Viktorija Mačiulytė lrytas.lt nuotr.

Viktorija Mačiulytė lrytas.lt nuotr.

Planuojant atostogas žvilgsnis į dangų: kokių orų tikimasi įsibėgėjant vasarai

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 06 29

Vasarą visi tik ir laukia, kada saulutė daugiau palepins. Juk taip norisi išlėkti prie vandens telkinių. Atostogos be tokių pramogų retam kuriam įsivaizduojamos. Planuojant atostogas ne vienas žvilgteli į orų prognozes, kurios įprastai pasufleruoja, kokia veikla bus galima daugiausiai užsiimti – atvirame lauke ar uždaroje patalpoje. Apie tai, kokie orai nusimato liepą, kalbėjomės su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyresniąja meteorologe Viktorija Mačiulyte.

Birželis – vėsiausias
Birželis šalies gyventojų nelepino – šiltų dienų beveik nebuvo, tad teko gaudyti kiekvieną išlindusį saulės spindulėlį, kurių nebuvo tiek daug. Ar birželį mėnesį vėsesni orai įprasta? Kaip pasakojo V. Mačiulytė, išties iš vasaros mėnesių birželis būna vėsiausias. „Iš visų vasaros mėnesių (birželis, liepa, rugpjūtis) vėsiausias yra birželis. Įprastai (standartinė klimato norma, kuri yra 1981–2010 m. vidurkis) birželio vidutinė oro temperatūra vakarų Lietuvoje yra apie 15-16 laipsnių temperatūros. Šiais metais birželio 1-27 d. pajūrio regione vidutinė temperatūra yra apie 15 laipsnių temperatūros, todėl sąlygos iš tiesų gana įprastos“, – sakė meteorologė.
Pasak pašnekovės, svarbu paminėti tai, kad vidutinė mėnesio temperatūra neatspindi oro temperatūros svyravimų, nes pasitaiko ir šiltesnių, ir vėsesnių dienų, tačiau tai tinkamas rodiklis analizuojant anomalijas.

Liepą saulė spindi ilgiau
Atostogauti dažnas susiruošia būtent liepos mėnesį, kuomet jau ir tikimasi šiltesnių orų. Tai, jog liepa tinkamiausia mėgautis saulės teikiamais malonumais, neslėpė ir specialistė. Tačiau ji akcentavo, jog net ir meteorologai neišsirinktų tiksliai palankiausių dienų atostogauti, žvelgiant į viso artėjančio mėnesio prognozes, tačiau jie gali nuspėti vadovaudamiesi kitokia praktika.
„Pagal standartinę klimato normą vakarinėje Lietuvos dalyje saulė spindi ilgiau nei kitur ir būtent liepos mėnuo yra palankiausias „saulės vonioms“. Liepą pajūryje saulė spindi apie 300 val., o rugpjūtį ir birželį – apie 270 val. Šie skaičiai priklauso nuo debesuotumo. Tiksliai mėnesiui numatyti palankias dienas atostogauti yra sudėtinga, tačiau vidutiniai skaičiai parodo tikimybę. Kaip ir kiekvienais metais pasitaikys ir giedrų ir lietingų dienų“, – sakė V. Mačiulytė.
Pasak meteorologės, vadovaujantis ilgalaikių prognozių modeliais, liepos ir rugpjūčio mėnesiais oro temperatūra numatoma įprasta ir artima daugiamečiui vidurkiui (apie 17-18 laipsnių temperatūros), nors liepą egzistuoja didesnio kritulių kiekio tikimybė. „Tuo tarpu rugpjūtis turėtų būti mažiau lietingas nei įprastai“, – pranešė naujieną Viktorija.

Jautresni karščiui – prie vandens telkinių
Pasiteiravus, kaip oras pajūryje skiriasi, tarkim, nuo sostinėje vyraujančio oro, V. Mačiulytė teigė, jog skirtumas išties yra.
„Jūrinis ir miesto mikroklimatas yra labai skirtingi. Vasarą jūra vėsina pajūrio regioną. Dažnai pajūryje debesuotumas yra mažesnis nei likusioje žemyno dalyje, todėl, kaip minėjau, Saulės spindėjimo trukmė ilgesnė. Tuo tarpu mieste tamsūs, antropogeniniai paviršiai stipriai įšyla ir veikia kaip papildomas šilumos šaltinis. Taip pat svarbu ir tai, kad mieste yra nemažai zonų, kur vėjo greitis mažesnis, o tai dar padidina šilumos pojūtį žmogui. Tiems žmonėms, kurie vasarą yra jautrūs karščiui, reikėtų kuo mažiau laiko praleisti mieste ir poilsiauti prie vandens telkinių“, – davė patarimą Klimatologijos skyriaus specialistė.
Įprastai vasarą siaučia stiprūs vėjai, o kartais žaliuojančius medžius ir darže nokstančias daržoves talžo ir didžiulės liūtys. Pašnekovės teiravomės, ar tikėtina, jog įvairių gamtos šėlionių patirsime ir ateinančiomis dienomis.
„Vasaros metu, o ypač popietinėmis valandomis, padidėja škvalo, liūčių, perkūnijos ir krušos tikimybė. Vasarą tai yra gana įprasta, todėl reikėtų sekti orų prognozes, kurios padėtų susiplanuoti laiką pajūryje“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyresnioji meteorologė V. Mačiulytė.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Šeštadienį palangiškių ir miesto svečių dėmesį traukė jau dešimtosios kurorte organizuojamos „Žaliosios europiečių atostogos“. Europos komisijos atstovybės Lietuvoje organizuojamame renginyje kasmet atkreipiamas dėmesys į mūsų aplinką ir kaip ją išsaugoti, mažiau teršti. Šiemet daugiausiai dėmesio skirta plastikui.


Vasarą visi tik ir laukia, kada saulutė daugiau palepins. Juk taip norisi išlėkti prie vandens telkinių. Atostogos be tokių pramogų retam kuriam įsivaizduojamos. Planuojant atostogas ne vienas žvilgteli į orų prognozes, kurios įprastai pasufleruoja, kokia veikla bus galima daugiausiai užsiimti – atvirame lauke ar uždaroje patalpoje. Apie tai, kokie orai nusimato liepą...


Palanga – tai kurortas, kurį vasarą aplanko dešimtis kartų daugiau žmonių nei gyvena pačiame mieste. Bet šis miestas nėra tik laikinoji vasaros sostinė – jame gyvena daugiau nei 15 tūkstančių žmonių. Nemaža dalis jų yra augantis bei veiklus jaunimas. Dauguma jų jau paaugliai, todėl suprantama – vasarą, kai miestą apspinta tokia minia vasaroti mėgstančių žmonių...


Vasarą Palangoje poilsiauja didžioji dalies šalies gyventojų, o kurorto verslininkai ir įvairių įstaigų darbuotojai pluša visu pajėgumu, kad atvykusiųjų poilsis būtų kuo kokybiškesnis. Ar lieka laiko atostogoms tiems, kurie rūpinasi, kad aplinkiniai būtų viskuo patenkinti? Atostogos savame pajūryje Tarybos narys Vaidotas Bacevičius pasakojo, kad atostogauti...


Palanga intensyviai rengiasi artėjančiai vasarai – kurorto komunalininkai kasdien triūsia paplūdimiuose, kad jūra pasimėgauti nusprendę palangiškiai ir kurorto svečiai čia, kaip ir kasmet, jaustųsi jaukiai bei patogiai.


Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kartu su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku bei Neringos vadovu Dariumi Jasaičiu antradienį dalyvavo tiesioginėje LRT radijo laidoje, kurios metu diskutavo apie prasidedantį kurortinį sezoną bei visų trijų pajūrio miestų pasirengimą vasarai.


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias mūsų miesto akcentas: tobulo grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad...


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias mūsų miesto akcentas: tobulo grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad...


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias miesto akcentas: tobulo grožio negotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad ji būtų...


Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje ieškota vietos dvasios

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 09 17 | Rubrika: Miestas

Rugsėjo 14 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko Europos paveldo dienų renginys tema „Genius loci. Vietos dvasia“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į tai, kas sukuria savitą tiek atskiro paminklo, tiek rajono, tiek viso miestelio ar miesto „aurą“ – išskirtinę vietos dvasią.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius