Saugokimės ligų, plintančių per vandenį

Saugokimės ligų, plintančių per vandenį

2016 03 03

Visuomenės sveikatos saugą kuruojanti sveikatos apsaugos viceministrė, dr. Jadvyga Zinkevičiūtė prasidedant pavasariui ragina visuomenę daugiau dėmesio skirti savo gyvenviečių švarai, šulinių vandens kokybei. J. Zinkevičiūtė nuo 2015 metų vadovauja 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupei, kuri buvo patvirtinta aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu.
Šachtinių šulinių vandens kokybės saugumas kelia susirūpinimą. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą. Protokolo tikslas – visais lygiais prisidėti prie žmogaus sveikatos ir gerovės apsaugos, užkertant kelią, kontroliuojant ir mažinant ligų, susijusių su vandeniu, plitimą. Protokolą ratifikavusios šalys turi imtis priemonių, skirtų pagerinti visų gyventojų grupių informuotumą apie žmonių vartojamo vandens kokybę.
Šulinių ir versmių (šaltinėlių) vandens kokybei užtikrinti yra taikoma Lietuvos higienos norma HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“. Bet nepaisant visų normų ir teisės aktų nuostatų mes dar negalime garantuoti, kad žmonės gaus saugios kokybės vandenį ir bus atitinkamai informuoti apie įvykusius vartojamojo vandens kokybės pakeitimus įvykus, pavyzdžiui, avarijai ar trąšų išsiliejimui.
Šulinių apskaita ir vandens kokybės kontrolė nevykdoma, išskyrus tuos šulinius, kurių vandenį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių. Šulinių šeimininkai privalo patys rūpintis šulinių kokybe ir nors kartą per metus daryti vandens kokybės tyrimus. Lietuvos higienos normoje parašyta, kad šulinių ir versmių savininkai rūpinasi naudojamojo vandens sauga ir kokybe ir ne rečiau kaip vieną kartą metuose privalo organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Šulinių ir versmių vandens saugos ir kokybės tyrimų minimali apimtis turi būti: žarninės lazdelės (bakterijų skaičius 100 ml) arba atsparios šilumai koliforminės bakterijos (bakterijų skaičius 100 ml); nitratai, nitritai, amoniakas, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.
Geriausia šulinį ištirti pavasarį, po polaidžio. Potvynių metu, išsiliejus upėms, potvynio vanduo gali patekti ir į šachtinius šulinius, kurių vanduo naudojamas maistui. Vien Šilutės rajone 30 tūkst. ha teritorijoje, kuri gali būti užlieta didelių potvynių metu, yra 118 tokių šulinių. Potvynio vanduo perneša visą taršą, visus mikroorganizmus. Žmonės gali užsikrėsti vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, gastroenterokolitais.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai taip pat labai prašo atkreipti dėmesį į versmių vandens saugumą. Versmių vanduo – tai iš žemės trykštantis požeminis vanduo. Jis gali būti švarus arba užterštas. Jei versmė įrengta viešoje vietoje ir priklauso savivaldybei, ji privalo žinoti vandens kokybės tyrimo rezultatus ir atitinkamai informuoti gyventojus, ar vandenį gerti saugu, o prireikus – uždrausti jo vartojimą. Vandenį gyventojai gali išsitirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje (J. Kairiūkščio g. 10, Vilnius, tel. 8 (5) 278 04 70) arba Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (Žolino g. 36, Vilnius, tel. (8 5) 270 9229 ).

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Natalja ŠLIACHTIČ


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Rekordiškai ilgas šildymo sezonas sujaukė skaičius gyventojų sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį, tačiau, vidutiniškai, palangiškiai ir už šildymą, ir už karštą vandenį 2016–2017 metų šildymo sezoną mokėjo mažiau už 1 kWh. Metų pradžioje prie miesto įmonės „Palangos šilumos tinklai“ vairo stojusi Giedrė...


Visuomenės sveikatos saugą kuruojanti sveikatos apsaugos viceministrė, dr. Jadvyga Zinkevičiūtė prasidedant pavasariui ragina visuomenę daugiau dėmesio skirti savo gyvenviečių švarai, šulinių vandens kokybei. J. Zinkevičiūtė nuo 2015 metų vadovauja 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo...


Apie 30 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja šachtinių šulinių vandenį. Kaip rodo tyrimai, dalies jų vanduo yra užterštas ir maistui jo nereikėtų vartoti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad pavasarį būtina ypatingą dėmesį skirti šulinių priežiūrai, apsaugai nuo taršos ir bent vieną kartą...


Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) dar vadinama „peršalimo liga“ – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus. Peršalimu dažniausiai sergama...


Palangos miesto gyventojų kasmet vis mažėja. Priežastys – per šešerius metus mirė 233 žmonėmis daugiau, nei gimė, be to, iš miesto išvyko 604 žmonėmis daugiau, nei atvyko. Skaičiai kalba ir tokius dalykus: dažniausiai mūsų miesto gyventojai serga kvėpavimo takų ir kraujotakos ligomis. Pastarosios buvo daugiau nei pusės Anapilin iškeliavusių...


UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus, vadovaujantis įmonei jau 11 metų, liūdnai skėsčioja rankomis: dienraščio žurnalistei neteisingai supratus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) tinklalapyje UAB „Palangos vandenys“ išvadas dėl faktinių sąnaudų ir paskelbus straipsnį, kad neva palangiškiai gerokai permokėjo...


Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad palangiškiai permokėjo už vandenį, kurorto meras Šarūnas Vaitkus iškart kreipėsi į bendrovės „Palangos vandenys“ vadovą Praną Madzajų. „Sureagavęs į viešai pateiktą informaciją, kad palangiškiai už vandenį permokėjo 450 tūkstančių litų, paprašiau, kad iki rytojaus man ant...


Palangos Birutės parką lydi sunkiai sprendžiamos problemos. Už poros savaičių turi būti baigtas pirmasis rekonstrukcijos etapas, tačiau jau dabar aišku, kad darbai nebus užbaigti. Todėl lankytojai turės vaikščioti nebaigtais įrengti takais. Jau dabar parko administracija susilaukia poilsiautojų ar vietinių gyventojų skundų dėl prastos lankytinos vietos būklės. Darbuotojai...


Palangos miesto savivaldybė bei UAB „Palangos vandenys“ įgyvendina Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Palangos mieste (Vilimiškės, Nemirsetos, Kunigiškių, Monciškės gyvenamuosiuose kvartaluose)“. Ją įgyvendinus gyventojams nebereikės sukti galvos dėl geriamo vandens kokybės bei buitinių...


Kiekvienais metais vandens, šilumos, komunalinių patarnavimų paslaugas teikiančios įmonės vargsta su skolininkais. UAB „Palangos vandenys“-ne išimtis. „Skolininkų turime daug ir įvairių. Jų padaugėja, kai bankrutuoja įmonės, kai pablogėja jų ir gyventojų mokumas dėl pablogėjusios ekonominės padėties. Dažnai butai parduodami kartu su skola, ne visada naujas buto šeiminkas moka senas skolas....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius