Nelankstų skausmingą rankos nykštį gelbsti šiuolaikinė endoprotezavimo operacija

Dėl senatvinių ortopedinių pakitimų, traumų ar profesinių pažeidimų nejudrus, nesilankstantis – „negyvas“ – rankos nykštys – ortopedų-traumatologų darbo kasdienybė. Dylant sąnariams ir kaulams, žmonėms tampa problematiška pasukti riešą, ypač nykštį – jaučiamas skausmas.

Tokių operacijų pradininkas – Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje

Pirmoji į pagalbą tokiems ligoniams atėjo Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL). Šį rudenį joje, pirmą kartą Lietuvoje, buvo atlikta naujos kartos riešinio nykščio sąnario endoprotezavimo operacija – buvo panaudotas sąnarys turintis dvigubo mobilumo gūžduobę.

„Tokio tipo endoprotezas leidžia atstatyti pilnai sąnario judesius, apsaugo nuo galimo sąnario išnirimo, ženkliai pagerina žmogaus gyvenimo kokybę,“ – žurnalui „Lietuvos pajūris“ sako tokių operacijų pradininkas Lietuvoje, Respublikinės Klaipėdos ligoninės ortopedas traumatologas Ignas Riauba.

Anot jo, beveik kas antra 70-ies metų sulaukusi moteris turi problemų su riešinio nykščio sąnariu. Tokia statistika tarp senjorų vyrų – mažesnė.

Ilgai nebuvo galima padėti

„Ilgai tokiems žmonėms ortopedai traumatologai tiesiog negalėjo padėti. Buvo šalinama skausmo priežastis, atliekamos operacijos, tačiau jos nebuvo efektyvios – neatstatydavo nykščio funkcijos. Tik prieš septynerius metus mūsų ligoninėje buvo atlikta pirmojo riešinio nykščio sąnario keitimo operacija,“ – pabrėžia žinomas pajūrio ortopedas traumatologas, kuris prieš tai tokių operacijų atlikimo patirties sėmėsi užsienyje.

Nuolat stažuojasi ir semiasi patirties

„Pirmąsias tokias operacijas mūsų ligoninėje man padėjo atlikti prancūzų specialistai,“ – prisimena jis.

Prieš tai mokytis jas atlikti I. Riauba vyko į Vokietiją, o dabar, net ir sukaupęs didelę endoprotezavimo operacijų patirtį, traumatologas nuolat vyksta stažuotis į kitas Europos šalis. Rudenį I.Riauba vyko į Prancūziją, Nicą, kur stebėjo kitų chirurgų operacijų techniką.

„Tobulintis yra būtina. Juk medicina sparčiai žengia į priekį, keičiasi technologijos, operacijų technikos, todėl suspėti su naujovėmis, sužinoti, ką daro kolegos užsienyje padeda įvairūs kursai, mokslinės konferencijos,“ – sako RKL gydytojas.

Endoprotezavimas sparčiai pažengė į priekį

Pastebėtina, kad per septynerius metus riešinio nykščio sąnario endoprotezavimas gerokai pažengė į priekį.

„Nuo šio rudens ligoninėje pradėtos nykščio sąnario endoprotezavimo operacijos, kurių metu yra buvo panaudojamas sąnarys turintis dvigubo mobilumo gūžduobę, leidžia žmogui visiškai atstatyti nykščio funkciją – pilną jo amplitudę, jėgą,“ – pabrėžia I. Riauba.

Toks naujo tipo nykščio sąnarys žmogui tarnauja gerokai ilgiau – net iki 15 metų.

„Turint omeny, kad, kaip minėjau, dauguma mūsų pacientų yra 70-ies metų sulaukusios moterys, toks sąnario implanto ilgaamžiškumas reiškia, kad daugeliui mūsų pacientų jo pakaks visam likusiam gyvenimui,“ – pastebi I. Riauba.

Nykščio sąnario keitimo operacijos – kompensuojamos

Ilgą laiką valstybė ligoniams su nykščio sąnario problemomis nekompensavo sąnario keitimo operacijų. Tačiau ir čia yra gerų naujienų: „Jau du su puse metų Ligonių kasos pilnai kompensuoja tokias operacijas, tad jos tapo pasiekiamos kiekvienam,“ – sako I. Riauba.

Anot jo, ortopedai traumatologai Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje sėkmingai keičia ne tik riešinio nykščio sąnarį, bet ir pagrindinį riešo sąnarį. Tačiau tokios operacijos nėra pilnai kompensuojamos.

Svarbu - neatidėlioti pirmojo vizito

Ortopedijos specialistas ragina gyventojus, turinčius riešo ir nykščio bėdų, neatidėlioti pirmojo vizito pas specialistą.

„Tenka susidurti su požiūriu, kad nykščio sąnarys – labai mažas, todėl net ir jam esant nelanksčiam, nėra pati didžiausia sveikatos bėda. Tikrai nesutinku: juk sudilus riešiniam nykščio sąnariui, žmogus nebegali suimti daiktų, daiktai krenta iš rankų, o kiekvienas judesys tampa labai skausmingas. Šis sąnarys yra labai mažas, tačiau labai svarbus sveikatai ir gyvenimo kokybei,“ – pabrėžia pašnekovas.

Anot jo, net kai kurie mažiau apie šiuolaikines ortopedijos galimybes nusimanantys gydytojai tokiems ligoniams neretai pataria „susigyventi“ su tokia bėda. Su tokiu požiūriu I. Riauba kategoriškai nesutinka: „Pagalba yra, ją teikia mūsų ligoninė, tad nedelskite kreiptis pagalbos,“ – ragina gydytojas.

Sąnarių nudilimo išvengti – neįmanoma

Anot ortopedo, riešinio nykščio sąnario artrozė išsivysto dėl kelių priežasčių. Viena jų – patirtos traumos, ypač lūžiai, raiščių plyšimai, kita – fizinis darbas, susijęs su intensyvia rankų veikla, taip pat reumatoidinis artritas, kitos ligos, kurios pažeidžia sąnarius.

„Tai nulemia ankstyvesnį sąnario nudilimą,“ – pasakoja traumatologas I. Riauba.

Pasak jo, išvengti sąnarių nudilimo beveik neįmanoma, nes tai yra natūralu - žmogus sensta, nuo judesių dyla kremzlės, sąnariai. Prevencine priemone galėtų būti įvairūs tempimo pratimai, tačiau jie neužtikrins, kad bus išvengta problemų.

Naujiems metams suplanuota daugiau operacijų

Šiemet ortopedas-traumatologas atliko 30 riešinio nykščio sąnario pakeitimo protezu operacijų. Kitų metų pirmiems dviem mėnesiams jau suplanuota 10 tokių operacijų.

Laukti operacijos reikia apie 1,5-3 mėnesius, taigi eilė tikrai nėra ilga. Pati operacija trunka mažiau nei valandą, o jau kitą dieną po operacijos pacientas išleidžiamas namo. Keletą savaičių po operacijos pacientas nešioja specialų įtvarą, vėliau siunčiamas į reabilitaciją.

„Po operacijos praėjus maždaug 2-3 mėnesiams žmogus grįžta į įprastą gyvenimą,“ – sako I. Riauba.

Naujos kartos nykščio sąnario protezas kainuoja 1200 eurų – Ligonių kasa iš jų apmoka tūkstantį šimtą eurų. Galima rinktis ir tą implantą, kurį pilnai kompensuoja VLK.

„Tačiau naujesnio sąnario protezo judesių amplitudė yra didesnė ir tarnavimo laikas yra ilgesnis,“ – aiškina ortopedas.

Džiaugiasi besitęsiančia smuikininkės karjera

Viena pirmųjų I. Riaubos pacienčių buvo medikė, tačiau ortopedui-traumatologui į atmintį labiausiai įstrigo pacientė, kuriai mobilus ir sveikas nykštys – jos, profesionalios smuikininkės, karjeroje yra tiesiog būtinybė.

„Sudilus riešiniam nykščio sąnariui, muzikantė jautė stiprų skausmą, nebegalėjo groti. Tačiau po operacijos ji galėjo grįžti prie savo įprastos veiklos. Smagu girdėti, kad jos nykščio funkcija atsistatė pilnai ir vėl mus gali džiuginti smuiko muzika,“ – bene pirmąkart per mūsų pokalbį šypteli gydytojas.

Yra keletas žmonių, kuriems jau keisti abiejų rankų riešiniai nykščio sąnariai.

Operuoja ir riešo sąnarius

Anot I. Riaubos, dar viena gana dažnai pasitaikanti problema – užspaustas nervas, kuris dar yra vadinamas riešo kanalo sindromu.

„Paprastai ilgai su kompiuteriu bei monotoninius fizinius darbus rankomis dirbantys žmonės dažnai susiduria su ja,“ – sako I. Riauba.

Tokios bėdos pirmasis simptomas – pradedantys tirpti pirštai. Taip pat ranką pradeda skaudėti naktimis.

„Nervas eina kartu su pirštų sausgyslėmis. Po didesnio fizinio krūvio, pertempimo sausgyslės vakare neretai patinsta, plečiasi ir užspaudžia nervą. Rezultatas – skausmas ir tirpimas. Šią problemą įveikiu operuodamas endoskopine technika. Tai – viena dažnesnių operacijų, kurias atlieku daugiau nei 11 metų,“ – sako ortopedas traumatologas.