Po atostogų Niujorke ir Majamyje ramybė užplūdo tik pakeliui į Palangą

Linas JEGELEVIČIUS, 2012-11-23
Peržiūrėta
1958
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Po atostogų Niujorke ir Majamyje ramybė užplūdo tik pakeliui į Palangą

Lėktuvas iš Helsinkio į Niujorką lengvai atsiplėšia nuo žemės, beveik devynioms valandoms daugmaž keturiems šimtams keleivių tapdamas laikinais namais.
Lėktuvas – pilnutėlis, griebia snaudulys, kirba mintis, kaip niekada nemiegantis didmiestis, Niujorkas, netrukus supurtys galybe ir energija, patirta jau anksčiau, bet sunkiai užmirštama.

Labas vėl, Amerika!
Amerikoje praleidau beveik dešimt metų, todėl kelione save pasmerkiu mažam jauduliukui. Kokia pasitiks Amerika mane po beveik aštuonerių metų? O, svarbiausia, brolis, kurio nemačiau jau aštuonerius metus, artimi draugai?..
Pagrindinis Niujorko oro uostas JFK (pavadintas nužudytojo JAV prezidento Džono Fitzgeraldo Kenedžio atminimui) – sunkiai atpažįstamas, aštuoni jo terminalai – mintyse įvertinu – beveik tokio pat dydžio kaip visa Palanga.
Imigracijos pareigūnas – jaunas lotynas, tingiai žiaumojantis gumą, – atsainiai taukšteli atvykimą į Niujorką žymintį antspaudą. Klausimų iš jo apie vizito tikslus – jokių, nors, pastebiu, kad kiti imigracijos pareigūnai šalia „kankina“ suomius gerokai ilgiau.
Vėl labas, Amerika!
Praėjus vos dešimčiai dienų po didžiausio Niujorko istorijoje „Sandy“ uragano, 22 milijonų gyventojų didmiestis dar gydosi gamtos katastrofos žaizdas – metro iki Bruklino pabaigos, žinomo kaip Brighton Beach, kuriame telkiasi milijoninė rusų bendruomenė, dar nevažiuoja.
Netoli Atlanto vandenyno pakrantės esančios metro stotelės vis dar skendi vandenyje, o požeminiai tuneliai – sugriauti.
Smogus uraganui ir kilus potvyniams bei gaisrams Brighton Beach sudegė daugiau kaip 60 namų – ugniagesiai negalėjo privažiuoti.
Trečdalyje Niujorko vis dar neveikia degalinės, o Long Island, saloje, kurią su Niujorku jungia tunelis po vandeniu, – beveik niekur.
Niujorko valstija „Sandy“ padarytą žalą įvertino 30 milijardų dolerių (beveik 78 milijardais litų), bet federalinė valdžia, nors vėl prezidentu išrinktas Barakas Obama Niujorke per porą savaičių apsilankė dukart, neskuba atrišti pinigų maišo.

Amerikos iššūkiai
O jis gerokai subliuškęs. Tiesą sakant, po prezidento Bilo Klintono valdymo, kuomet Amerika neturėjo skolų, dabar šalis toliau brenda į vis gilesnę kiniškų, Pasaulio banko ir kitų finansinių institucijų paskolų gelmę – Jungtinių Amerikos Valstijų skolos dabar sudaro šiek tiek daugiau kaip 16 trilijonų dolerių.
Sunkiai įsivaizduojami skaičiai mums, lietuviams!
Pastebiu, kad būtent „Sandy“ uragano pasekmės ir „fiscal cliff“ (finansinio stataus skardžio, – aut.) temos šiuo metu vyrauja Niujorko žiniasklaidoje.
Kaip Amerikai mažinti įsiskolinimą ir priklausymą nuo užsienio kreditorių, nenurėžiant pinigų nuo itin daug Amerikai kainuojančių socialinių programų?
Kitaip tariant, kaip taupyti, kad nemažėtų išmokos bedarbiams, socialiai remtiniems gyventojams, milijonams kitų, kurių gyvenimas itin priklauso nuo valstybės paramos?
B. Obama jau artimiausiu metu surems ietis dėl mokesčių didinimo turtingiausiems amerikiečiams Atstovų rūmuose su juos kontroliuojančiais respublikonais.
Pirmasis JAV istorijoje juodaodis prezidentas neturi teisės pralaimėti, nes valstybės remiami piliečiai – jo rinkėjai.
Būtent respublikonų kandidato į prezidentus, Mito Romnio, neatsakingai pasakyta frazė, kad 47 amerikiečiai, priklausomi nuo šalies socialinių programų, yra „aukos“, jam, nemažai apžvalgininkų nuomone, kainavo prezidento postą.
Visi Amerikoje sutinka, kad po šių prezidento rinkimų – kaip niekada anksčiau, yra itin susipriešinusi.
Legalizavus gėjų santuokas Niujorke, didmiestis virto seksualinių mažumų meka, o vos už pusantro tūkstančio kilometrų, Alabamoje, įstatymai draudžia įsigyti sekso žaisliukų, o dar arčiau esančioje Šiaurės Karolinoje – mėgautis oralinio sekso malonumais.
Tokie ribojimai ir laisvės pabrėžia itin didelius šalies įvairių regionų skirtumus tik intymioje srityje, kitur – jos dar didesnės.
Bet akivaizdu, kad respublikonams, siekiantiems 2016-aisiais susigrąžinti Baltuosius rūmus, teks noromis nenoromis tapti atviresniais besikeičiančiai visuomenei.

Gyvenimas JAV pabrango
Amerikoje po aštuonerių metų, pastebiu, tapo gyventi sunkiau.
Kai gyvenau Niujorke, metro mėnesinis bilietas kainavo šiek tiek daugiau kaip 60 dolerių, dabar – 132 doleriai, vienkartinis bilietas pabrango nuo 1,25 iki 2,25 dolerio, ir metropolitenas, niujorkiečių pykčiui, ketina kilstelėti kainas jau artimiausiu metu.
Bet, pastebiu, kad metro, kurį prisimenu tik šiukšliną, dvokiantį su šimtais zujančių žiurkių, dabar tapo gerokai švaresnis.
Ir žiurkes vos kelias pastebėjau!
Kur jos? Nuskendo „Sandy“ užtvindytuose metro tuneliuose? O gal, pabrangus bilietams, miestas pajėgus daugiau investuoti į viešojo transporto sistemą, vieną didžiausių pasaulyje?
Viršutiniame Manhatene kambarėlį prieš aštuonerius metus buvo galima išsinuomoti už 400 dolerių, o dabar be 600 dolerių neišsiversi.
Dar kebliau tapo išsinuomoti butą: nuoma padidėjo, o namų savininkai (landlords) reikalauja užstato penkiems mėnesiams į priekį ir, žinoma, nepriekaištingos kreditinės istorijos!
Aplankiau savo draugus Long Island. Dana – vieno SPA vadybininkė, Darius – nedidelės statybų firmos „supervaizorius“. Abu gyvena JAV daugiau kaip 15 metų, prieš septynerius metus susisuko lizdelį Long Island saloje, į namus sugrįžti iš Niujorko centro, kur jis dirba, trunka gerokai virš valandos.
Atlyginimas, religija ir politinės pažiūros Amerikoje nėra dažniausiai viešai aptariami dalykai, bet svetingai mane priėmę savo idealiai sutvarkytuose namuose, Darius su Dana atsidūsta: „Oi, kaip nelengvai viskas atsieina“.
Pora kas mėnesį moka 1800 dolerių mortgage (įmoką bankui už paskolą būstui įsigyti), dar apie tūkstantį dolerių per mėnesį kainuoja mažesnės dukrelės privatus darželis, apie 700 dolerių – šeimos sveikatos draudimas, dar tiek pat – automobilių draudimas ir degalai.
Suskaičiavote svetimus pinigus?
Kad galėtų palengvinti finansinę naštą, Darius pluša ir beveik kiekvieną savaitgalį.
„Amerikoje, ypač Niujorke, žmonės gyvena ne tam, kad gyventų ir mėgautųsi gyvenimu, o tam, kad dirbtų, – sako Darius. – Viskas brangsta, o atlyginimai nedidėja“.
Aš linksiu galva: nuolatinis stresas, netikrumas dėl ateities ir perdėtas žiniasklaidos, kiekvieno niujorkiečio dėmesys pinigams buvo viena priežasčių, kodėl nusprendžiau palikti Niujorką prieš aštuonerius metus.

Gyvenimas Palangoje – patogesnis ir gražesnis
Ta prasme gyvenimas Majamyje, kuriame praleidau beveik aštuonerius metus ir po tiek pat laiko grįžau paviešėti, yra gerokai paprastesnis. Vien dėl to, kad žiemą nereikia pirkti kailinių, o visus metus gali išsiversti su dvejomis poromis šortų ir marškinėlių.
Kita vertus, gyvenimo lygis Floridoje yra gerokai mažesnis nei Niujorko valstijoje.
Nenuostabu: Niujorkas – Amerikos finansų centras, vienas didžiausių pasaulio finansinių centrų, į kurį žmonės atvažiuoja „daryti“ pinigų ir karjeros.
Žinoma, čia tuo atveju, jeigu turite atitinkamą išsilavinimą, įgūdžius ir talentus ir, aišku, ryškią asmenybę, kuri Niujorke – itin svarbi sėkmės sudedamoji dalis.
Bet Niujorkas – vienišių miestas: pagal statistiką, daugiau kaip 60 procentų niujorkiečių nėra sukūrę šeimos, o daugiau kaip 70 procentų didmiesčio gyventojų nuomojasi būstą dėl beprotiškų nekilnojamojo turto kainų.
Tad ar norėtumėte gyventi Niujorke?
Aš, ko gero, jau ne, nes gyvenimas Palangoje, daugeliu prasmių, yra patogesnis ir... gražesnis.
Tačiau Didysis Obuolys (taip yra pravardžiuojamas Niujorkas) tviska prabanga ir stulbina kainomis tik pagrindinėje miesto dalyje, Manhatene.
Metro pavažiavus vos pusvalandį, vis dar Manhateno ribose, atsiduri visai kitokiame pasaulyje.
Viena prie kitos susigrūdusios parduotuvėlės, taikančios į įvairiausių tautybių gyventojų kišenę. Išvysti dešimtis, regis, be jokio tikslo stoviniuojančių ir lietuvio ausiai iššaukiančiai garsiai mostaguojančių juodaodžių.
Dingteli: ar jie – iš tų respublikono kandidato M. Romnio paminėtų „47 procentų Amerikos „aukų“?
Valstija joms ne tik kompensuoja beveik pusę būsto nuomos išlaidų, bet duoda ir food stamps (talonus nemokam maistui), ir dar apmoka darbo įgūdžių įgijimo kursus, teikia kitas lengvatas.
Likusių kelių šimtų dolerių pakanka ne tik marihuanai įsigyti, bet ir nueiti į vietos kiniečių restoranėlį, kuriame patiekalų kainos dažniausiai nesiekia ir penkių dolerių.

Niujorkas keičiasi
Bet Niujorkas pamažu „apsivalo“: kvartaluose, kuriuose prieš dešimtmetį šeimininkavo daugiausiai bėdų su policija turintys bedarbiai juodaodžiai ir lotynai, šiandien jau gyvena ir patys amerikiečiai, kurie čia dar neseniai niekada nebūtų kėlę kojos.
Tam pradžią ir impulsą suteikė buvęs Niujorko meras R. Džiulijanis ir prezidentas B. Klintonas, kuris Harleme, išimtinai juodaodžių kvartale, baigęs kadenciją, įsirengė būstinę.
Mano susitikimas su seniai nematytu broliu ir draugais Niujorke – jaudinantys.
Po apsikabinimo skubu klausti: „Kiek turi laiko?“
Net brolis dalykiškai žvelgia į laikrodį, susiraukia ir rimtai sako, kad norėtų praleisti kur kas daugiau laiko. Bet turi „run“ – bėgti.
Juk gyvenimas Niujorke – nuolatinis bėgimas!
Kaltas ir aš pats: vykau į JAV apie kelionę niekam nepranešęs, tad neleidau artimiausiems žmonėms „suplanuoti laiko“.
Laiko planavimas – irgi nuo Niujorko neatskiriamas bruožas.
Net metro traukinyje nosimis knapso tik benamiai. Kiti keleiviai uoliai išnaudoja laiką skaitydami studijų konspektus, nagrinėdami verslo planus, skaitydami knygą ar – ypač jaunimas – įsikniaubę į išmaniųjų telefonų ekranus.
Erzina?
Puiku, važiuokite atokvėpiui į Majamį!
Niujorkiečiai plūste užplūs Majamį jau šį savaitgalį, kuomet visa Amerika švęs savo vieną didžiausių švenčių – Padėkos dieną.
Man pasisekė būti Majamyje, kai jis tik ruošėsi minioms turistų iš Niujorko ir visos Amerikos.
Niujorkiečiams Majamis – kaip vilniečiams Palanga, kurioje gera pasiausti ir atsikvėpti nuo beprotiško gyvenimo ritmo, bet galop vis tiek negali be jo gyventi, nes nuolatinis bėgimas Niujorke – daugiau negu tik gyvenimo būdas.
Nors man 40, širdyje vis dar noriu „apibėgti“ visą pasaulį – o tai, matyt, yra neblėstančios jaunystės požymis, bet pakeliui į Lietuvą, Palangą, po beveik dviejų savaičių JAV pajutau ramybę.
Pirmąkart per kelionę. Kuri yra neįkainojama.
Vis tik tariu: iki kito karto, Niujorke!

 

Jūsų komentaras:

Linas Jegelevicius 2012-12-03 18:03 (IP: 86.100.75.88)
zinoma, Asta, vykite!kankynes nepajusite, tik daug nauju, neisdildomu ispudziu. butinai pasirupinkite sveikatos draudimu pries vykdama. ir..pirmyn.

Asta 2012-12-02 06:26 ([email protected] / IP: 78.60.163.127)
Labas Mano dukra siuo metu isvykusi i JAV , pagal mainu programa. Salia Niujorko. Labai nori , kad as atvykciau ir pakeliauciau su ja po sali pries jai isvykstant namo. Aciu uz idomu straipsni , kuris , deja , nepadejo apsispresti galutinai , del vykimo i JAV :) , nezinau , ar noriu tos kankynes uz nemazus pinigus :) , gal padesit apsisprest ?:)

virginija 2012-11-28 16:35 (IP: 78.61.107.85)
Viskas,apie ka rasoma,man pazistama,bet taip vaizdziai,sklandziai,nuosekliai neaprasyciau,aciu.

As 2012-11-26 19:41 ([email protected] / IP: 78.61.104.50)
nuosirdziausiai baltu pavydu sakau ACIU keliautojui uz idomu ispudziu pateikima . Sekmes

Taip pat skaitykite

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus.


Poilsiautojus pajūryje trečiadienio vakarą nustebino vaizdas, kokį išvysi retai. Virš paplūdimio greta Palangos įsikūrusiuose Kunigiškiuose kelias minutes skraidė lėktuvas, leisdamas mėlynos spalvos dūmus.


Didžiausi apleistos žemės plotai išlieka Vilniaus Molėtų ir Utenos rajonuose. Palangoje, Neringoje ir Vilniuje jų beveik nėra.


Palangos oro uoste sutiktas pirmasis lėktuvas po rekonstrukcijos

"Palangos tilto" informacija, 2021 10 23 | Rubrika: Miestas

Baigus Palangos oro uosto aerodromo rekonstrukciją – spalio 21 dieną, ketvirtadienį, pasitiktas pirmasis reguliarus keleivinis lėktuvas, kuriuo atvyko keleiviai iš Kopenhagos, Danija. Pirmą ir simbolinį tiesioginį skrydį vykdė oro bendrovės „SAS - Scandinavian Airlines“ lėktuvas.


Penktadienį, birželio 26 dieną, Lietuvoje po daugiau nei dešimtmečio grįžo vietiniai skrydžiai – pavakarę lėktuvas poilsiautojus skraidino iš Vilniaus į Palangą.


Bergeną iš Palangos oro uosto pakilo pirmasis lėktuvas

"Palangos tilto" redakcija, 2019 10 30 | Rubrika: Miestas

Šiandien (spalio 30 d.) iš Palangos oro uosto pakilo pirmasis oro bendrovės „Norwegian“ lėktuvas, kuris simboliškai atidarė tiesioginę oro jungtį su Bergeno miestu (Norvegija).


Lyg monetos į išputlėjusios sintetinės taupyklės – Kiaulaitės subinikę, o literatūriškai – pasturgaliuką, šitaip į mano galvą sprygtelėjo ir aidingai skimbtelėjo Gaidmečio sausio vidurnakčio mintys apie Palangos žurnalistus, su kuriais pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu (1997–2017) ilgiau ar trumpiau sykiu tarnavome kurorto redakcijose...


Paskui „Wizz Air“ lėktuvą, nusileidusį Palangos oro uoste praėjusią savaitę, antradienį, kovo 29-ąją, Palangos oro uoste nusileido bendrovės „Rynair“ orlaivis „Boeing“. Juo iš Londono Stanstedo oro uosto atskrido 172 keleiviai. Visame „Boeing“ lėktuve – 180 vietų.


Lietuvoje viešintis Suomijos Prezidentas Sauli Niinisto šiandien atskrido į Palangą. Tarptautiniame Palangos oro uoste Suomijos vadovą sutiko kurorto meras Šarūnas Vaitkus.


Lėktuvas iš Helsinkio į Niujorką lengvai atsiplėšia nuo žemės, beveik devynioms valandoms daugmaž keturiems šimtams keleivių tapdamas laikinais namais. Lėktuvas – pilnutėlis, griebia snaudulys, kirba mintis, kaip niekada nemiegantis didmiestis, Niujorkas, netrukus supurtys galybe ir energija, patirta jau anksčiau, bet sunkiai užmirštama.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius