Tarp linkėjimų 2017-iesiems: „Nepavargsta tas, kas praeičiai palieka atodūsį – „pavargau“

Neabejotina, kad „pats-pats-pats“ didžiausias kiekvienam iš mūsų kiekvienų metų užauginamas turtas yra išmintis. Jai gyvename, prasmei nokstam – sunokstam, kaip javų varpos Parąžės ūkininkų tvarkinguose sklypuose šalia naujojo aplinkkelio.
Iš 2016 metais sutaupytų įdomesniųjų „egzistencinių papildų“, literatūrinių – filosofinių įvairių kraštų mąstytojų sentencijų mano mintyse ir dienoraščiuose „užsilaikė“ retesnių minčių inkliuzai. Savo „lobiais“ norėčiau pasidalinti su mums visiems jau giminiško, geranoriško, prasmių net kurortinės rutinos beprasmybėse nuo 2000-ųjų vasaros ieškančio „Palangos tilto“ laikraščio ruošėjais – tekstų autoriais, kantriais techniniais darbuotojais, mažu, o draugišku kuklumu savu, jaukiu kolektyvu, taip pat ir Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinio tinklapio, kurį kruopščiai rengia „Vilniaus lopšio“ išsūpuotas žinomas žurnalistikos profesionalas, dar ir poezijos soduose įbridęs Vytautas Žeimantas, kuris, – smagu! – visad akcentuoja, jog „Vilnija ir Lietuva visad laukia žinių iš Palangos ir pajūrio“.
„Sintetinių“ pseudovertybių sraute ypatingai branginta dvasinės vertybės, etika, logika, knygos ir laikraščiai, kurie išliko net nedorų „Prichvatizacijų laužuose“. Idealizmas – gyvas, kaip šaltinio versmelės viduržiemio girių viduryje. Kaip Palangos prienaglių samanėlės, šildančios būsimo pavasario pumpurus. Išlieka tai, kas turi išlikti. Ko nėra – to ir nereikia. Gerbtina visa, kas padeda gyventi, eiti į vis Naujus metus.
Savų sentencijų sankaupą, žinau, turi ir palangiškiai, ir kitų vietovių gyventojai, nes tai irgi yra nacionalinės etnokultūrinės dvasinės Būties dalis, žinoma, vertingesnė už bet kurią prekybinę valiutą. Tad ką išskrisdami į šiltuosius kraštus Palangoje po eglute pametė išmintingieji – raštingieji 2016-ųjų „Pasaulio paukščiai?“:
„Žmogus nustoja kurti tuomet, kai pradeda bijoti rizikos“ (Heinrichas Bėlis); „Ko nori žmonės? Ko labiausiai jie nori?... Tai žmogaus, kuriuo jie galėtų pasitikėti“ (S. Froidas); „Sėkmė nieko nemoko. Ji tik įtikina protingus žmones, kad jie negali pralaimėti“ (Billas Gatesas); „Supami vienodų aplinkybių, žmonės vis dėlto gyvena skirtinguose pasauliuose“ (Artūras Šopenhaueris); „Pažinimas prasideda nuo nuostabos“ (Aristotelis).
Šioje vietoje įterpčiau ir savo, palangiškiams skirtą Maldelę nuo „Ilgesio kopos“: „Prasmės dieve, ačiū Tau, kad aš VISA TAI matau. Duok man dar dešimt metų, o paskui paprašysiu dvidešimties“.
„Leiskis nešamas srovės.
Nepriversi upės pasukti kitur.
Judėjimo ir chaoso sukūryje išlaikyk ramybę savo viduje.
Atrask savo tikslą. Kiekvienas esame visumos dalis.
Jei nori gyventi palaimoje, perženk savąjį Ego ir nutildyk vidinį dialogą.
Priimk sprendimą atsisakyti poreikio kontroliuoti, poreikio būti pripažintam ir poreikio teisti. Tai trys dalykai, kuriuos Ego daro visa laiką.
Priimk savo dabartinius santykius. Kad ir kokie jie būtų, būtent tokių tau reikia šiuo metu.
Kiekvienas įvykis turi slaptą prasmę ir ši prasmė skatina tavo evoliuciją.
Priimk nežinomybę ir būk atviras visoms galimybėms. Net jei turi pasirašęs viso būsimo gyvenimo planą, kai kurie dalykai pakeis jį taip, kaip negali net įsivaizduoti.
Nesakyk „Tai neįmanoma“. Privalai atrasti tokią vietą savo viduje, kurioje nieko nėra neįmanomo.
Kiekvieną kartą, kai kyla pagunda reaguoti į tuos pačius dalykus įprastu būdu, paklausk savęs, ar nori likti praeities kaliniu, ar tapti ateities pradininku“ (Dinakas Čiopra, gimė 1947 m. spalio 22 d. Naujame Delyje, Indijoje).
„Žmonės pamirš, ką kalbėjote. Žmonės pamirš, ką darėte. Nepamirš tik to, ką jautė jūsų dėka“ (Maya Angelou).
„Kūryba – tai leidimas sau daryti klaidas. Menas – žinoti, kurias iš jų palikti“ (Scot Adams).
„Daugybę ligų sukelia neurotiškas galvojimas apie ligas, o pagrindinė iš jų visų – Vaistaligė“, tada „šalutinis poveikis“ „n“ kartų (Kęstutis Griškevičius, Ukmergės r. laikraščio redaktorius, 1990–2000 m.)
„Kai aš gaudau žuvį, aš negalvoju, ką aš mėgstu, o galvoju, ką žuvis mėgsta“ (Dž. Karnegis).
„Tobula meilė išvaro baimę. Tačiau tobula baimė išvaro meilę ir norą daryti kitam gera.
Jei jautiesi nesveikas, kuo skubiau daryk gerus darbus, taisyk santykius su aplinkiniais ir kuo mažiau galvok apie... SAVE“ (Paulas Purcellis, psichologas).
Kitą rytą po to, kai buvo įžiebta įspūdinga Palangos miesto centrinė eglutė, t.y., 2016-ųjų gruodžio 4-ąją, pro ją einant su žmona išgirdome tokį linkėjimą: „Nepavargsite, pamiršę kartoti: „Aš pa-var-gau“. Tai sielos jėga“.