„Per šventas Kalėdas dovanojant dovaną vienas kitam reikėtų atsiminti: dovanoju ją tau todėl, kad tu – irgi Dievo vaikas”, – sakė kunigas Sigitas Žilys.

„Per šventas Kalėdas dovanojant dovaną vienas kitam reikėtų atsiminti: dovanoju ją tau todėl, kad tu – irgi Dievo vaikas”, – sakė kunigas Sigitas Žilys.

Šventos Kalėdos: du tūkstantmečius kurta krikščioniškoji tradicija

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 12 20

„Per šventas Kalėdas dovanojant dovaną vienas kitam reikėtų atsiminti: dovanoju ją tau todėl, kad tu – irgi Dievo vaikas. Ir įsiminti: Kalėdos – ne metas imti, o metas duoti. Juk ir Dievas tada davė savo sūnų pasauliui“, – sakė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kunigas Sigitas Žilys.

Tradicijos per kelismetus nesukursi
„Viena iš svarbiausių dovanų, kurias gavo žmogus – atmintis. Mes esame asmenys, prisimenantys, ką darėme, ir galintys modeliuoti, kas bus toliau. Atmintis sąlygoja ir tai, kad kai kuriuos gyvenimo etapus mes norime įsiminti ir juos švęsti“, – pradėjo savo paskaitą apie Šv. Kalėdų šventimo tradicijas Palangos trečiojo amžiaus universiteto Dvasinio tobulėjimo fakulteto studentams kunigas S. Žilys.
Žmonija šventes šventė nuo senų senovės. Pavyzdžiui, pirmykščiai žmonės švęsdavo medžioklės pradžią ir pabaigą. Besivystant žmonijai kito, vystėsi ir šventės. Beje, vienas iš geriausių šaltinių studijuoti, kaip jos kūrėsi bei kito – Senasis Testamentas, kuriame atskleidžiama, kaip viena tauta palengva formavo savąsias švenčių tradicijas. Paprastai jos būdavo siejamos su pirmąkart įvykusiais reikšmingais įvykiais. Tarkim, žydų Velykos – Pascha – švenčiamos minint, kaip Mozė išvedė žydus iš Egipto žemės, ir šios šventės tradicija jau peržengė 2 600 metų.
„Per trejus metus tradicija nebus sukurta. Tam mažiausiai reikia nuo 30 iki 50 metų apimančio laikotarpio“, – sakė S. Žilys.

Šviesos grįžimas
Kalėdų šventės kilmė mums taip pat žinoma iš Šventojo rašto bei iš kai kurių rašytinių šaltinių, skelbiančių, kad tokiais ir tokiais ciesoriaus metais buvęs visuotinis žmonių surašymas. Pačią šventę galima pavadinti pirmųjų dviejų krikščionybės amžių, kai krikščionims išties nebuvę lengva švęsti savąsias šventes, kūriniu.
„Jėzus, kai skelbė Dievo karalystę, nepadėjo savo mokiniams kalendoriaus ir nenurodė: švęskite tada ir tada, šitaip ir šitaip. Visos šventės – tarp jų ir Kalėdos – kūrėsi ir kūrė savo tradicijas pamažu, per laiką. Yra žmonių, klausiančių: ar tikrai Jėzus gimė gruodžio 25-ąją? Didelė tikimybė, jog jis gimė gruodį, bet dėl tikslios dienos – niekas negali atsakyti. Šią datą nustatė bažnyčia, kuri kūrėsi pagoniškame pasaulyje, garbinusiame gamtos jėgas. O juk nuo gruodžio 25-osios ima grįžti saulė. Tad čia būta inkultūrizacijos – krikščioniška šventė pritaikyta prie anuometinių pagoniškųjų tradicijų. Juk nebūtina visko griauti. O turint omeny, kad Kristus – pasaulio šviesa, tad diena, kai šviesa grįžta į pasaulį, gera diena jo užgimimui švęsti“, – sakė kunigas.
Inkultūrizacijos pavyzdžių apstu senovės Egipte: ten, kai būdavo nuverčiamas „blogas“ faraonas, būdavo pervardijamos ir šventės. Bet nebandyta jų visiškai išgyvendinti.

Advento tradicijos kito
Pats žodis „Kalėdos“ į lietuvių kalbą atėjo iš mūsų kaimynų slavų, kurie jau buvo krikščionys, kai krikštas dar tik buvo nešamas į Lietuvą. Besivystant Kalėdų šventimo tradicijai kito ir Advento laikotarpio tradicijos.
„Dauguma lietuvių priklauso Romos katalikų bažnyčiai. Tačiau krikščionybės atšakų yra labai daug: čia ir graikai ortodoksai, ir unitai, ir dar daug kitų. Įvairovė tokia, kad net Šventos Mišios skiriasi, ką jau kalbėti apie Adventą“, – vardijo kunigas.
Keturių advento savaičių tradicija nusistovėjusi Viduramžiais. Iki tol pasiruošimas kūdikėlio Jėzaus gimimui trukdavęs ir dvi, ir penkias, ir septynias savaites. Skirtingų būta ir pasninkų. Dabar mes pasninkaujame penktadieniais, ir šiomis savaitės dienomis susilaikome nuo mėsos patiekalų. Mūsų seneliai laikydavosi vadinamojo „juodo“ pasninko, kai nebuvo galima valgyti ir pieno produktų. Dabar „juodo“ pasninko laikomasi tik Kūčių dieną. O dar seniau pasninkauta pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.
„Kodėl bažnyčia nusprendė, kad prieš dvi pagrindines krikščionybės šventes – Kalėdas ir Velykas – turi būti keturių savaičių Advento ir septynių savaičių Gavėnios laikotarpis? Todėl kad šioms šventėms reikia pasirengti. Dabar tas pasirengimas, ypač prieškalėdinis, suprantamas labai keistai: reikia turėti daug pinigų ir daug sveikatos vaikščioti po parduotuves ir pirkti dovanas. Gal tai ir nėra blogai, jeigu šis pirkimo vajus nenustelbia susikaupimo ir dvasingumo“, – kalbėjo S. Žilys.
Pasak jo, Adventas yra atėjimas. Ir to atėjimo – Jėzaus atėjimo – reikia tinkamai laukti.

Dovanos, prakartėlė, eglutė
Savo istoriją turi ir kitos Kalėdų tradicijos: dovanos, prakartėlė, eglutė. Kalėdų dovanų tradicija siejama su Šv. Mikalojumi. Bažnyčios istorikai skirtingai datuoja, kada jo gyventa – minimas III-IV amžius. Teigiama, jog jis kilęs iš Miros dabartinės Turkijos teritorijoje. Savo krašte jis garsėjęs meile neturtingiesiems ir našlaičiams, kuriems dovanodavęs viską, kas būdavo suaukojama. Raudonas, dovanas atnešančio Kalėdų senelio rūbas taip pat susijęs su Šv. Mikalojumi: jis buvęs vyskupas, o vyskupai dėvi raudonus rūbus.
Prakartėlės tradicija nesanti labai sena. Teigiama, kad XIII amžiuje pirmąją prakartėlę sumąstė Šv. Pranciškus Asyžietis ir Šv. Antanas Paduvietis Jie nusprendę, jog reikia sukurti gyvą prakartėlę – su žmonėmis, gyvulėliais ir net kūdikėliu – ir pabandyti, kad ir šiek tiek teatrališkai, atkurti Jėzaus gimimą. Esama teiginių, jog Šv. Antanas Paduvietis vaizdavęs Šv. Juozapą.
Viduramžiais Advento laiku būdavo populiaru rengti misterijas – vaidinti istoriją iš pradžios knygos, primenant Adomo ir Ievos nuopuolį. Rojuje privalėjo būti gėrio ir blogio pažinimo medis – obelis, o ant jos vaisiai. Tačiau ne visur žiemą buvo galima rasti žaliuojančią obelį, tad imta puošti eglutė. O iš misterijų ji atkeliavusi į namus katu su visom puošmenom, kurios iš pradžių ir buvusios tiesiog obuoliai, vėliau – apvalūs žaislai. Pamažu ir dovanos pradėtos dėti po eglute.
„Beje, seniau tradicija buvo eglutę puošti Kūčių vakarą. Manau, kad jos būtų gražu laikytis ir dabar, ypač kai Kūčios paskelbtos švenčių diena“, – pastebėjo S. Žilys.

Dovanoju, nes tu – irgi Dievo vaikas
Taip po truputį, per amžius, dėliojosi šių dienų Kalėdų šventės tradicija. Tačiau, kaip pastebi S. Žilys, kartais susidaro įspūdis, kad likęs tik išorinis blizgesys: dovanos, puošmenos. Ir tame blizgesy pasiklysta Kristus. Esą net žydai švenčia Kalėdas – puošia eglutę, keičiasi dovanomis, o Jėzus – tiesiog išnykęs.
„Kalbuosi kartais su vaikais, su jaunimu, klausiu: su kuo jums asocijuojasi Kalėdos? Atsakymas: su dovanomis. Tada perklausiu: ar neatrodo keista, jog Kalėdos – Jėzaus gimimo diena, o dovanos teikiamos jums? Jie susimąsto. Mes dažnai užmirštame esmę: ką dovanoti gimstančiam Jėzui? Iš vaikystės pamenu, kaip mama mane atsivesdavo į Palangos bažnyčią prie prakartėlės. Ir ten vaikai sunešdavo savo dovanas kūdikėliui: kas servetėlę, kas kokį karpinį. Nebūtina, kad dovana būtų materiali, galima padovanoti ir gerą darbą“, – dalijosi mintimis kunigas.
Ir vis dėlto: kodėl dovanojame dovanas vieni kitiems?
„Per Kalėdas švenčiame Jėzaus, kuris turi savo tėvą, gimtadienį. O žmogus – irgi Dievo vaikas, ir jei teisingai nugyvens savo gyvenimą, sėdės Dievo tėvo dešinėje. Tai pagal Šventą raštą reiškia įsisūnijimą: aš tave įsisūniju, aš su tavimi dalinuosi savuoju palikimu – amžinybe. Tad dovanojant dovaną vienas kitam reikėtų atsiminti: dovanoju ją tau todėl, kad tu – irgi Dievo vaikas. Ir įsiminti: Kalėdos – ne metas imti, o metas duoti. Juk ir Dievas tada davė savo sūnų pasauliui“, – pabrėžė kunigas S. Žilys.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Adventas – tai susikaupimo, maldos, vilties ir ramybės metas bei noras trumpam stabtelėti ir pamąstyti apie amžino laiko rato prasmę, gyvenimo vertybes, pabūti kartu ir pasidalinti žmogiškąja šiluma su tais, kuriems labiausiai jos reikia.


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias mūsų miesto akcentas: tobulo grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad...


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias mūsų miesto akcentas: tobulo grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad...


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias miesto akcentas: tobulo grožio negotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad ji būtų...


Šiemet metų pabaiga gausi laisvadienių. Penkios dienos Kalėdų šventei, vos spėjus po jų atsigauti – Naujieji metai. Lietuvių tradicija – visas šventes sutikti prie gausiai valgiais bei gėrimais nuklotų stalų. Ar įmanoma tokiu atveju nepersivalgyti, juk persivalgymas kenkia sveikatai, o be to, nuodėmė?


„Per šventas Kalėdas dovanojant dovaną vienas kitam reikėtų atsiminti: dovanoju ją tau todėl, kad tu – irgi Dievo vaikas. Ir įsiminti: Kalėdos – ne metas imti, o metas duoti. Juk ir Dievas tada davė savo sūnų pasauliui“, – sakė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kunigas Sigitas Žilys.


Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje ieškota vietos dvasios

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 09 17 | Rubrika: Miestas

Rugsėjo 14 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko Europos paveldo dienų renginys tema „Genius loci. Vietos dvasia“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į tai, kas sukuria savitą tiek atskiro paminklo, tiek rajono, tiek viso miestelio ar miesto „aurą“ – išskirtinę vietos dvasią.


Adventas – susikaupimo ir laukimo metas

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 12 12 | Rubrika: Miestas

Gyvename tokiame pasaulyje, kuriame trokštame greitų, daug vargo nereikalaujančių rezultatų. Visi nuolat skubame, lekiame. O štai bažnyčia advento laikotarpiu kviečia mus prisiminti, jog gilūs, prasmingi dalykai reikalauja tam tikro pasiruošimo. „Adventas taip tyliai, greitai ir vėlgi taip nejučia nusileido į mūsų gyvenimus – tai šventėjimo metas...


Angliškos kalėdos: pirk arba mirk!

Mindaugas GRIŠKEVIČIUS, 2011 01 05 | Rubrika: Miestas

Kuomet lietuviška šventų Kalėdų tradicija pabrėžia saikingą vartojimą bei susilaikymą šiomis švenčių dienomis, tautiečių pamėgtoje Anglijoje vyrauja visiškai priešinga tradicija. Metų pabaiga vietos gyventojams suteikia neaprėpiamų galimybių įsigyti geriausios kokybės daiktų už prieinamą kainą, taip pat prisivalgyti bei nusigerti iki žemės graibymo. Toks itin vartotojiškas britų gyvenimo...


Atostogos nebėra pinigų švaistymo metas

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 11 | Rubrika: Miestas

Atostogų metas prasidėjo. Palanga tai pajuto – padaugėjo žmonių, klientų kavinėse, gyvenamųjų patalpų nuomininkų ir viešbučių svečių. Apie ką mąsto dabar atostogaujantys? Ar taupo? Kodėl renkasi Palangą?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius