Meras Š. Vaitkus: „Tikiu, kad naujoji Vyriausybė nebus nepalanki Palangai“

Penktadienio vakarą į S. Vainiūno meno mokyklos salę gausiai rinkosi palangiškiai – tie kurorto bendruomenės nariai, kurie neabejingi savam miestui. Čia ataskaitą už per nueinančius metus Palangoje nuveiktus darbus pristatė kurorto meras Šarūnas Vaitkus, kuriam buvo ir dėkota, ir užduota bendruomenei aktualių klausimų.

Trečioji ataskaita visuomenei
Į tribūną pakilęs Š. Vaitkus visų pirma pabrėžė, jog jis pristatąs ne vien savo, bet ir visos Tarybos bei „nematomo fronto“ – Savivaldybės administracijos – darbuotojams padedant miestui ir jo žmonėms nuveiktus darbus.
Tuo pačiu jis priminė, jog viena iš 2011 metų kovą keturių centro dešiniųjų partijų pasirašytos koalicijos programos dalis numatė, jog miesto vadovas kas pusmetį gyventojams pateiks ataskaitas, kaip vykdoma ši iš valdančiąją daugumą sudariusių partijų programų sudaryta bendra programa. Ši ataskaita – jau trečioji.

Miestui – Kurhauzas, salės ir švari Rąžė
Miestui gi per šiuos metus, anot mero, nuveikta išties nemažai. Visų pirma buvo paminėta, jog žengti realūs žingsniai link Vasaros estrados rekonstrukcijos. Spalio 19-ąją ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo pirmajam rekonstrukcijos etapui skiriama 2 mln. Lt.
Toliau paminėta spalio 25-ąją pagaliau prasidėjusi daugiafunkcinio sporto komplekso statyba, kuri, jeigu neiškils nenumatytų trukdžių, galėtų baigtis ateinančių metų pabaigoje. Oficiali darbų pabaigos data – 2014-ieji. Meras paminėjo ir tai, jog čia turėtų iškilti ne vien sporto salė: esama planų pastatyti dengtus teniso kortus, išsaugoti esamą stadioną bei išnaudoti už jo esančią erdvę, įrengiant ten dar vieną stadioną su dirbtine danga.
Itin merą džiugino tai, kad po dešimties metų pagaliau atgaivinta Savivaldybei priklausanti Kurhauzo dalis, kurios restauracijai buvo skirta 1,7 mln. Lt. Prasidėjęs gegužės 31-ąją pirmasis restauracijos etapas baigtas, ir praėjusį šeštadienį ši žinia šventiškai paskelbta visuomenei. Visi darbai, kurių bendra vertė – 2,3 mln. Lt, turėtų baigtis ateinančių metų rudenį.
Paminėta, jog vyksta vilos „Anapilis“ restauracijos darbų, kurie numatyti 2015-2020 m. ir įvertinti 8,5 mln. Lt, projekto pirkimo procedūros, o kitąmet bus teikiamos paraiškos Norvegijos fondams finansavimui gauti. Be to, toliau vyksta Rąžės, Ošupio ir Žiogupio ekologinės būklės gerinimo projektas, ir kitąmet bus galima džiaugtis nuo J.Basanavičiaus g. iki jūros išvalyta Rąže.

Poilsiautojams bei verslininkams
Iš darbų, kurie nuveikti poilsiautojų labui, meras išskyrė spalio 17-ąją prasidėjusias 4 mln. Lt kainuosiančias modernaus kempingo Nemirsetoje statybas, kurių pirmasis etapas bus baigtas iki 2013-ųjų lapkričio, o visas projektas įgyvendintas 2014-aisiais.
Paminėtas tęsiamas Birutės parko rekonstrukcijos projektas, kurio antrajam etapui skirta 3 mln. Lt bei kitais metais prasidėsiantys 4,5 mln. Lt kainuosiantys Gintaro muziejaus pritaikymo reprezentacijai ir turizmui darbai.
„Labai malonu, kad ir palangiškiai, ir poilsiautojai įvertino birželį atidarytą vaikų parką.
Girdėjau juokaujant, jog pagaliau Palanga pasiūlė poilsiautojams kai ką nemokamo“, – sakė meras, priminęs, jog šiemet parengtas tako „Labrytys“ techninis projektas, šiuo metu vyksta 0,24 mln. Lt įvertintų įrengimo darbų pirkimo procedūros, ir kitąmet takas su specialiomis treniruoklių aikštelėmis bus sutvarkytas.
Kalbėdamas apie verslo aplinkos gerinimą Palangoje meras akcentavo, jog po intensyvaus pusės metų darbo premjero A. Kubiliaus sudarytoje darbo grupėje pavyko pasiekti, jog Vyriausybė pritarė siūlymui siekti sutarčių su 5 objektų, kurių statybos Palangoje daugelį metų buvo „įstrigusios“, savininkais. Š.Vaitkus sakė, jog prie pabaigos artėja taikos sutarčių pasirašymas su „Jūratės“ baseino vietoje ketinamo statyti poilsio komplekso savininkais bei vietoje buvusios „Eglės“ statybas planavusiais verslininkais.

Gyventojams – nuo katilinių iki autobusų stoties
Kalbėdamas, kokie darbai nuveikti dėl gyventojų, meras akcentavo šilumos ūkio klausimus. Šiais metais atliktas auditas bei gautos išvados dėl sutarties su UAB „Palangos šilumos tinklai“ ūkio modernizavimo bei renovacijos. Priminta, jog Aplinkos apsaugos bei Ūkio ministerijos skyrė lėšų biokuro katilinėms Palangoje ir Šventojoje statyti, ir dabar AAM komisija tuos katilus, kurie turėtų būti įrengti kitąmet, perka.
Toliau palangiškiams priminta, jog jau parengtas naujojo Savivaldybės administracinio pastato Vytauto g. 112 rekonstrukcijos techninis projektas bei patalpų išdėstymo planas, beje, prieš keletą dienų ten jau pradėjo darbuotis statybininkai. Pasak mero, kitąmet tikrai visi po Palangą išsibarstę ir sunkiai gyventojams pasiekiami Savivaldybės administracijos skyriai susiburs po vienu stogu.
Paminėta ir tai, jog nutraukta sutartis su privačia ritualines paslaugas teikusia įmone, kuri per 10 metų nieko nepadariusi laidojimo namams atnaujinti. Juos perėmė savivaldybės įmonė UAB „Palangos komunalinis ūkis“.
Nepamiršti ir miesto jaunimas bei senjorai: pastariesiems įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas, o kas dėl jaunimo – Taryba apsisprendė kurti Jaunimo centrą, ir šiuo meti ieškoma patalpų jo veiklai.

Ir vėl – apie žemę
Beveik valandą trukusią mero ataskaitą lydėjo plojimai. Didžioji dauguma panorusių pasisakyti palangiškių dėkojo merui Š. Vaikui už nuveiktus darbus, už rūpestį miestu ir miestiečiais.
„Ir ačiū už Senojo turgaus gatvę, kad „nusodinot“ A. Jokūbauską, kuris supainiojo viešus ir privačius interesus“, – sakė aktyvi palangiškė A. Rakauskienė.
Be gražių žodžių bei ditirambų merui, skambėjo ir miestiečių nerimą nusakantys klausimai: „Ar nauji drakoniški žemės mokesčiai mums rinkimų proga padovanoti? Ar ir jie buvo koalicijos programoje?“ Atsakydamas į šį klausimą meras priminė, jog žemės mokesčiai – ne Savivaldybės, o Nacionalinės žemės tarnybos, tikriau, pačios Vyriausybės kompetencija. Taryba savo ruožtu padariusi, ką galėjusi: jeigu kitais metais gyventojus pasieksiančios sąskaitos bus 50 proc. didesnės nei prieš tai buvusiais metais, palangiškiai gali kreiptis į specialią komisiją dėl lengvatos, kuri tikrai būsianti suteikta.

Šventoji – vėl podukra?
Klausimų turėjo ir šventojiškiai. Miestelio seniūnaitis R. Šeštokas sakė suskaičiavęs, kad anos mero ataskaitos metu Šventoji buvo paminėta septynis kartus, o šiandien – tik dukart. Paraginęs merą, kad šis padėtų darbuotis seniūnui ir Kultūros centrui – mat šie nesugebėję Šventojoje net eglės įžiebti, R. Šeštokas teiravosi: o kur nukeliausiąs Šventojoje surinktas „pagalvės“ mokestis – irgi naujam skrydžiui į Londoną reklamuoti? Ir ką – vėl Šventoji podukros vietoje?
Š. Vaitkus patikino, jog lėšos, kurios buvo surinktos Šventojoje, bus atiduotos miestelio reikmėms, o dėl kultūros centro – manoma sujungti Palangos ir Šventosios kultūros centrus į vieną, nes, pasak mero, „dvigalvio vaiko būti negali“.
„O dėl podukros – tikrai taip nėra, tačiau visur reikalingas finansavimas. Jeigu miestelis nebuvo tvarkomas 20 ar net visus 30 metų, per pusantrų metų problemų neišspręsime. Darome, ką galime: keičiame šaligatvius, rengiame, pavyzdžiui, Kopų g. rekonstrukcijos projektą. Po truputį artėjame ir prie Šventosios“, – tikino meras.
Beje, miesto vadovą sudomino latvių bendruomenės informacija, neva Šventosios klebonijai buvo įtartinais keliais perduotas šiai bendruomenei priklausęs pastatas. Tad kada jis būsiąs grąžintas tautinei mažumai? Beje, latvių atstovas minėjo, jog su jų turėta nuosavybe elgtasi labai negražiai – sugebėta išversti jų lėšomis statytą tvorą bei vartus.

Ir smulkūs, ir „stambūs“ klausimai
Palangiškius domino patys įvairiausi klausimai – nuo to, kur bus įrengtos treniruoklių aikštelės „Labryčio“ take iki to, o kaip senosios Palangos gyventojams reikės patekti į naująją autobusų stotį – juk ji nuskelsianti toli, be to, reiks pereiti greitkelį – ir kas būsią senosios vietoje?
Išvardijęs, kur bus treniruokliai, meras sakė nustebęs, kad 300 metrų klausimus dėl stoties uždavusioms ponioms yra didelis atstumas. Jis patikino, kad būsią specialūs miesto autobusų maršrutai, o dėl greitkelio – yra šviesoforai. Kas dėl senosios autobusų stoties – jos visame pastate įsikurs TIC.
Teiravosi gyventojai ir dėl pirties – tiesa, atsakymo negavo, – ir dėl to, kada gatvių ir šaligatvių tvarkytojai pasieks Bangų g. ir Druskininkų g., kada Sodų g. 20 namas pagaliau turės bent kokią kiemą apšviesiančią lempelę. Kilo klausimų ir dėl vadinamojo šiukšlių mokesčio: o kodėl jeigu palangiškis išsiima patentą ir leidžia poilsiautojus, jis dukart mokąs už šiukšles, o tie, kurie leidžia be patento, nieko ir nemoka?
Bet bene rimčiausią klausimą uždavė Vilimiškės seniūnaitis Jonas Jukna. Padėkojęs merui, kad ir šis Palangos kvartalas nepamirštamas, padėkojęs Tarybai, kad ši darniai dirbanti, ir, pasak seniūnaičio: „Bent jau neteko girdėti, kad viens kitam į atlapus kibtumėt“, paminėjęs vicemerą S. Simę bei Tarybos narius E. Židanavičių bei T. Žulkų, kaip žmones, kurie iš dūšios rūpinasi Palanga ir palangiškiais, J.Jukna sakė: „Mane tokia baimė ima: keičiasi Vyriausybė, tad ar nebus nubraukti pinigėliai Palangos projektams? Gal mes, miesto bendruomenė, ką nors galėtume padaryti – pavyzdžiui, kokią rezoliuciją surašyti?“
Į aplodismentais palydėtą, kaip pats prisipažino, vienintelei Palangos partijai priklausančio J. Juknos klausimą meras atsakė, jog nereikia skubinti įvykių.
„Vyriausybė tik šiandien susirinko į pirmąjį posėdį, tad neužbėkim už akių. Aš tikiu, jog jos ministrai supranta Palangos – visos Lietuvos kurorto – svarbą. Tie projektai, kurie yra pradėti – jiems finansavimas jau numatytas. O dėl kitų – pamatysime. Tačiau ačiū už jūsų pasiūlymą, jeigu reikės pagalbos – kreipsimės“, – optimistine gaida baigė Š. Vaitkus.