Pačiame miesto centre gyvenantiems žmonėms per šalčius tenka gyventi be vandens.

Pačiame miesto centre gyvenantiems žmonėms per šalčius tenka gyventi be vandens.

Šalčiams prasidėjus atjungė vandenį, o kaip gyventi?

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 23

„Ar jūs galite įsivaizduoti, kad šiais laikais žmogus gali miesto centre gyventi be vandens“, – į redakciją užsukusi retoriškai klausė palangiškė Laimutė, gyvenanti Vytauto g. 98 name. Moteris, gyvenanti socialiniame būste, patikino, kad sąlygos ir taip ten ne kokios, o trečiadienio ryte dar atjungė ir vandenį, tad visai rankos nusviro. Nesulaukusi pagalbos, kreipėsi į redakciją.

„Tvarka turi būti“
Palangiškė patikino, kad jokio išankstinio perspėjimo, jog vanduo bus atjungtas, nebuvo, pakabintas lapelis pasirodė tik tada, kai vanduo jau buvo atjungtas. „Netrukus tą lapelį kažkas nuplėšė, tačiau pamenu, kas buvo parašyta: jog vanduo bus atjungtas tol, kol lauke bus šalčiai. Bet gi nėra taip baisiai šalta, saulutė šviečia. O higieninės sąlygos jau dabar labai prastos“, – pasakojo moteris.
Moteris papasakojo, jog jau tądien suskubo nueiti iki Savivaldybės, tačiau nieko nepešė, nesulaukė mero patarėjo Prano Žeimio, kurio pagalbos buvo sulaukusi anksčiau, o į kitus valdžios atstovus nesikreipė. Ji nuėjusi ir į Palangos butų ūkį, kur taip pat, pasak jos, buvusi ne itin gražiai atstumta, neva pasiūlyta eiti į Savivaldybę ir ten naudotis reikalingu vandeniu. „Aš taip ir darau. O kas man belieka. Aš nesu kokia „bomžė“, buvau mokytoja, mokiau vaikus, man reikia gyventi, reikia ir vandens. Tvarkausi, kiek galiu, bet kadangi mūsų name nėra centralizuoto šildymo, žmonės šildosi elektra, o dauguma visai nesišildo, keli butai net negyvenami, tik vasaromis žmonės apsistoja, nuolat jaučiama drėgmė, pelėsis jau vyrauja. Bet neturiu kitos išeities, kur man eiti“, – guodėsi Laimutė.
Moteris jau kartą kreipėsi į žiniasklaidą, norėdama papasakoti, kokiomis sąlygomis tenka gyventi. Tuomet, anot jos, ji sulaukė šiek tiek pagalbos – buvo įdėtas langas.
„Tvarka turi būti. Į ką tai panašu. Švenčiame Lietuvos šimtmetį, o kas žinotų, kaip reikia gyventi žmonėms miesto centre. Ir sveikatai kenkia“, – stebėjosi moteris, piktindamasi dėl tokių dalykų. Palangiškė pripažino, kad kreiptųsi ir į televiziją, bet dėl pagarbos Palangos merui ji to nedaranti. „Jeigu niekas nepasikeis, palauksiu, kol meras grįš po atostogų“, – sakė ji.

Vanduo tikrai užšals
Palangiškė Laimutė, kaip paaiškėjo iš jos pasakojimo, patyrusi visko, gyvenimas negailėjo ir skaudžių kirčių, tačiau ji – itin energinga, prireikus gali nueiti visur, jei kokia bėda ištinka. Kaip ir šiuo atveju ji vienintelė, gyvenanti šiame name, iškėlė klausimą, o kaip gyventi žmonėms be vandens.
Minėtame name nėra šildymo sistemos, ten žmonės šildosi elektra. Ten nėra ir šilto vandens. UAB „Palangos butų ūkis“ atstovai tuo, kad nesant šilto vandens vamzdžiai per šalčius gali užšalti, ir užsuko vandenį.
„Šiame name tėra tik šaltas vanduo. Mes net neabejojame, jog ten vanduo užšals, jeigu vandenį paleisime, tada žmonėms bus tas pats, tik daugiau kaštų prireiks. Ten gi patalpos nėra šildomos. Prasidėjus šildymo sezonui aptariame situacijas ir visi bendrai nusprendžiame, ką reiks daryti. Šiuo atveju atjungti vandenį yra geriausia išeitis. Reiktų visiems gyventojams sutikti su būtinais remonto darbais, kad galėtume išvengti tokių dalykų, tačiau didžiausia bėda, kad žmonės neturi pinigų“, – apie situaciją pasakojo UAB „Palangos butų ūkis“ specialistas Artūras Šiškevičius.
Pasak jo, namą administruojanti bendrovė nuolat kelia šį klausimą, bet jų rankos be bendro sutarimo surištos.

Pasirašytas raštas, kad vanduo būtų tiekamas
Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Audrutė Keblienė pripažino, kad situacija išties – nepavydėtina. „Kasmet taip nenutinka, kad tektų atjungti vandenį. Pavyzdžiui, pernai nereikėjo, viskas buvo tvarkoje. Priklausomai nuo oro temperatūros. Aš puikiai suprantu, kad žmonėms be vandens gyventi nėra lengva“, – teigė specialistė.
Savivaldybė, pasak jos, ne kartą kreipėsi į „Palangos butų ūkį“, prašydama atlikti būtinus darbus. Būtent šiai bendrovei reiktų organizuoti susirinkimą, kurio metu vyktų visų bendraturčių balsavimas dėl bendrojo naudojimo patalpų darbų atlikimo. Didžiajai daliai gyventojų sutikus, tokios problemos galėtų ir išsispręsti.
„Manau, kad tokioje vietoje, Palangos centre žmonės turėtų būti suinteresuoti susitvarkyti turimą nekilnojamąjį turtą“, – pasvarstė specialistė.
Apie tai, kokios būklės yra skiriamas socialinis būstas, pasak A. Keblienės, palangiškė Laimutė tikrai žinojo. „Buvo susirinkusi komisija 2014 metais, dalyvavo ir Laimutė. Jai buvo paaiškinta, kokios būklės yra būstas, jai buvo leista rinktis. Ji galėjo atsisakyti, tačiau tuomet ji buvo pasiryžusi jį priimti“, – prisiminė Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė.
Ji patikino, kad jau pasirašytas raštas, skirtas UAB „Palangos butų ūkis“, kad tiektų gyventojams vandenį.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

„Ar jūs galite įsivaizduoti, kad šiais laikais žmogus gali miesto centre gyventi be vandens“, – į redakciją užsukusi retoriškai klausė palangiškė Laimutė, gyvenanti Vytauto g. 98 name. Moteris, gyvenanti socialiniame būste, patikino, kad sąlygos ir taip ten ne kokios, o trečiadienio ryte dar atjungė ir vandenį, tad visai rankos nusviro. Nesulaukusi...


Rekordiškai ilgas šildymo sezonas sujaukė skaičius gyventojų sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį, tačiau, vidutiniškai, palangiškiai ir už šildymą, ir už karštą vandenį 2016–2017 metų šildymo sezoną mokėjo mažiau už 1 kWh. Metų pradžioje prie miesto įmonės „Palangos šilumos tinklai“ vairo stojusi Giedrė...


Ant 2015-ųjų „Rudens slenksčio“, ištirpstant rugpjūčio pievų kvapams, ilgėjant nuosavam kiekvieno iš mūsų Šešėliui ir Nakties žingsneliams, jau bandome apibendrinti, į vieną šių metų Atminties skrynutę sukrauti ryškesnius šio „laisvojo smėlynmečio“ „karnavalinius“ vaizdus, dialogus, įspūdžius iš...


Apie 30 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja šachtinių šulinių vandenį. Kaip rodo tyrimai, dalies jų vanduo yra užterštas ir maistui jo nereikėtų vartoti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad pavasarį būtina ypatingą dėmesį skirti šulinių priežiūrai, apsaugai nuo taršos ir bent vieną kartą...


Aktyvi, trykštanti energija, jaučianti savo vertę, nuolat pasiruošusi padėti ir niekados neprarandanti optimizmo – tokia yra aktyvi Palangos visuomenininkė, buvusi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė, taip pat anksčiau ėjusi ir Palangos „Santarvės“ bendruomenės pirmininkės pavaduotojos pareigas Lina Birutė Gaudiešienė....


Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?


UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus, vadovaujantis įmonei jau 11 metų, liūdnai skėsčioja rankomis: dienraščio žurnalistei neteisingai supratus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) tinklalapyje UAB „Palangos vandenys“ išvadas dėl faktinių sąnaudų ir paskelbus straipsnį, kad neva palangiškiai gerokai permokėjo...


Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad palangiškiai permokėjo už vandenį, kurorto meras Šarūnas Vaitkus iškart kreipėsi į bendrovės „Palangos vandenys“ vadovą Praną Madzajų. „Sureagavęs į viešai pateiktą informaciją, kad palangiškiai už vandenį permokėjo 450 tūkstančių litų, paprašiau, kad iki rytojaus man ant...


Palangos Birutės parką lydi sunkiai sprendžiamos problemos. Už poros savaičių turi būti baigtas pirmasis rekonstrukcijos etapas, tačiau jau dabar aišku, kad darbai nebus užbaigti. Todėl lankytojai turės vaikščioti nebaigtais įrengti takais. Jau dabar parko administracija susilaukia poilsiautojų ar vietinių gyventojų skundų dėl prastos lankytinos vietos būklės. Darbuotojai...


Naujametinis noras – gyventi gražiau, turtingiau ir prasmingiau

Agnė LEKAVIČIENĖ, Alfredas PUMPULIS, 2011 12 30 | Rubrika: Miestas

Besibaigiantys 2011 metai dėl užsitęsusios krizės buvo sudėtingi didžiajai daliai lietuvių, tačiau viltis gyventi geriau teberusena kiekvieno širdyje. Pasikeitusi miesto valdžia, o kartu su ja ir miesto veidas – įrodymas, jog nuoširdžiu darbu galima ir kalnus nuversti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius