Palangos vardas skambėjo Briuselyje: ar kopų maitinimas smėliu – būtinybė ar prabanga?

Linas JEGELEVIČIUS, 2017 10 13

Europos Sąjungos (ES) Regionų Komiteto šią savaitę organizuotame kasmetiniame renginyje, į Briuselį sukvietusiame tūkstančius bloko piliečių nuo Lisabonos iki Palangos, dvi temos skambėjo nuolat.
Pirma, kokia bus ES be Didžiosios Britanijos, kuri pradėjo išstojimo iš 28 šalis apjungiančio bloko? Antra, koks bus ES šalių narių finansavimas po 2020 metų, pasibaigus 2014–2020 metų ES sanglaudos politikos finansavimo laikotarpiui.
Akivaizdu, kad Europos Sąjunga stovi prie nemažų permainų slenksčio. Rimtai kalbama apie bloko valdymo centralizaciją, nors čia pat, kitame Regionų komiteto posėdžių kambaryje, taip pat energingai dėstoma, kad šalių atskiriems regionams turi būti suteikta daugiau savarankiškumo, net teisė autonomiškai tvarkyti europinius pinigus.
Man, beje, buvo nemažas atradimas, kad Briuselio planuotojai ir statistai Lietuvą, tiesa, dar neoficialiai, skirsto į dvi dalis: Vilniaus regiono Lietuva ir likusi Lietuva. Toks neoficialus suskirstymas buvo padarytas įvertinus bendro vidaus produkto (BVP) augimo dalį, tenkančią kiekvienam šalies gyventojui. Dėl Vilniuje didelių koncentruotų investicijų – nebe europinių pinigų! – BVP dalis tenkanti statistiniam gyventojui Vilniaus regione (žinoma, Vilniaus investicijos neprilygsta investcijoms Šalčininkų rajone skaičiuojant vienam gyventojui!) yra aukšta, beveik Europos lygio, o kitur Lietuvoje, išskyrus Kauno ir Klaipėdos regionus, yra nedidelė.
Gali būti, kad netolimoje ateityje Europos finansavimas bus skiriamas ne Lietuvai kaip valstybei, o jos dviems regionams – Vilniaus ir Visos Kitos Lietuvos.
Toks Briuselio ketinimas yra grindžiamas siekiu išlyginti regionų vystymosi skirtumus. Bet ir vėl gi – tai anaiptol nereiškia, kad į „likusią Lietuvą“ siūbtels pinigai.
Vis labiau Briuselis linksta prie nuomonės, kad naujųjų ES šalių narių beatodairiškas finansavimas iš išsivysčiusių senųjų Vakarų Europos šalių, ES donorių, pinigų maišo turi liautis ar bent jau ženkliai keistis.
Vienas iš siūlomų modelių – finansuoti pagal atskirų ES šalių regionų ar miestų bendrus poreikius, kuriuos jungia bendra idėja, vizija, bendrystė.
Palanga šia kryptimi jau žengė – kitais metais turėtų paaiškėti, ar Palanga kartu su kitais ES miestais pagal atskiras investiicjų programas taps partneriais – gaus europinį finansavimą.
Viena žinia ES narėms naujokėms ir ne tokioms jau naujokėms kaip Lietuva yra aiški: Briuselis nenori daugiau investuoti, populiaria kalba šnekant, į betoną – pastatus, tiltus ir koncertų sales (Palangos koncertų salė iš ES fondų sulaukė apie 10 milijonų eurų paramos), o mieliau pinigų pažertų investicijoms į modernias technologijas, paslaugų skaitmenizaciją.
„Būtent tokiu keliu eina Estija – jie vis mažiau investuoja europinių pinigų į infrastruktūrą, o vis daugiau į e-paslaugas, inovatyvias technologijas. Briuselis noriai tam atveria piniginę. Tuo tarpu Lietuva ir Latvija ir toliau nori investuoti į betoną“, – susitikusi su renginyje dalyvavusiais žurnalistais iš Lietuvos sakė lietuvė analitikė, dirbanti Europos Komisijoje.
Lietuva turėtų remtis Airijos patirtimi – jos ekonomika suklestėjo ne dėl europinių fondų, o dėl to, kad sutvarkė savo mokesčių sistemą ir pritraukė labai daug užsienio kapitalo.
Mūsų šaliai gyvybiškai svarbus smulkusis verslas. Kaip padėti žmonėms, norintiems kurti savo verslą?
Europiniai pinigai ženkliai išaugino Lietuvos BVP nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą iki šių metų – nuo 54 iki 75 procentų, tačiau netrukus pinigų teks prasimanyti patiems.
Ir ne tik.
Pasitraukus iš ES Didžiajai Britanijai (jos, kaip donorės, indėlis į ES biudžetą yra 16 procentų viso ES biudžeto), akivaizdu, gyventi visiems teks taupiau.
„Pavyzdžiui, estai įsitikinę, kad europinis finansavimas po 2019 metų mažės apie 20-30 procentų. Ir jie jau tam dabar ruošiasi. Tuo tarpu lietuviai ir latviai tokiai perspektyvai kol kas nepasiruošė“, – teigė Europos Komisijos atstovė.
Kai kurie Briuselio politikos žinovai užsimena net apie didesnius skaičius – iki 40-50 procentų.
Aišku viena, kad sumažėjus ES paramai, jos skirstytojams Lietuvoje teks rimtai pasukti galvas: kam pinigų duoti, o kam nurėžti?
Kad ES fondų pinigai yra panaudojami neretai neracionaliai, ginčytis neverta.
Pastebėjusi, kad renginyje esu akredituotas kaip „Palangos tilto“ redaktorius, Europos Komisijoje (EK) dirbanti analitikė iš Lietuvos prisiminė Palangą.
„Kai kalbame apie neracionalų europinių pinigų vartojimą, Palanga tarp Baltijos valstybių atstovų Briuselyje pasitelkiama kaip klasikinis pavyzdys. Beveik kiekvienais metais jai per Aplinkos apsaugos ministeriją skiriami pinigai Palangos paplūdimio kopoms pavasarį maitinti smėliu. Bet po metų vėl tas pats – audros nuplauna smėlį, ir mes jį vėl pilame, užuot ministerijai ir Palangos savivaldybei galvojus apie inovatyvius inžinerinius sprendimus problemai spręsti“, – sakė EK darbuotoja.
Beje, Smetonos laikais tokie „inžineriniai“ sprendimai buvo pasiūlyti pačios Motinos Gamtos –supintos iš vytelių žemos paplūdimio smėlio apsauginės juostos.
Mintis vis tik aiški: jeigu mūsų Aplinkos ministerijai po 2020 metų bus apkarpytas europinis finansavimas, labai tikėtina, kad Palangos paplūdimys smėliu už Briuselio pinigus nebus daugiau atnaujinamas.
Didelė Lietuvos problema, kad ji, anot EK atstovės, didelę dalį europinių pinigų sudeda į importą.
Kitais žodžiais tariant, gauna ES pinigus, kad jie tuojau pat vėl atsidurtų ne mūsų kišenėje.
Jeigu ką nors solidaus statome, konkursą, įprastai laimi kokia Vokietijos statybų bendrovė.
Viešųjų pirkimų nugalėtoju paskelbus lietuvišką statybų bendrovę yra didesnis pavojus būti apkaltintam neskaidrumu ir dėl to eiti į teismus.
„Lietuva nuperka daugiau kaip 50 procentų paslaugų iš užsienio. Pagal tai ji yra viena pirmaujančių visoje Europos Sąjungoje. Tai nėra gerai“, – sakė pašnekovė.
Ir dar. Briuselis kalba apie finansavimo prioritizavimą – kam skirti liūto dalį europinių pinigų?
Tradiciškai stiprius lobistus Seime turintis žemės ūkio sektorius dės visas pastangas, kad susižertų daugiau nei kiti.
Regis, tam priežastis – svari: be europinių išmokų negalėtų gyvuoti ženkli dalis Lietuvos ūkių.
Tačiau ar yra ekonominė prasmė jų gyvavimą palaikyti dirbtinai, maitinant Europos fondų pinigais?
„Jeigu Lietuva pirmenybę, finansavimo prasme, teiks žemės ūkiui, bus didelė klaida“, – sakė Europos Komisijos atstovė.
Beje, težinau tik jos vardą. Siekdamas kitaip skleisti informaciją, Europos Sąjungos Regionų komitetas, ko gero, šiemet net keliiuose renginiuose pirmą kartą pasiūlė naują žurnalistų bendravimo su Europos Komisijoje ar Regionų Komiteto atstovais formatą – neformalius susitikimus, oficialiai necituojant.
Nenuostabu, kad prisidengus tokiu šydu – kalbant „off the record“ – tai yra neoficialiai, daugelis Europos Komisijoje dirbančiųjų taip kalba gerokai atviriau.
Man asmeniniai vertinimai ir pastebėjimai yra kur kas įdomesni, nei oficialus postringavimas į mikrofoną.
Komunikacija, kaip ir Briuselio santykiai su ES valstybėmis narėmis, keičiasi.
Ar pokyčiai Lietuvai ir Palangai išeis į gerą, įsitikinsime visi netrukus.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Wiw 2017-11-11 02:56 (IP: 93.84.3.123)
Palangos smelis, tai net ne Palangos valdzios idiotizmas-tai tiesiog valstybinio masto nihilizmas ir "pohuiz.as"....

Ir ant smeliuko pavadino 2017-11-08 08:52 (IP: 188.69.192.192)
Citata:„Kai kalbame apie neracionalų europinių pinigų vartojimą, Palanga tarp Baltijos valstybių atstovų Briuselyje pasitelkiama kaip klasikinis pavyzdys".. Tai vienas is ryskiausiu ne tik neracionalumo pavyzdys, bet ir galimos korupcijos!!!! Tik kadangi Lietuva svogeriu krastas- matomai institucijos nesuinteresuotos labai stengtis. Bet tai tik viena beda- antra beda, kad Palangos svogerizmas arba nepotizmas stabdo smulkaus verslo investicijas ir pletra. O ka kalbeti apie biurokratizma???!!! Taigi, juros smeliukas uz EU pinigus- dar vaiku zaidimas. Palangos tariamo "atsinaujinimo" skurdas pasimatys, kai nebeliks smeliuko, nebeliks EU paramos, bus apdauzytas smulkus verslas ir prades eizeti kurhauzo ar kitu taip isgirtu pastatu fasadai!! P.s. man tik keista, kad sis laikrastis apie smeliuka ir pan problemas parase, nes 9 is 10 straipsniu buna pagyros valdziai.. :))) nors realiai zmones jau ir anksciau kalbejo apie galimai su smeliuku plaunamus pinigus, bet laikrastis tylejo, kaip ir institucijos.. bet kaip sakoma, kol nedega vagies kepure, tol visi tyli, visiems gerai..

Gaila Palangos 2017-11-07 17:53 (IP: 89.249.80.150)
Net Europos komisija patvirtino, kad smelio kasimas tai galima "afiora", bet valdziai kas? Jie toliau gieda jiems patiems patinkancias daineles apie kurhauzus ir pan. Ar tai ne veidmainyste?

Palangiskis 2017-10-18 18:31 (IP: 78.60.135.247)
Ne prabanga,ne butinybe,tik pinigu kisimas i kisenes.

Taip pat skaitykite

Europos Sąjungos (ES) Regionų Komiteto šią savaitę organizuotame kasmetiniame renginyje, į Briuselį sukvietusiame tūkstančius bloko piliečių nuo Lisabonos iki Palangos, dvi temos skambėjo nuolat.


Jono vardo diena, ko gero, viena iš linksmiausių švenčių ir ją švenčia ne tik šio vardo nešiotojai. Ši šventė trankiai, laikantis tradicijų švenčiama ne tik Lietuvoje, daugelis Europos valstybių ją švenčia. O Jono vardas turi įvairių atitikmenų, tad varduvininkai ne tik lietuviškieji Jonai, bet ir prancūziškojo vardo...


Per savaitę – keturi laimėjimai – keturios pirmos vietos. Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistams Algirdui Benečiui ir Mantui Leonardo Lizzi vienu užsimojimu teko pagroti trijuose konkursuose.


Nuo kovo 30 dienos švęsti kvietusios „Palangos dienos“ pasibaigė Vilniuje –Lietuvos Respublikos Seime, kur buvo pristatytos palangiškės, miesto garbės pilietės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės ir šventojiškio Petro Barono darbų paroda „Palanga ir Šventoji heraldikoje, grafikoje, medaliuose“. Ketvirtus metus vykusiai...


Palangiškiai turėjo galimybę mokytis piešti smėliu

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 06 20 | Rubrika: Miestas

Penktadienį Palangos miesto viešojoje bibliotekoje miesto gyventojai turėjo galimybę išmokti piešti smėliu, sužinoti, kas yra smėlio animacija ir terapija.


Krantotvarkos specialistai: Palangos paplūdimiai smėliu maitinti ne veltui

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 10 | Rubrika: Miestas

Palangoje lankęsi krantotvarkos specialistai konstatavo – sprendimas paplūdimius maitinti smėliu visiškai pasiteisino. „Pradėjus šiuos darbus būta daug nuomonių, tarp jų ir tokių, neva smėlio atvežimas į paplūdimius tėra „pinigų plovimas“. Tačiau šiandien, kai vertiname rezultatus, niekas nebereiškia pretenzijų“, – po kurorte...


Moksleiviui automobilis: prabanga ar būtinybė?

Alfredas PUMPULIS, 2012 04 23 | Rubrika: Miestas

Siekdami nustebinti vieni kitus, mokiniai į mokyklą važiuoja savo arba tėvų paskolintomis mašinomis. Daugumai tai tapo kone kasdienybe. Tačiau kyla klausimas: ar tai tikrai būtina?


Sunku įsivaizduoti Palangos kurortą be banguojančios Baltijos jūros, auksinio paplūdimio, Birutės parko. Jūra visuomet turėjo įtakos ir tebeturi čia gyvenusių žmonių gyvenimo būdui, dvasinei kultūrai bei pragyvenimui. Palangos istorijos audros, kaip ir jūros bangos, Baltijos neaplenkė. Štai ir dabar, pirmosiomis sausio dienomis pajūryje šėlusi vėtra paliko pėdsaką mūsų...


Paplūdimio ruože netoli Botanikos parko burzgia galinga technika, dėmesį traukia įspūdingo dydžio vamzdžiai, o visą darbų aikštelę saugo pasamdyti akylūs saugos tarnybos vyrukai. Jie, beje, tik po derybų leido trumpai šnektelėti su paplūdimyje dirbančiais belgais - ruošiamasi paplūdimio maitinimo darbams. Paplūdimių maitinimas smėliu – itin brangus malonumas. Laimei, Palangos savivaldybės...


Palangos vardas skambėjo Kefalonijoje

„Baltijos“ vidurinės mokyklos Comenius projekto komanda, 2009 04 25 | Rubrika: Kultūra

Balandžio 2-9 dienomis „Baltijos“ vidurinės mokyklos mokytojų delegacija dalyvavo „Mokymosi visą gyvenimą“ programos Comenius daugiašalio projekto „Vanduo mus jungia“ baigiamojoje konferencijoje Graikijos saloje Kefalonijoje. Argostolyje, Kefalonijos sostinėje, skambėjo Palangos vardas, kurio dar prieš porą metų net nebuvo girdėję šio kurortinio miestelio gyventojai. Palangos savivaldybės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius