Palangos charakterio akmenys, jūra sveikatina ir įkvepia kūrybai

Palangos charakterio akmenys, jūra sveikatina ir įkvepia kūrybai

2014 11 24

Milvinas KASMAUSKAS

Jau ne tik gėlininkai pastebėjo, kad Palangoje gėlės ypatingai gaiviai ir vaiskiai, ryškiai spinduliuoja todėl ir ten, kur alpinariumuose „susivieniję“ su įvairiaspalviais, nepakartojamų raštų pajūrio krašto akmenimis. „Aš jau nuo 1972 metų be visų aistrų dar „sergu“ ir „akmenlige“. Stebiu lietuviškus ir kitų kraštų granitinius riedulius, neabejoju jų magija ir raminančia energija, jų gebėjimu sužadinti fantaziją. Todėl drąsiai liudiju, kad Palangos akmenys ypatingi. Jie čia kitokie, negu „žemyniniai“ Kelmėje, ten rūstesni, grubesnės faktūros, kitokie Čekiškėje, prie Dubysos užtvankų Kilovoje ar Klumpės malūno.
Pastebėta, kad net paminkliniuose senuosiuose Palangos akmenyse, jų baltose gyslose tarytum sustabdytas Baltijos pajūrio vėjo gūsis. Palangos akmenyse lyg menininkės-gėlininkės Irenos Kvedarienės grafikos lakštuose įspausta nereali, tiesiog kosminė raštų ir spalvų ornamentika – palangiškis Augustinas Balvočius vieną riedulį ir vadina „Galaktika“. Būtingėje jie vėl kitokie – švelnūs „gludukai“. Sunku pakartot tokį dangišką gražumą. Tik melstis, medituoti prieš jį reikia, ir čia žmonės gal labiausiai yra panteizmo šalininkai, t.y. žiūri į akmenį, medį, jūrą, smėlynus kaip į gyvenimui keliantį dievybės įsikūnijimą. Čia – ne koks nors „verslo centras“, spekuliacija „dūšelėmis“.
Kur gali rasti akmenį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio plaukais? Tik Palangoje. Šlapias, „sūriai subanguotas“ margaraštis, kontrastingas, fatališkais ženklais charakteringas jūros akmuo net virpulius paširdžiuose sukelia. Žodžiais sunkiai apsakomas magnetizmas, tarsi antras kojas gautum. Gal visa tai ir buvo – tebėra pagrindinis man 2008 žiemą iš „Debesų C“, kaip sako žmonės Klaipėdoje, vieno neabejotinai senjorų „kiaušpinigiais“ spekuliuoti linkusio urologinio chirurgo „pripažintos“ tikrai niūriai iš sykio nuteikiančios onkologinės diagnozės. Vaistas, šeimos namai, akmenys, gėlynai, žurnalistiniai, literatūriniai tekstai, knygos, aktyvi veikla Juozo Tumo Vaižganto įkurtosios, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atkurtosios Lietuvai pagražinti draugijos Palangos skyriaus (vad. N. Steponavičiūtė) veikloje, kur daug bendraminčių!
Daugiau bendro, negu tarp visų kadencijų miesto tarybos veikėjų Jūros ir smėlynų „pinigai“ yra tvirčiausia Palangos valiuta, vertė ir trauka. Ši vietovė – neabejotinai geografinė Lietuvos karūna. Esu nepaprastai laimingas, kur tik yra „Akmenų pliažas“. Dvylika metų taip. Bėgu pro Nemirsetą su jais į namus „čiužsmėliais“, nejausdamas jokio kuprinės svorio ir čia man nereikia meluoti nei sau, nei palangiškiams. „Meskit gėrę ir akmenys palengvės“, – dažnai pasakau ant suoliukų sėdinčiai apsiblausiusiai chebrytei.
2010 metų balandį iki Papės švyturio Latvijoje ir atgal iki Šventosios per dieną sužygiuodavau. Papildau granitiniais gražuoliais tris mūsų Saulėtekio tako gėlynus. Jau septintus metus su žmona juos tvarkome. Akmenys sudrėkina gėlių, krūmynų šaknis, dirvožemį, jie yra lyg drenažas aksominei moters odai.
Dar 1966–1969 metais, su Vilniaus medikais keliaujant į Pietus, įsižiūrėjau ir stebėjau granitiniuose kalnuose, tarpekliuose Batumyje, Gruzijoje, Leninakane, Armėnijoje, Jaltoje, Kryme, prie Tisos, Užgorode, Karpatuose kaip tarp akmenų kūdikiškai žavingai šypsosi gėlės ir beržiukai, – papasakojo „Palangos tiltui“ jau 2000 metais su sūnumi Mindaugu, kuris irgi neseniai tapo sūnaus Roberto tėveliu, rašęs literatas 20 metų Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, pirmasis „Palangos“ laikraščio redaktorius Gediminas Griškevičius.
Gedimino kaimynas, sveikos gyvensenos, jogos šalininkas, žinomas fotoportretistas ir įspūdingų Palangos fotopeizažų kūrėjas A. Balvočius Palangoje, Šaipiuose, Karklėje, prie Olando Kepurės, Būtingėje, Šventojoje, pakeliui į Lazdininkus, prie latvių Nidos, „sužvejojo“ ne šimtus, o kelis tūkstančius įspūdingų akmenų, jūros, parko fotokadrų. Ciklas „Palangos akmenys“ pasirinktas iliustruoti gal jau 2015 metais numatytas išleisti G. Griškevičiaus eilėraščių knygą „Žuvies laisvė“ ir žurnalistinių „Vieno įkvėpio tekstų“ rinktinę, talkinant sūnui – politologui ir žurnalistui M. Griškevičiui – „Perplaukti Palangą“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Telieka atsidusti: „Dabar tokių knygų neleidžia“. Neapsimoka. Net logiškai suvokiant, kad gėrio nebūna be „nuoklypių“, o anekdotai, epigramos, parodijos, agitbrigados visus ir visas klipatėles išgydo – nuo pagundų „teršt“ švarėjančio gyvenimo takus. Juk tautosakiniuose „talmuduose“ atvirai pasakyta: „Kas...


Kaunietį menininką paviliojo jūra

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 08 | Rubrika: Kultūra

Jau keletą metų Palangoje gyvena ir kuria iš Kauno kilęs menininkas SolomonasTeitelbaumas. Jis, kalbėdamas su „Palangos tiltu“, prisipažino, jog jūra jį itin gerai veikia, tad kasdien prie jos nueina ir pasisemia menininkams taip reikalingo įkvėpimo. Po to nekilo abejonių, kad jūra tikrai menininkams yra savotiška mūza, o S. Teitelbaumastai tik patvirtino: tikrai...


Nuo seno jūra ir džiugina, ir maitina. Dauguma atostogų neįsivaizduoja be poilsio prie jūros, todėl vasaromis paplūdimiai būna pilni saulės spindulių gaudytojų. Tačiau kaskart atvykus jūros krantai bei kopagūbriai būna vis kitokie. Gal nežymiai pasikeitę, tačiau nuolat kintantys. Pokyčius stebi mokslininkai, analizuoja didesnius pokyčius ir ieško sprendimo būdų, bet šėlstančiai...


Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui, skulptorius, didingo monumento „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ statybos idėjos autorius Gediminas Radzevičius dažniau užsuka ir į pajūrį – ne tik pristatyti per milijoną kainuojantį projektą, bet ir pasisemti jėgų iš galia almančios Baltijos. O Palanga jam yra tapusi netgi įkvėpimo šaltiniu....


Tarp nemokamų pramogų Palangoje – ne tik jūra

"Palangos tilto" informacija, 2015 07 28 | Rubrika: Miestas

Ką galima nuveikti Palangoje, jei piniginė nėra itin stora? Veikiausiai kiekvienas pasakytų, kad populiariausia nemokama pramoga pajūrio poilsiautojams yra jūra – juk pirmiausia dėl jos svečiai iš visos Lietuvos, o taip pat ir iš užsienio, važiuoja į Palangą. Tačiau didžiausiame šalies kurorte apstu ir daugiau pasiūlymų, kaip puikiai praleisti laiką su mažyliais ar...


„Daugiau žmonių Lietuvoje vynas, o ne jūra paskandina“, – prieš gerą dešimtmetį, 2004-ųjų vasarą, „Mėlynosios vėliavos“ gelbėtojų poste dažnokai kartodavo posto medicininės tarnybos vadovė, labai apsiskaičiusi, menui, knygoms ir akmenims neabejinga, iš Lenkimų kilusi blaivybės šalininkė Danutė Gintautienė. Mano mamos brolio Bronislavo...


Jau ne tik gėlininkai pastebėjo, kad Palangoje gėlės ypatingai gaiviai ir vaiskiai, ryškiai spinduliuoja todėl ir ten, kur alpinariumuose „susivieniję“ su įvairiaspalviais, nepakartojamų raštų pajūrio krašto akmenimis. „Aš jau nuo 1972 metų be visų aistrų dar „sergu“ ir „akmenlige“. Stebiu lietuviškus ir kitų...


Regis, nemažai daliai poilsiautojų jūra – iki kelių. „Baisu, kaip žmonės savęs nesaugo. Tiesiog kai kurie mano esą nemirtingi“, - baisisi Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Savaitgalį jūra pasiglemžė dvi gyvybes, gelbėtojai iš jūros ištraukė 14 skęstančiųjų.


Atsitiktinai atvertos menininko Romo Pauliko dirbtuvės durys netikėtai „panardino“ ir į kitokį – drobėje išjaustą – pasaulį. Tiek kūrybinės jėgos slepiantys darbai suteikė progą šalia pajusti „alsuojančią“ mūzą, o įsisukęs pokalbis suspėjo aprėpti visas aktualiausias žmonijos problemas, neaplenkiant ir džiaugsmų, juo labiau, jog palangiškis šventė pirmosios anūkės gimimą. Itin daug...


Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komitetas praėjusį antradienį nutarė pasižvalgyti po J.Basanavičiaus gatvę. Reido tikslas buvo realiai išsiaiškinti, ar prekeiviai, kurių jūra užtvindė pagrindinį miesto bulvarą, paiso nustatytos tvarkos, ar jų prekybinė įranga suderinta su Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Minėtame patikrinime dalyvavo ...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius