Pakinkyti vėją ir jūrą reikia kantrybės ir žinių

Ugnė RAUDYTĖ, 2010 08 25

Rugpjūčio pabaiga - geriausias metas plaukioti jūroje su jėgos aitvarais, žmonėms daugiau žinomais „kaito“ pavadinimu. Kadangi plaukioti su jais reikia tinkamo vėjo, reikia turėti kantrybės sulaukti tinkamų oro sąlygų.

 

Palangoje, buvusioje pionierių stovykloje Užkanavės gatvėje, yra įsikūrę jėgos aitvarų sporto instruktoriai, kurie, žodiniu susitarimu su Palangos savivaldybe, pajūrio ruožą naudoja jėgos aitvarų mėgėjų apmokymui. Pajūrio ruožas yra pažymėtas ženklais, perspėjančiais saugotis.

 

Daug žinotinų taisyklių

„Jėgos aitvarų sporte yra savos taisyklės, kurias privalu žinoti. Jei jų nežinosite ar nepaisysite, tikrai sukelsite daug „avarinių“ situacijų jūroje, prasilenkiant su kitais jėgos aitvarais arba susižalosite patys“, - įspėjo jėgos aitvarų instruktorius Kęstutis Gurevičius.

Vieną iš taisyklių pavyzdžių pateikia jėgos aitvarų instruktorius Bernardas Maksimavičius: „Grįžtantis į krantą žmogus su jėgos aitvaru privalo užleisti kelią išeinančiam i jūrą. Taip yra todėl, kad bemaž 80 procentų visų nelaimingų atsitikimų įvyksta krante. Dėl šios priežasties reikia sudaryti visas sąlygas kuo greičiau ir nekliudomai išeiti į jūrą žmogui su jėgos aitvaru“.

Su jėgos aitvarais plaukiojama tik pučiant palankiam vėjui, jis turi neviršyti 15 m/s. Taip pat neįmanoma paplaukti su jėgos aitvaru, kuomet visiškai nėra vėjo arba jei jis per mažas. Geriausia ir rekomenduotina plaukioti tada, kuomet vėjo stiprumas yra nuo 6 iki 12 m/s. Priklausomai nuo vėjo stiprumo yra pasirenkamas ir jėgos aitvaro dydis. Kuo didesnis vėjas, tuo reikia mažesnio jėgos aitvaro. Pavyzdžiui, moterims yra rekomenduojamas 8-9 kvadratų jėgos aitvaras, o vyrams - 9-12 kvadratų jėgos aitvaras. Tačiau kuo didesnis jėgos aitvaras, tuo jis bus lėtesnis. Daugelis, kurie su jėgos aitvarais plaukioja nuolat, turi kelis jėgos aitvarų komplektus. Kuomet mažesnis vėjas, plaukioja su didesniu jėgos aitvaru, kuomet didesnis vėjas - su mažesniu. Jėgos aitvaras taip pat yra parenkamas priklausomai nuo žmogaus svorio.

 „Mano svoris yra 75 kg - aš plaukioju su 9,5 kvadratų jėgos aitvaru ir turiu 130 centimetrų ilgio ir 40 centimetrų pločio lentą. Žinoma, hidro kostiumą renkasi kiekvienas pagal savo kūno sudėjimą“, - kalbėjo K. Gurevičius.

 

Po teorijos – praktinis mokymas

Norintiems išmokti plaukti jėgos aitvarais, visų pirma, reikia išklausyti teorinį instruktažą, be kurio žmogus negalėtų ir nesugebėtų pradėti plaukti. Po to prasideda praktinis mokymas jūroje, kuris užtrunka priklausomai nuo žmogaus sugebėjimų.

 „Vienas išmoksta ir įsigilina labai greitai, o kitam reikia laiko. Tačiau be 6 valandų darbo nelabai įmanoma išmokti plaukti. Patariame perdien mokytis ne daugiau kaip 2 valandas, nes žmogus pavargsta fiziškai ir jam sunku „apdoroti“ galvoje tiek daug naujos informacijos“, - kalbėjo B. Maksimavičius.

Valanda mokymosi kartu su instruktoriumi kainuoja 100 litų. Anot instruktorių, gabiems užtenka ir dviejų valandų mokymosi - kitas dienas jie mokosi patys, tačiau, neturint pakankamai žinių,  gresia didesni susižalojimai arba brangaus inventoriaus sugadinimas.

 „Dažnai būna, jog žmonės neva greitai išmoksta, tačiau pakilus vėjui ar lenkiant kitą jėgos aitvarą, sukuria problemas. Pagailėdami pinigų instruktoriui, sugadina savo jėgos aitvarą ar dar baisiau – susižaloja patys“, - pasakojo instruktorius K. Gurevičius.

Instruktoriai sako, kuomet abu jėgos aitvarai plaukia ta pačia kryptimi ir yra pavojingai priartėję vienas prie kito, kyla grėsmė susipinti jėgos aitvarams. Todėl žmogus, esantis aukščiau, turi skraidinti savo aitvarą iškeltą aukštai, o kitas, kuris yra žemiau, turi skraidinti savo jėgos aitvarą kiek įmanoma žemiau. Taip bus išvengta aitvarų susipynimo ir abu jėgos aitvarai nebus suplėšyti ar kitaip sugadinti.

 

Nesiklausius instruktorių – nusivylimai vandenyje

„Gaila, kad yra besimokančiųjų, kurie mano, jog šių taisyklių mokame šiaip sau. Kartą turėjau vieną mokinį, kuris manė viską žinantis ir galvojo, jog skraidinti jėgos aitvarą reikia tik jėgos ir visai nesiklausė manęs. Deja, jam teko daug kartų skaudžiai kristi ant vandens, tuomet jis atėjo iš naujo klausytis mano instruktažo, supratęs, kad be jo neįmanoma išmokti visų paslapčių ir niuansų pačiam“, - dalijosi prisiminimais jėgos aitvarų instruktorius Bernardas.

Pradedantiesiems yra suteikiamos visos sąlygos plaukioti jėgos aitvarais, nes yra duodamas visas reikalingas inventorius ir specialiai kiekvienam žmogui instruktorius. Kartais gali iškilti problemų dėl specialių kostiumų, skirtų plaukioti su jėgos aitvarais, nes ne visuomet atitinka žmogaus dydį, todėl nusprendusiems pradėti mokytis instruktoriai pataria turėti bent savo nuosavą kostiumą. Taip bus ir patogiau mokytis, ir higieniškiau.

„Pradėjus plaukioti su jėgos aitvarais išsivysto tarsi liga, kurios neįmanoma išgydyti. Tu gyveni priklausydamas nuo vėjo. Kuomet yra tinkamas vėjas, visos mintys – apie jį. Nedomina tuomet nei darbas, nei asmeninis gyvenimas“, - pasakojo apie potyrius Kęstutis.

 

Pataria mokytis jūroje

Instruktoriai pataria žmonėms išmokti plaukti jūroje, o ne ežere ar Kuršių mariose, nes išmokstant plaukti jėgos aitvarais banguotoje jūroje jokių problemų nebus išplaukti į lygų vandenį. „Pasitaiko žmonių, kurie sako mokantys plaukti jėgos aitvaru, tačiau užsilipę ant lentos neišsilaiko - jaučiasi skirtumas tarp banguoto ir lygaus vandens. Ežere išmokusieji plaukti jėgos aitvaru iš naujo turės mokytis plaukti jūroje“, - kalbėjo B. Maksimavičius.

Anot jėgos aitvarų instruktorių, šiame sporte svarbiausia - ne jėga. Jame svarbus pusiausvyros išlaikymas ir palaikymas pastovios jėgos. „Dažniau moterys kantriai išklauso instruktažo -  jos yra tikslesnės ir atidesnės plaukiojant su jėgos aitvarais nei vyrai. Vyrams pritrūksta kantrybės išklausyti teorijos - jie nori iškart praktikos, tačiau dėl tokio užsispyrimo jie patys nukenčia“, - kalbėjo Bernardas.

Jei pasitaiko tinkamas oras, vienu metu viename kranto ruože gali plaukioti apie 20 jėgos aitvarų mylėtojų. Todėl prasilenkimo taisyklės tuomet yra itin svarbios, norint nesusižaloti ir nesugadinti savo ar kito inventoriaus. Rimtesni susižalojimai dažniau būna patyrusiems jėgos aitvarų plaukikams, nes jie vandenyje bando atlikti įvairiausius triukus. Pavyzdžiui, ore persiversti. Besiruošiantis daryti šuolį turi turėti laisvą ir saugią zoną, besidriekiančią 50-60 metrų spinduliu aplink. „Bedarydamas tokius triukus, susižalojau petį, teks daryti ir operaciją. Žinoma, kas išmoksta plaukti paprastai, tam negresia tokios nelaimės. Tačiau mes jau norime vis naujų pojūčių, todėl, norint kažką naujo išmokti, tenka paaukoti ir sveikatą“, - šypsojosi Kęstutis.

Tempiami jėgos aitvarų, žmonės turi be išimčių užleisti kelią visoms motorizuotoms, irklinėms valtims ir būriniams laivams. Draudžiama pavojingai priartėti prie maudymosi zonų ir ten esančių besimaudančiųjų.

Jei kitais metais instruktoriams ir toliau bus leista naudotis paplūdimiu jėgos aitvarų plaukiojimui, jie ketina oficialiai prašyti Palangos savivaldybės,  jog tam tikras pajūrio ruožas oficialiai būtų paskirtas šiam ekstremaliam sportui. Taip bus išvengta nepatenkintų poilsiautojų priekaištų, kurių pasitaiko.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Trečią vasarą Palangoje organizuojamas „Bagažinių“ turgus greit išpopuliarėjo, jame palangiškiai pamėgo ir apsipirkinėti, ir prekiauti. Šio turgaus iniciatorės – Auksė Buteikienė ir Auksė Kontrimienė–džiaugiasi, kad idėja pasiteisino itin greitai, tad netrukus ėmė žvalgytis naujos vietos, bet geresnės niekur nėra. Kaip patikino moterys, nėra jau...


Kodėl kai kuriems gyventojams vėlavo birželio sąskaitos už karštą vandenį? Kodėl pasirašant šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis su iš „Litesko“ miesto šilumos ūkį perėmusia savivaldybės įmone UAB „Palangos šilumos tinklai“, reikia pateikti pažymą, kiek gyventojų yra deklaravę gyvenamą vietą bute? Ar bus galima...


Palangos kurorto vystymo perspektyvos – geros, bet miesto ateitis būtų dar šviesesnė, jeigu būtų labiau išnaudojama Palangos ir Klaipėdos, kaip vieno regiono, sinergija, sparčiau sprendžiami žemės nuosavybės klausimai ir labiau pasitikima vietos verslu – bene tokia buvo viena svarbiausių praėjusį penktadienį „Vanagupėje“ įvykusios konferencijos...


Nė vienas žmogus iš anksto negali pasakyti, kokia bus jo senatvė. Vieni galbūt bus dar pakankamai stiprūs, galintys savimi pasirūpinti, o kitiems nenoromis teks pripažinti, kad jie tampa našta savo artimiesiems. Dalis žmonių senatvėje lieka vieniši ir apleisti. Tuomet pagalbos tenka ieškoti valdiškose įstaigose. Palangos globos namų direktorė Irena...


Ko reikia statinio statybai užbaigti?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 06 | Rubrika: Miestas

„Palangos tilto“ redakcija nebe pirmą kartą sulaukia skambučių iš tų skaitytojų, kuriems aktualios statinio statybos užbaigimo procedūros. Kaip formuluoja patys skaitytojai: „Ko reikia, norint „priduoti“ namą? Kokius dokumentus reikia pateikti ir kokius veiksmus atlikti, kad statyba būtų užbaigta?“


Ko reikia organizmui pavasarį: vitaminai ir jų šaltiniai

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro inf., 2013 03 14 | Rubrika: Sveikata

Atėjus pavasariui, organizmas šaukte šaukia, jog vitaminų atsargos per žiemą išseko ir jas reikia papildyti. Tai parodo sausėjanti oda, lūžinėjantys plaukų galiukai, susilpnėjusi imuninė sistema, bei kiti požymiai, dėl kurių galime jausti diskomfortą.


Prasčiau sekasi matematika? Norite geriau pasiruošti gimtosios kalbos egzaminui? Galbūt svajojate apie studijas užsienyje ir norite pagilinti anglų kalbos žinias, o mokymo įstaigoje negaunate tinkamo žinių bagažo? Išeitis viena – samdytis korepetitorių? „Palangos tiltas“ nesiekia sumenkinti mūsų miesto mokytojų triūso, tačiau kuomet klasėje mokosi 20-30...


Kokie žmonės valdys Palangą ateinančius ketverius metus? „Palangos tiltas“ paprašė visų naujos Tarybos narių atsakyti į 10 pateiktų klausimų. Šiandien į klausimus atsako Tarybos narys Antanas Sebeckas, kuris buvo išrinktas į Tarybą pagal Tėvynės Sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.


Pastaruoju metu kurorte vis aktyviau diskutuojama, kaip sukurti modernesnį kurortą ir jame geresnį gyvenimą žmonėms. Natūralu, jog metams bėgant ir situacijai menkai tesikeičiant žmonėms patikėti kažkuo geresniu pernelyg sunku. Apie dabartinę Palangą su „Palangos tiltu“ sutiko padiskutuoti Palangos miestą jau daugelį metų garsinantys, nepaisant jos klestėjimo ar nuosmukio, žymūs palangiškiai.


Rugpjūčio pabaiga - geriausias metas plaukioti jūroje su jėgos aitvarais, žmonėms daugiau žinomais „kaito“ pavadinimu. Kadangi plaukioti su jais reikia tinkamo vėjo, reikia turėti kantrybės sulaukti tinkamų oro sąlygų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius