Šv. Petro bazilikos centrinėje navoje prie šv. Petro sosto altoriaus šv. Mišias lietuvių kalba laikė kardinolas A.J.Bačkis su Telšių vyskupu J.Boruta ir Telšių vyskupijos vyskupu augziliaru L.Vodopjanovu.

Šv. Petro bazilikos centrinėje navoje prie šv. Petro sosto altoriaus šv. Mišias lietuvių kalba laikė kardinolas A.J.Bačkis su Telšių vyskupu J.Boruta ir Telšių vyskupijos vyskupu augziliaru L.Vodopjanovu.

Žemaičiai užplūdo Vatikaną ir Amžinąjį miestą - Romą

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 03 14

Kovo 6-ąją Mišiomis šv. Pauliaus bazilikoje Vatikane baigėsi penkias dienas trukusi žemaičių piligriminė kelionė į Romą, kurioje dalyvavo delegacijos iš 14 Žemaitijos miestų ir rajonų savivaldybių, tarp jų – ir Palangos. Kokius įspūdžius iš Amžinojo miesto parsivežė Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejų Romoje paminėję palangiškiai?

Meldėsi kartu su 700 piligrimų iš Žemaitijos
Kovo 2-6 dienomis Šventąjį miestą Romą buvo užplūdę 700 piligrimų iš Žemaitijos, kuriuos, ryšinčius geltonas skareles su Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejaus simbolika, buvo galima sutikti visose metro stotyse prie pagrindinių Romos bažnyčių.
Pagrindinis Žemaitijos krikšto jubiliejaus pagerbimas vyko sekmadienį, kovo 3-ąją. Tądien į Romą atvykusių žemaičių garbei šventos Mišios buvo aukojamos svarbiausios pasaulio katalikų šventovės – šv. Petro bazilikos – ypatingoje vietoje – centrinėje navoje prie šv. Petro sosto altoriaus, kuris yra tiesiai už popiežiaus altoriaus.
Tai antrasis kartas istorijoje, kai prie šv. Petro sosto altoriaus Mišios skambėjo lietuvių kalba. Pirmą kartą lietuviškai Mišios čia buvo aukojamos 1986 metais Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus proga. Tada Mišioms vadovavo popiežius Jonas Paulius II su Telšių vyskupu Antanu Vaičiumi.
Buvo planuota, kad Žemaitijos krikšto jubiliejui skirtąsias Mišias aukos pats popiežius Benediktas XVI. Tačiau popiežius netikėtai atsistatydino ir žemaičius laimino Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis su Telšių vyskupu Jonu Boruta ir Telšių vyskupijos vyskupu augziliaru Linu Vodopjanovu. Kartu su jais Mišias laikė ir 33 kunigai iš daugelio Žemaitijos parapijų ir Romoje studijuojantys lietuvių dvasininkai. Vėliau visi piligrimai patraukė į Bazilikos požemius, kur palaidoti popiežiai, pats apaštalas šventas Petras ir yra šv.Kazimiero koplytėlė.
Pirmadienį piligrimai meldėsi Jėzaus bažnyčioje, kurioje vyko šv. Kazimiero dienos šventimas.
Paskutinę kelionės dieną šv. Mišios buvo aukojamos antroje pagal dydį ir svarbą pasaulio katalikų šv. Pauliaus bazilikoje, kurioje ilsisi šio apaštalo palaikai.

Ir šventos, ir istorinės vietos
Palangiškiai ir kartu su kitais piligrimais iš Žemaitijos aplankė šventas katalikams vietas, ir turėjo galimybę apžiūrėti Amžinąjį miestą jiems klebono Mariaus Venskaus bei kunigo Sigito Žilio pasiūlytais maršrutais.
Po iškilmingų šventų Mišių sekmadienį norintieji galėjo ne tik nusileisti į šv. Petro bazilikos požemius, bet ir pakilti į šventovės kupolą, aplankyti Vatikano muziejų. Deja, į Siksto koplyčią patekti galimybės nebuvo – ji uždaryta rengiantis konklavai.
Po šv. Mišių bei šv. Petro bazilikos aplankymo palangiškiai pasivaikščiodami apžiūrėjo šv. Angelo pilį, šv. Angelo tiltą per Tibrą, Navonos aikštę su jos įspūdingaisiais fontanais, Panteoną. Popiet apsilankyta Lietuvių šv. Kazimiero kolegijoje.
Pirmadienį po šv. Kazimiero dienai skirtųjų šv. Mišių Jėzaus bažnyčioje piligrimai iš Palangos aplankė Kapitolijaus kalvą, grožėjosi Imperatorių forumais bei Romos Forumu ir įspūdinguoju Koliziejumi, kartu su gidu apžiūrėjo šv. Sebastijono katakombas, o vakare gėrėjosi apšviestu Trevio fontanu.
Antradienį aplankyta šv. Jono Laterane Bazilika, Šventieji laiptai, seniausia krikštykla, šv. Kryžiaus Bazilika. Paklaidžiota po Trastevere - vieną iš senesnių Romos rajonų su siauromis, akmenimis grįstomis gatvėmis.
Trečiadienį po šv. Mišių šv. Pauliaus už (miesto) sienų Bazilikoje palangiškiai vaikštinėjo po istorinį miesto centrą bei atsisveikino su ant septynių kalvų pastatytuoju Amžinuoju miestu.

Pajuto šv. Velykų dvasią
„Kas man paliko didžiausią įspūdį šioje kelionėje? – perklausė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. – Pati atmosfera. Sunku žodžiais nusakyti, koks jausmas apima, kai pačiose svarbiausiose katalikų pasaulio šventovėse Mišios laikomos lietuvių kalba ir kai po jų skliautais sklinda lietuviškai tariami maldų žodžiai. Tokį dvasios pakilimą galima patirti nebent per šv. Velykas“.
A.Kilijonienė pasidžiaugė pačiu kelionės organizavimu, už kurį ji, kaip ir kiti kalbintieji piligrimai – sakė esanti dėkinga ir klebonui M.Venskui, ir kunigui S.Žiliui. Dėkinga ji ir visiems vykusiems kartu: palangiškiai buvo itin vieningi.
„Jeigu reikėtų išskirti kurią vieną iš aplankytų vietų, tai visų pirma atsimenu Šventuosius laiptus, kuriais kopėme klūpėdami ant kelių. Sakoma, kad jais Kristus kopė pas Poncijų Pilotą. Patikėkite, įspūdis nuo to kopimo išliks visam gyvenimui“, - sakė A.Kilijonienė.
Ji prisipažino, kad Roma – miestas, į kurį norėtų grįžti dar kartą. „Paprastai kelionei į kurį nors miestą baigiantis jau galvoji, kur keliausi kitą kartą. Čia gi pirmąkart per visas keliones supratau, kad išvydau tik mažutę dalelę Romos, ir kad tikrai noriu grįžti į ją dar kartą“, - prisipažino direktorė.

Visa kelionė – vienas nenusakomas įspūdis
„Nuostabi kelionė, ir visa ji – vienas nenusakomas įspūdis, – sakė Palangos miesto tarybos narė Elena Kuznecova. – Dar ir dabar vakarais peržiūriu nuotraukas. Sunku būtų ką nors išskirti, matyt, turi praeiti kiek laiko, kad įspūdžiai susigulėtų ir kad būtų galima pasakoti“.
Pasak E.Kuznecovos, visa, kas buvo pamatyta – nuo įspūdingųjų viena už kitą gražesnių Bazilikų iki Romos senamiesčio kampelių – nuostabu, o dar nuostabiau, kad visa buvo lydima išties turtingų ir turiningų pasakojimų, už kuriuos atskiras ačiū klebonui M.Venskui ir kunigui S.Žiliui.
Bene labiausiai įsiminė apsilankymas šv. Petro bazilikos kriptoje prie paties apaštalo kapo. Ir – paskutiniosios Mišios šv. Pauliaus bazilikoje.
„Grįžome nepaprastai pakylėti ir praturtėję tiek dvasiškai, tiek žiniomis. Kiekvienas aplankytas objektas ir pati Roma – ypatingi. Ne veltui šis miestas vadinamas amžinuoju, ne veltui jame tiek visko istoriškai persipynę“, – sakė E.Kuznecova.

Žemaičiai „okupavo“ Vatikaną
„Kas labiausiai įstrigo – tai kelionės organizuotumas. Žinoma, visų pirma ačiū mūsų Palangos dvasininkams, kurie mums parodė visą Romą. Tačiau ir apskritai – žemaičiai pasirodė, kaip sakoma, aukštumoje. Jei galima pajuokauti, jie tiesiog buvo okupavę Vatikaną“, - dalijosi kelionės įspūdžiais Tarybos narys Albinas Stankus.
Pasak jo, didžiausią įspūdį paliko Romos bazilikose laikytos šventos Mišios lietuvių kalba. Ir tai, kaip joms buvo pasirengę patys žemaičiai: visose trijose Mišiose vargonais grojo Telšių kunigų seminarijos studentas A.Goštautas, o psalmes giedojo Telšių katechetikos centro vadybininkė gargždiškė R.Dirgėlaitė. O šv. Povilo bazilikoje skambėjo Klaipėdos E. Balsio muzikos gimnazijos auklėtinių vargonininko G.Gaidamavičiaus ir klarnetisto M.Šiaulio atliekami liturginiai kūriniai. Didžiulį įspūdį paliko trimitu po bazilikos skliautais improvizavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Neeilinė buvo kelionė, nes ir pats istorinis įvykis – 600 metų žemaičių krikšto jubiliejus – tikrai neeilinis. Apie pačią Romą pasakoti net nėra kaip – ten tokie milžiniški paveldo klodai ir apie juos jau tiek šnekėta... Nebent toks pastebėjimas – italai iki šiol iš to gyvena, neteko matyti nieko, kas būtų naujaisiais laikais sukurta“, - pastebėjo A.Stankus.

Stulbinanti didybė
A.Stankui paantrino ir Tarybos narys Tomas Žulkus. Tiesa, jam susidarė įspūdis, kad žemaičiai „okupavo“ ne vien Vatikaną, bet ir visą Amžinąjį miestą – Romą.
„Vienas didžiausių įspūdžių iš šios kelionės į Romą – žemaičių gausa, – nusišypsojo T.Žulkus, kuris prieš dešimt metų lankėsi Amžinajame mieste ir juokavo, kad jame niekas nepasikeitė ir dar amžiais nesikeis. – Kur beitum ir kokiu paros metu beitum, visur galėdavai sutikti geltonom skarelėm ryšinčius piligrimus: tai grupelėmis, tai po tris keturis vaikštinėjant. Tikrai atrodė, kad žemaičiai „okupavo“ Romą“.
Neišdildomą įspūdį Tarybos nariui paliko visos šv. Mišios, aukotosios Romos bazilikose.
„Žodžiais nenusakomas jausmas, kai kardinolas A.Bačkis laikė šv. Mišias šv. Petro bazilikos centrinėje navoje. Išties žemaičiai buvo ypatingai tuo pagerbti. Įspūdingai šv. Povilo bazilikoje skambėjo Klaipėdos mero V.Grubliausko trimitas: ir pačių Mišių metu, ir po jų“, - sakė T.Žulkus.
Pasak pašnekovo, labiausiai Romoje stulbina didybė.
„Mes čia, Lietuvoje, kai įeiname į bažnyčias, jau stebimės ir gėrimės jų masteliais. O Romoje ta didybė tiesiog stulbina. Pasikėlėme į šv. Petro bazilikos kupolą, tai net žadą atėmė vaizdas nuo jo. O bekylant dar žvilgtelėjome pro balkonėlį į bazilikos vidų. Žmonės – kaip skruzdėliukai. Tiesiog protu sunkiai suvokiama, kad prieš šitiek amžių jokios technikos neturėję žmonės tokius stebuklus sukūrė. Jau nekalbu apie šventyklų dekorą: ten visa, kas supa – nuo lubų freskų iki grindų mozaikų – meno kūriniai“, - dalijosi įspūdžiais T.Žulkus.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Konservams NE 2013-03-19 12:04 (IP: 86.38.186.172)
Pono pomidoro ŠV šutvė. Kaži už kokius pinigus buvo organizuota kelionė??? Nenusiplausi ŠV nuodėmių, jei ir pas popiežių pateksi. Šiais laikais induligencijų nenusipirksi:)

xxx 2013-03-16 20:48 (ccc / IP: 85.206.11.176)
kuznecovas tikras zemaitis

komentatorius 2013-03-16 10:07 (IP: 78.61.104.50)
be pasigyrimo negali , matyt is arsiuju konservatoriu ...

Istorinė misija ! 2013-03-15 12:55 (. / IP: 86.100.60.112)
Labai puiku ir malonu, kad iš 600 vykusių ŽEMAIČIŲ į Vatikaną, dalyvavo gausi grupė palangiškių !Mums, pasilikusiems " namie", teko stebėti aukojamas MIŠIAS per internetą, netgi pakraštėje ekrane rašėme sveikinimus ten išvykusiems ir dalyvaujantiems Mišiose palangiškiams ;Ačiū už stiprią valią ir pasiryžimą dalyvauti istoriniame įvykyje Vatikane ! Ačiū visiems nuvykusiems į šią šventą misiją, ogi tam reikėjo sveikatos bei ištvermės,... o ypač AČIŪ P. Merui Šarūnui Vaitkui,( o jog buvo kas norėjo ir "sparnus" pakapoti...)kad tik sutrukdyti, bet teisieji ir tvirtieji nugalėjo ! Šaunuoliai!

Taip pat skaitykite

2019 metais buvo minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės. Respublikos Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais, pabrėžiant Žemaitijos lemiamą reikšmę Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės 13-14 amžiais valstybių formavimosi istorijoje ir Žemaitijos vaidmenį to laikotarpio Europos istorijoje.


    Vienoje Žemaitijos redakcijoje žurnaliste dirbusi Žiedūnė I. (vardas ir pavardė pakeisti-L. M.), šiandien jau laisva, tačiau suka galvą, kaip iki galo nusikratyti buvusio darbdavio jungą. Nors ji seniai parašė pareiškimą ją atleisti, redaktorė iki šiol apie jos išėjimą nepranešė „sodrai." „Žinoma, tai ji daro...


Kuo gali didžiuotis žemaičiai, kuo jie išskirtiniai, – į tokius ir panašius klausimus turėjo galimybę rasti atsakymus tautinių šokių ansamblio„Bočiai“ nariai, leidęsi į ekskursiją po įvairias žymias Žemaitijos vietas. Tai buvo jų nepanaudota dovana, likusi iš pernai švęsto jubiliejaus. Kolektyvo nariai džiaugėsi puikia išvyka ir...


Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet atliekamas tyrimas, vadinamasis Lietuvos savivaldybių indeksas, Palangai ir šiemet nebuvo palankus: iš septynių miestų savivaldybių ji pripažinta šešta. 2014-ųjų gruodį, įvertinus 2013-ųjų duomenis, geriausiu paskelbtas Klaipėdos miestas, o prasčiausiai įvertinti Šiauliai. Iš 53-ijų rajonų savivaldybių...


Šeštadienį Palangoje prisiminta mūsų šalies istorija bei pagerbti kovojusieji už Laisvę: tylos minute ir trijų šūvių salve pagerbti žuvusieji prie tądien iškilmingai atidengto skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto paminklo Žemaitijos kariams-savanoriams.


Kovo 6-ąją Mišiomis šv. Pauliaus bazilikoje Vatikane baigėsi penkias dienas trukusi žemaičių piligriminė kelionė į Romą, kurioje dalyvavo delegacijos iš 14 Žemaitijos miestų ir rajonų savivaldybių, tarp jų – ir Palangos. Kokius įspūdžius iš Amžinojo miesto parsivežė Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejų Romoje paminėję palangiškiai?


Ar žemaičiai turi švęsti šešių šimtų metų Žemaitijos krikšto jubiliejų? „Ne“, – atsako žemaičius vienijančio sambūrio „Būkime vieningi“ nariai Vaidas Želvys, Vaidas Lekstutis ir Olegas Titorenko. Paminėti jį reikia – tai istorinis faktas. Tačiau tikrai nesą ko švęsti bei džiūgauti.


„Žemaičių žemės krikščionys šiais 2013 metais mini mūsų protėvių krikštijimo pradžios – 1413-aisiais – 600 metų sukaktį“, – savo ganytojiškame žodyje skelbia Telšių vyskupas Jonas Boruta. Mini jubiliejų ir Palangos krikščionys – paantrina vyskupui Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Marius...


Laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė savivaldybių indeksą, kuris parodo, kurios iš jų tvarkosi geriausiai. Atskirai vertintos miestų ir ne miestų savivaldybės. Tarp miestų pirmauja Klaipėda, Panevėžys ir Alytus, o Palanga – paskutinėje vietoje, šešta.


Praėjusią savaitę Šventojoje siautė būrys jaunuolių, atvykusių iš įvairių Lietuvos miestų. Nusiteikę šėlioti ir daug sužinoti, jie aktyviai dalyvavo jau penktąjį kartą rengtoje Žemaitijos akademijoje, įgavusioje optimistišką pavadinimą „Kartu mes galime daug“. Šiemet renginyje, vykusiame būtent Šventojoje, dalyvavo 334 dalyviai, panorę praleisti tris dienas itin naudingai ir be abejo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius