės, mažiausios vietovės bendruomenės gerovei, garbei ir geram vardui. Šiek tiek jau „apsamanojusi“ viena Palangos „raštvedybos tvarkytoja“ prieš pusantro dešimtmečio kamerinėje kompanijoje, sriuobdama alų, atskleidė savo „dvasines kortas“: „Man viskas – tas pats. Mus vienija tik kasos langelis. Aš viena galvoju, antra – sakau, trečia – darau ar rašau. Svarbiausia – mechaninis darbas“.
Tada, menu, atidengiant biustą iškiliam daktarui, pirmam Palangos burmistrui Jonui Šliūpui aš pagalvojau: „Štai taip ir prisiveisia šimtai chameleoniškų veidmainių. Bet... pala, pala, pala, Palanga, juk ir aš – tarp melagių.
Dabar, kai girtuoklystė Lietuvoje įgijo „pasaulinės lyderystės“ mastą, kai Kražių skerdikas į amžinybę „išsiuntė“ net keturias niekuo dėtas labai gražaus, Lietuvos kultūrai per amžius atsidavusio miestuko gyventojas, aš vėl ir vėl galvoju: „Viešasis blogis prasideda nuo individo melo sau, nuo bevalystės ir pareigų, atsakomybės, įsipareigojimų vengimo šeimai ir visuomenei“. „Homo passivus“ yra vienadienis, parazitinis vartotojas, išnaudotojas, Bailys, Menkysta, Abejingas stebėtojas. Kražių tragedija gali pasikartoti ir Palangoje. Visur. Todėl būkim principingi ir reiklūs, visų pirma, sau, tada – politikams, kaimynams, visiems kuriantiems dvasinę „Palangos pagadą“.
...Kol rašiau, kaimynystėje ant suoliuko vėl susėdo keturi vyrai, vėl geria vyną.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei...


Kaip jie mus teisė. Marija Tiškevičiūtė

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 27 | Rubrika: Jūros vaikai

1941 m. birželio 14 d. okupacinio sovietinio režimo įvykdytos represijos, kai iš Lietuvos į tremtį ir koncentracijos stovyklas Sibire, be teismo, gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta per 17 tūkst. įvairių tautybių šalies žmonių – nuo kūdikių iki garbaus amžiaus senolių, tapo didžiule tautos tragedija. Iškili Marija Tiškevičiūtė taip pat tapo represijų...


Kai ne vienas, specialioms tarnyboms sulaikius teisėjus ir advokatus, kraipė galvas, netikėdami, kad korupcija įsišaknijusi ir šalies teisėsaugoje, vienas žmogus, Evaldas Petrauskas, buvęs faktinis Palangos kredito unijos vadovas, praėjusių metų pabaigoje po beveik 10 mėnesių paleistas iš Kybartų pataisos namų, nė kiek tuo nesistebėjo: „Kol žmogus, ypač teistas už...


Beveik tris dešimtmečius gyvename demokratinėje valstybėje. Prieš penkerius metus buvo pakeisti įstatymai ir suteikta teisė tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybų narius, bet ir miestų bei rajonų merus. 2015 m. pirmieji tiesioginiai mero rinkimai buvo tarsi brandos testas mūsų visuomenei. Deja, mūsų bendruomenė galimybe išreikšti savo valią pasinaudojo labai...


Sausio 13-osios 25-ąsias metines mininti Lietuva nusilenkia savo didvyriams ir visiems tragiškos tautos istorijos liudininkams, kurių dėka laisvė tapo mūsų kasdieniniu buvimu. Palangos Sąjūdžio aktyvistė, Sausio 13-osios įvykių liudininkė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Sofija Balšaitytė tikina tos istorinės dienos niekada...


Laisvė – tai teisė nemeluoti ir... „Homo passivus“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2015 12 21 | Rubrika: Nuomonės

Meilės abėcėlė neišsitenka raštingų žmonių raidyne nei žodyne. Meilė pirmučiausiai yra švelnus gerumas, atlaidumas, netgi reiklumas, sąžininga savikritika ir net artimo kritika, drausmingumas, nes juk visos priemonės yra geros, kurios veda į gerą tikslą.


Sparčiai keičiantis žiniasklaidos veidui, amžinas etikos ir visuomenės teisės žinoti klausimas įgyja naujų atspalvių. Apie ribą tarp viešo ir privataus, apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo, apie žiniasklaidos objektyvumo ir etiškumo vertinimą bei šiandieninę žurnalisto duoną ir teisę klysti mintimis dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų...


Jau dvidešimt du metai praėjo nuo 1991-ųjų sausio 13-osios. Nuo įvykių, sukrėtusių visą pasaulį. Nuo nakties, kai mažytė tauta, vieninga ir susitelkusi, parodė ir įrodė, kokia mums brangi Lietuva, jos laisvė ir nepriklausomybė. Artėjant Laisvės gynėjų dienai „Palangos tiltas“ klausė savo pašnekovų: ką jiems reiškia Sausio 13-oji? Ir – ar...


„Palangos tiltas“ pakalbino ir krepšinio klubo „Naglis“ direktorių Regimantą Jušką.


Viešosios vietos – tik konkurso būdu

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 03 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį posėdžiavusi miesto valdžia pritarė sprendimui, kuriuo viešosios vietos  prekiauti ar paslaugoms teikti bus skiriamos konkurso būdu. Tik Palangos gintaro meistrų gildijai buvo suteikta išimtinė teisė J.Basanavičiaus gatvėje prekiauti ne konkurso tvarka.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius